06.05.2013 Views

xelovneba X - Ganatleba

xelovneba X - Ganatleba

xelovneba X - Ganatleba

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

nana kunWulia<br />

maia mexaSiSvili<br />

<strong>xelovneba</strong> X<br />

moswavlis wigni


afael santi<br />

13 saocari xilva<br />

`Cven win ferweruli tiloa... gamosaxulebebi garkveul sivrceSia da, miuxedavad<br />

amisa, yvelaferi TiTqos usasrulo da usazRvroa... farda gaixsna da adamianebs<br />

zeciuri saidumlo gamoecxada. . . RvTismSobeli ar moZraobs, magram, rac<br />

ufro didxans uyureb, is TiTqos sul ufro da ufro giaxlovdeba~. _ ase werda<br />

XIXs-s rusi poeti v. Jukovski rafaelis `siqstis madonaze~.<br />

marTlac es suraTi rafaelis yvelaze cnobili namuSevaria. am nawarmoebs bevri<br />

mnaxveli aRufrTovanebia. igi msoflio kulturis erT-erT did RirsSesaniSnaobadaa<br />

miCneuli. XVIII-XIX ss-ebSi ganaTlebuli adamianebi germaniis qalaq drezdenis muzeumSi<br />

am Sedevris monaxulebas Tavis movaleobad Tvlidnen.<br />

rafael santi `siqstis madona~<br />

32<br />

suraTis Seqmnis istoria:<br />

rafaelis es namuSevari cnobilia<br />

imiTac, rom masSi xelovnebis istoriaSi<br />

erT-erTi yvelaze rekorduli Tanxa iqna<br />

gadaxdili. 1754 wels saqsoniis mefem<br />

frederik avgust III-m `siqstis madona~<br />

SeiZina italiis qalaq piaCenicaSi mdebare<br />

san siqstes eklesiidan. swored am eklesiidan<br />

warmoiSva suraTis axali saxelwodeba.<br />

manamde mas erqva `madona yrmiT wm. siqstesTan<br />

da wm. barbaresTan erTad~. TviT<br />

piaCenicas eklesiisTvis es suraTi Tavis<br />

droze, frangebze gamarjvebis aRsaniSnavad,<br />

saCuqrad pap iulius II-s gadaucia.<br />

zeciuri wmindanebi:<br />

`siqstis madona~ rafaelis erTader-<br />

Ti namuSevaria, romelzec madona mTeli<br />

simaRliTaa gamosaxuli. mis orive mxares<br />

daxatuli arian III s-Si moRvawe wm. barbare<br />

da romis erT-erTi pirveli episkoposi<br />

wm. siqste. suraTis qveda nawilSi<br />

ori angelozis gverdiT papis tiara devs.<br />

savaraudod igi iulius II-s unda ekuTvnodes,<br />

imis aRsaniSnavad, rom swored am<br />

papma daukveTa rafaels es namuSevari.<br />

idumali detalebi:<br />

suraTi TiTqos raRac saidumlos inaxavs. ratom daxata mxatvarma<br />

gadaweuli fardebi an ra aris gamosaxuli wm. barbares ukan? daakvirdi<br />

Rrublebs da wm. siqstis marjvena mtevans. ra aris maTSi ucnauri?


mxatvruli analizi<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

ra principiTaa figurebi ganawilebuli? rogor ganwyobas<br />

uqmnis mayurebels aseTi kompoziciuri ageba?<br />

kargad daakvirdi RvTismSoblisa da yrmis saxeebs.<br />

rogor daaxasiaTeb maT? Seni azriT, ras gamoxatavs<br />

maTi mzera?<br />

rogoraa RvTismSobeli da yrma warmoCenili<br />

suraTSi Seqmnili xazobrivi sistemiT?<br />

ferebis meSveobiT rafaeli simSvidis da<br />

harmoniis ganwyobas qmnis. daasaxele sami<br />

feri (an maTi tonaloba), romelic samive<br />

figuraSia gamoyenebuli.<br />

rogor fiqrob, mayureblisaken gawvdili xeliT<br />

ris Tqma surs wm. siqstis?<br />

33


afael santi `raindis xilva~<br />

34<br />

mniSvnelovani arCevani:<br />

`raindis xilva~ rafaelis erT-erTi<br />

adreuli namuSevaria. suraTi pataraa<br />

_ mxolod 17sm-is sigrZisa. miuxedavad<br />

amisa, mxatvari Seecada, am namuSevriT<br />

mniSvnelovani azri gamoexata. suraTis<br />

centrSi gamosaxulia CaZinebuli raindi,<br />

xolo mis orive mxares _ qalebis figurebi.<br />

raindi jer sruliad axalgazrdaa.<br />

qalebis figurebi alegoriulad gamoxatavs<br />

im cxovrebiseul gzebs, romlebic<br />

axalgazrdas SeuZlia airCios.<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

qalebis tanisamosisa da im atributebis mixedviT, romelic maT xelSi uWiravT,<br />

imsjele imis Sesaxeb, Tu ra cxovrebiseul gzas gamoxatavs TiToeuli maTgani.<br />

wigniani da xmliani qalis ukan gza da mTaze aRmarTuli cixe-simagrea gamosaxuli,<br />

xolo yvaviliani qalis ukan _ mdinare, xidi da nislSi Cakarguli mTebi. ras<br />

unda gamoxatavdes aseTi peizaJi? Sen rogor axsnas mouZebnidi?<br />

dafiqrdi da upasuxe<br />

kidev erTxel daaTvaliere leonardo davinCis da rafaelis namuSevrebi. am namu-<br />

Sevrebze dayrdnobiT gaanalize rogori niSnebi axasiaTebs aRorZinebis <strong>xelovneba</strong>s.<br />

pasuxi cariel CarCoSi Cawere.<br />

gaxdi mkvlevari:<br />

rodis gadavida rafaeli sacxovreblad romSi? romeli namu-<br />

Sevris Seqmnis Semdeg gaiTqva man saxeli? ratom amjobinebdnen SemkveTebi,<br />

saqmiani urTierToba hqonodaT rafaelTan da ara leonardosTan<br />

an miqelanjelosTan?<br />

am kiTxvebze pasuxis gasacemad moiZie cnobebi rafaelis biografiisa<br />

da Semoqmedebis Sesaxeb.<br />

rafaelis avtoportreti


18<br />

ticiani avtoportreti<br />

masala: akvarelis<br />

saRebavi<br />

44<br />

feriT metyveleba<br />

cnobilia, rom ticiani Tavis sasaxleSi xSirad awyobda<br />

wveulebebs. mxatvarTan imdroindeli veneciis gamoCenili adamianebi<br />

ikribebodnen. ticianis erT-erTi Tanamedrove mxatvris<br />

sasaxleSi gatarebul saRamos ase aRwers: `dros WeSmarit silamazesa<br />

da baRis mSvenierebaze saubarSi vatarebdiT. baRi veneciis<br />

gareubanSi zRvas gadahyurebda. im adgilidan muranos kunZulebi<br />

da sxva ulamazesi adgilebi moCanda. mze Cavida Tu ara, zRvis<br />

es nawili gondolebiT aivso. gondolebSi lamazi qalebi isxdnen<br />

da iqidan momajadoebeli musikisa da simReris xma ismoda.~<br />

amis wakiTxvisas marTlac mSvenieri scena warmogvidgeba.<br />

gansakuTrebiT sayuradReboa, rom mxatvari da misi stumrebi<br />

baRis silamaziT tkbebodnen. ticiani bunebis ferTa mravalferovnebas<br />

didxans akvirdeboda. es imiTac gamovlinda, rom igi<br />

ubadlo koloristi* iyo. feris meSveobiT ticiani samyaros<br />

mravalferovnebas da garkveul ganwyobasac gamoxatavda.<br />

ilustraciaze kidev ar aris miTiTebuli<br />

wiTeli feris yvela is tonaloba, romelic ticianma<br />

am namuSevarSi gamoiyena.<br />

erTi feris sxvadasxva tonalobiT SeiZleba formis<br />

Seqmna, areklili sinaTlisa da Cabnelebuli nawilebis<br />

gamoxatva. Seecade, aq mocemuli naxatebis mixedviT akvareliT<br />

daxato amdagvari naturmorti.


cisfer burusSi gaxveuli qalaqi<br />

adriatikis dedofali _ ase moixseniebdnen venecias,<br />

romlis brwyinvale taZrebiT, palacoebiT* da moednebiT<br />

erT dros jorjone, ticiani da sxva didi Semoqmedni tkbebodnen.<br />

venecia msoflios arc erT qalaqs ar hgavs. rogorc<br />

erTi <strong>xelovneba</strong>Tmcodne werda, `es aris sinaTlis, musikisa<br />

da ferebis mTeli samyaro, romelic notio haeris cisfer burusSia<br />

gaxveuli. es aris didi xelovnebis samyaro.~<br />

adriatikis dedofali 19<br />

venecia 118 patara kunZulzea ganlagebuli. qalaqi<br />

mTlianad daserilia wylis arxebiT, romlebzec ulamazesi<br />

xidebia gadebuli. jer kidev XV-XVI ss-ebSi veneciaSi<br />

Senobebi erTmaneTis mijriT iyo aSenebuli. viwro quCebs<br />

patara moednebi enacvleba, magram sabolood yvela quCa<br />

san markos ulamazes moedanze gadis. iqiT midis mTavari<br />

wylis gzac _ didi arxi, romelic qalaqs or nawilad<br />

yofs. didi arxis orive napirze moCans didebuli palacoebis<br />

fasadebi, romlebic gansakuTrebuli simsubuqiTa<br />

da aJurulobiT gamoirCeva. isini wyalSi irekleba da amitom iqmneba STabeWdileba,<br />

rom am qalaqSi araferi ar aris myari da uZravi. palacoebis kibeebi pirdapir wyalTan<br />

Cadis da maTTan misvla mxolod gondolebiT SeiZleba.<br />

filipo bruneleski `palaco piti~ XV s. florencia<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

ilustraciebze mocemuli palacoebidan<br />

erTi florenciaSia, meore _ veneciaSi. Seadare<br />

erTmaneTs es ori nageboba. ra gansxvavebaa<br />

maT Soris? SegiZlia axsna, rogor gansazRvra<br />

veneciis uCveulo garemom doJebis sasaxlis<br />

arqiteqturuli formebis xasiaTi?<br />

palaco<br />

italiuri sityva `palaco~ sasaxles<br />

niSnavs. palacos arqiteqturuli tipi<br />

florenciaSi aRorZinebis epoqaSi warmoiSva.<br />

esaa samsarTuliani Senoba, romlis<br />

fasadzec fanjrebia gaWrili. palacoebis<br />

ukana mxares, RiaTaRebiani galereiT Sida<br />

ezoa Semofargluli. palacoebSi yvelaze<br />

naTlad gamoixata aRorZinebis epoqis<br />

xuroTmoZRvrebis mTavari idea _ arqiteqtura<br />

adamianisaTvis. es Senobebi adamianis<br />

moTxovnebze iyo gaTvlili.<br />

venecia<br />

filipo kolendario `doJebis sasaxle~ XIV-XV ss. venecia<br />

45


san markos taZari XI-XV ss. venecia<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

florenciaSi santa maria del fiores taZari<br />

aRorZinebis xanis erT-erTi mniSvnelovaniarqiteqturuli<br />

nimuSia. Seadare igi veneciis san markos<br />

taZars da Seecade pasuxi gasce Semdeg kiTxvas:<br />

romel maTganSi igrZnoba adamianisaTvis RvTiT bo-<br />

Zebuli gonisa da energiis gamovlena da romelSi<br />

sulieri, araamqveyniuri samyaro. ratom Segeqmna<br />

aseTi STabeWdileba, daasabuTe Seni mosazreba.<br />

46<br />

antikuri gamoZaxili:<br />

renesansis epoqaSi moxda antikuri idealebisa<br />

da xelovnebis kvlav gaazreba. aman, ra Tqma unda,<br />

rogorc mxatvrobaSi, aseve qandakebasa da arqiteqturaSi<br />

mxatvruli formebis xasiaTzec imoqmeda.<br />

didebuli gumbaTebi:<br />

veneciis san markos taZarSi wm. markoz<br />

maxareblis wminda nawilebia daculi. es<br />

taZari qalaqis yvelaze did siwminded da,<br />

amave dros, yvelaze did mSvenebadaa miCneuli.<br />

igi XIs-Sia agebuli, Tumca misi fasadebis<br />

morTva XVs-Si dasrulda.<br />

filipo brunelseki `santa-maria del fiore~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

daakvirdi ilustraciebze mocemul nagebobebs.<br />

aRmoaCine antikuri mxatvruli elementebi<br />

aRorZinebis epoqis arqiteqturul nimuSSi.<br />

wminda petres taZari XV-XVI ss. romi<br />

dafiqrdi da upasuxe:<br />

romis panTeoni II s.<br />

daaxasiaTe aRorZnebis epoqis arqiteqtura. Seni azriT, ra iyo ZiriTadi siaxle am<br />

periodis arqiteqturaSi? pasuxi cariel CarCoSi Cawere


Suq-Crdilis jadoqari 28<br />

`gasaocar suraTebs xatavs romSi miqelanjelo karavajodan.~ _ ase wers holandieli<br />

karl van mandera Tavis naSromSi `wigni mxatvrebze~ italiel Semoqmedis, miqelanjelo<br />

merizi da karavajos Sesaxeb<br />

mainc ra iyo gasaocari karavajos suraTebSi? ratom gamoiwvia XVI s-is bolosa da XVII<br />

s-is dasawyisSi mxatvris namuSevrebma Tavisi Tanamedroveebis aseTi didi interesi?<br />

karavajos namuSevrebma evropas amcnes, rom aRorZinebis epoqa damTavrda da mxatvrobis<br />

istoriaSi realobis axali aRqma, axali mxatvruli xedva daiwyo.<br />

karavajo, `vaxSami emausSi~<br />

religiuri siuJeti:<br />

karavajos am suraTze saxarebis is siuJetia asaxuli, rodesac mkvdreTiT aRmdgari<br />

qriste emausSi mimaval mociqulebs gamoecxada. mociqulebma Tavidan igi ver icnes da<br />

igi mxolod qalaq emausSi Seicnes, vaxSmobis dros, rodesac qristem puri akurTxa. mxatvarma<br />

suraTze swored am saswauliT gamowveuli mociqulebis gancdebi gamosaxa.<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

rogor ganwyobas giqmnis es namuSevari, rogoria figuraTa Jestebi da rakursebi*?<br />

daakvirdi formebi mkveTri Suq_Crdils meSveobiTaa gamosaxuli. sagnebidan dacemuli<br />

Crdili bevrad ufro muqia vidre aRorZinebis epoqis namuSevrebSi. rogor<br />

efeqts qmnis aseTi kontrastuli Suq_Crdilis gamosaxva?<br />

daakvirdi erT-erTi mociqulis zurgs da meore mociqulis gamowvdil xels. figurebi<br />

TiTqos suraTis sibrtyes arRveven da realur sivrceSi gadmodian. rogor<br />

fiqrob, aseTi mxatvruli xerxebis gamoyenebam ra Secvala mayureblis mier suraTis<br />

tradiciul aRqmaSi?<br />

namuSevarSi yoveli detali saocari realisturobiTaa gamosaxuli: vaSlis kanis dazianebuli<br />

adgilebi, kalaTis yoveli wnuli, yurZnis mwife marcvlebi da a.S. Seni<br />

azriT, rogori gancda euflba mayurebels ase naturalisturad daxatuli gamosaxulebebis<br />

xilvisas?<br />

rogor fiqrob, aRorZinebis epoqis suraTebTan SedarebiT, ra axali mxatvruli niSnebia<br />

karavajos am namuSevarSi?<br />

XVII-XVIII sauukuneebis <strong>xelovneba</strong><br />

67


68<br />

Cveulebrivi adamianebi da Sefaruli miniSnebebi:<br />

daakvirdi am namuSevarSi gamosaxul figurebs. karavajo TiTqos aujanyda aRorZinebis<br />

epoqis nawarmoebebis adamianebis amaRlebul mxatvrul saxeebs. misi suraTebis gmirebi<br />

im periodis italiaSi mcxovrebi ubralo adamianebi arian. rom ar icode am suraTis<br />

siuJeti, es Cveulebrivi meTevzeebis an glexebis vaxSmobis scena gegoneboda. miuxedavad<br />

amisa, namuSevarSi garkveuli detalebiT siuJetis religiur mxareze xdeba miniSneba.<br />

karavajo, `mociquli maTes mowodeba~<br />

qriste karavajom uwverod daxata. mxatvars amiT albaT imis miniSneba<br />

surda, rom, markozis saxarebis mixedviT, qriste Tavis mowafeebs saxecvlili<br />

gamoecxada.<br />

qristes TavTan Crdils Saravandedis forma aqvs.<br />

TeTr sufraze xiliani kalaTidan Tevzis formis Crdilia<br />

dacemuli. qristianul mxatvrobaSi Tevzi qristes simbolod<br />

iyo miCneuli.<br />

kalaTaSi sxva xilTan erTad broweuli _ aRdgomis simboloa<br />

gamosaxuli.<br />

1602 wels karavajos imave kapelisaTvis kidev<br />

erTi suraTi daukveTes. masze mxatvarma gamosaxa<br />

angelozi, romelic wminda maTes saxarebis daweras<br />

STaagonebs. eklesiam es suraTi maTes `uRirsad~<br />

gamosaxvis gamo daiwuna. gansakuTrebuli aqcenti<br />

wm. maTes mayureblisaken gaSveril SiSvel fexebze<br />

keTdeboda. suraTi karavajos erT-erTma mfarvelma<br />

iyida. mogvianebiT igi germaniaSi moxvda, sadac<br />

II msoflio omis dros ganadgurda.<br />

karavajo, `wminda maTe da angelozi<br />

puri da Rvino ziarebis simboloa<br />

pirveli didi SekveTa:<br />

1599 wels karavajom Tavisi pirveli didi<br />

SekveTa miiRo. mas romSi san luiji dei franCeskas<br />

eklesiis kontarelis kapelisaTvis ori suraTi<br />

unda daexata. orive namuSevarSi maTe mociqulis<br />

cxovrebis scenebi unda yofiliyo asaxuli.<br />

es kapelisaTvis daxatuli erT-erTi suraTia.<br />

masze qristes mier maTe mociqulis mowodebis<br />

scenaa asaxuli.


es namuSevari karavajom dawunebuli suraTis nacvlad daxata.<br />

igi dRemde kontarelis kapelaSia daculi.<br />

axali stilis fuZemdebeli:<br />

`karavajom mxatvroba axal doneze aiyvana”. _ ase wers mxatvris<br />

Sesaxeb misi biografi jovani belori. marTlac, xelovnebis<br />

istoriaSi karavajom Zalze mniSvnelovani roli iTamaSa. igi<br />

barokos stilis fuZemdeblad iTvleba. am stilis namuSevrebi<br />

dinamikuri kompoziciebiTa da mZafri gancdebis gamosaxviT xasiaTdeba.<br />

es naTlad Cans karavajos suraTSi `wminda maTes wameba~.<br />

swored es iyo is meore suraTi, romelic karavajom kontarelis<br />

kapelisaTvis daxata 1599 wels.<br />

karavajo, `wminda maTes wameba~<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

am namuSevarSi mZafri gancdebi, Relva da daZabuloba<br />

igrZnoba. Seni azriT, rogori mxatvruli xerxebiT<br />

qmnis aseT ganwyobas mxatvari?<br />

rogoria kompoziciuri ageba?<br />

rogoria figuraTa moZraobebi da Jestebi?<br />

rogoria ganaTeba, Suq-Crdili?<br />

suraTis ukana xedze karavajom Tavisi<br />

Tavi gamosaxa.<br />

mrgvali formis pirisaxis mqone axalgazrda<br />

kaci bumbulebiani qudiT karavajom<br />

`wm. maTes mowodebaSic~ daxata. igive axalgazrdaa<br />

gamosaxuli suraTSi `mkiTxavi~.<br />

sainteresoa, vin iyo es kaci da ratom<br />

xatavda karavajo mas ase xSirad?<br />

Seavse cxrili:<br />

karavajo mxatvrul stils, barokos, Cauyara safuZveli. cxrilSi Cawere is niSnebi<br />

romlebic am stilis mxatvrobisaTvis iyo damaxasiaTebeli<br />

kompozicia (simetriulad gawonasworebuli,<br />

dinamikuri)<br />

mxatvruli forma (moculobiTi, sibrtyobrivi)<br />

SuqCrdili (rbili, kontrastuli<br />

ferebi (kontrastuli, erTiani gama)<br />

mxatvruli STabeWdileba (mSvidi, daZabuli)<br />

karavajo, `wminda maTe da sngelozi~<br />

karavajo, `mkiTxavi~<br />

69


XVII s-is saqarTvelo 38<br />

XVII s-Si saqarTvelo samTavroebad da samefoebad iyo danawevrebuli. iranelebisa da<br />

osmalebis TareSisa da maTTan brZolis rTuli dro idga. Sah-abas I-is Semosevebis Sedegad<br />

kaxeTi saSinlad aoxrda. iraneli istorikosi isqander munSi werda: `qveyana, romelic<br />

yoveldRe uricxv sargebelsa da Semosavals iZleoda, daingra da miwasTan gasworda.~<br />

am dros saqarTveloSi giorgi saakaZe, Teimuraz I, qeTevan wamebuli, Tevdore mRvdeli<br />

da sxva samSoblosa Tu qristianobisaTvis Tavdadebuli adamianebi iRvwodnen. qarTveli<br />

Tu ucxoeli istorikosebi aRwerdnen mefeebisa da didgvarovnebis moRvaweobas, saxelganTqmul<br />

brZolebs...<br />

sainteresoa, rogor gamoiyurebodnen es istoriuli pirebi an rogor cxovrobda<br />

ubralo qarTveli xalxi, rogori iyo im periodis saqarTvelo? amis Sesaxeb SeiZleba<br />

Zalze saintereso masala vixiloT italieli kaTolike misioneris<br />

don kristoforo de kastelis mier Seqmnil albomSi. kastelis<br />

albomi SesaniSnavi dokumenturi wyaro aRmoCnda XVII s-s<br />

qarTuli kulturisa da yofis Sesaswavlad. misi Canaxatebis mTavari<br />

Rirseba is aris, rom isini bevr iseT informacias Seicavs,<br />

rac sxva wyaroebiT cnobili ar aris.<br />

kasteli 1627 wels Camovida saqarTveloSi da aq 26 weli<br />

gaatara. Tavisi moRvaweobis ganmavlobaSi igi Tavis albomSi<br />

Canaxatebsa da warwerebs akeTebda. kasteli werda: `Tvalis<br />

erTi SevlebiT yvelafris danaxva SeiZleba, maSin rodesac daweras<br />

meti dro dasWirdeba~.<br />

gurielis saxli da misionerTa karmidamo<br />

daakvirdi daupasuxe:<br />

rogor daaxasiaTeb XVII s-s saero arqiteqturas<br />

kastelis Canaxatebis mixedviT?<br />

kastelis avtoportreti<br />

kastelis albomSi saqarTvelos sxvadasxva<br />

kuTxis Canaxatebi im periodis saero arqiteqturaze<br />

gviqmnis warmodgenas.<br />

samegrelos mTavris levan dadianis sasaxle<br />

87


88<br />

kasteli saqarTvelos taZrebis Canaxatebs<br />

akeTebda.<br />

xobis saepiskoposo eklesia iloris taZari<br />

XVII s-Si saqarTveloSi didi masStabiT ara, magram mainc grZeldeboda taZrebis<br />

mSenebloba. am periodSi agebuli arqiteqturuli Zeglebidan yvelaze mniSvnelovania<br />

ananuris kompleqsi, mWadijvris eklesia da anCisxatis samreklo.<br />

anCisxatis samreklo<br />

es ananuris kompleqsis mTavari<br />

taZaria. igi barZim msajulTuxucesis<br />

TaosnobiT augiaT.<br />

mSeneblobis xelmZRvaneli vinme<br />

qaixosro baRsaraSvili yofila.<br />

ananuri<br />

mWadijvari


daakvirdi da upasuxe<br />

rogor fiqrob, aris Tu ara raime mniSvnelovani gansxvaveba<br />

ananurisa da wina saukuneebSi agebuli taZrebis arqiteqturas<br />

Soris? daakvirdi ananuris taZris samxreT fasadis<br />

reliefebs. rogor daaxasiaTeb mas rogorc mxatvruli,<br />

ise simboluri TvalsazrisiT?<br />

ananuri, samxreT fasadis reliefi<br />

kastelis am Canaxats aseTi minaweri<br />

aqvs: `es eklesia guriis provinciis<br />

erT mTaze dgas. igi morTulia<br />

umSvenieresi vercxlis xatebiT, romlebic<br />

Zalian kargi xeliTaa moxatuli<br />

marTlmadideblebis mier.~<br />

rogorc Cans, kastelim am taZarSi qarTuli oqromWedlobis SesaniSnavi nimuSebi ixila.<br />

xelovnebis es dargi XVII s-is saqarTveloSi kvlav agrZelebda arsebobas. ilustraciebze<br />

mocemuli nimuSebi swored am periodSia Seqmnili.<br />

RvTismSoblis xati (caiSi) RvTismSoblis xati (caiSi)<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

daakvirdi ilustraciebze warmodgenil Weduri xelovnebis nimuSebs. ra aris maTSi<br />

tradiciuli mxatvruli formis TvalsazrisiT? SeimCneva Tu ara maTze wina saukuneebTan<br />

SedarebiT raime axali mxatvruli tendenciebi?<br />

89


iberia-kolxeTis samefoebSi ganTqmuli poeti<br />

sulxan avTandilaSvili<br />

90<br />

poeti vominija beriZe.<br />

am Canaxats aseTi minaweri aqvs: `guriis<br />

keTilSobili Tavadis meuRle poeti vominija<br />

beriZe, didad niWieri da sxvadasxva saTnoebiT<br />

saxelganTqmuli”.<br />

am qalbatonis Sesaxeb kasteli wers: `rodia<br />

miqelaZe niWieri, uaRresi saTnoebiTa da patiosnebiT<br />

Semkuli mxatvari qalia.~<br />

miuxedavad rTuli viTarebisa, saqarTveloSi<br />

mainc qmnidnen xelovnebis nimuSebs, werdnen leqsebs,<br />

Targmnidnen literaturul nawarmoebebs.<br />

kastelis albomSi im periodis SemoqmedTa portretebicaa<br />

Semonaxuli.<br />

Cangze damkvreli<br />

kasteli xSirad wers qarTveli qalis silamazisa da<br />

sxva Rirsebebis Sesaxeb. man im 150 qalis portreti Seqmna,<br />

romlebsac TviTon icnobda da Sexvedria. zogierTi<br />

maTgani SemoqmedebiT saqmianobas eweoda.<br />

mxatvari rodia miqelaZe


kastelis aseTi Canaxatebi aSkarad metyvelebs imaze, rom<br />

XVII s-Si qarTvelebSi SemoqmedebiT cxovrebas mniSvnelovani<br />

adgili eWira. swored am dros Seiqmna vefxistyaosnis Zalze<br />

saintereso miniaturebi.<br />

mamuka TavaqalaSvili. vefxistyaosani<br />

vefxistyaosnis es miniaturebi mamuka TavaqalaSvilis<br />

(TavaqaraSvili) mieraa daxatuli. igi imereTis mefis,<br />

giorgi III-is mdivani iyo. mamuka tyved Cavardnia levan II dadians<br />

da odiSis mTavris karze gaugrZelebia moRvaweoba.<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

daakvirdi aq mocemul ilustraciebs. romeli kulturis<br />

gavlena igrZnoba aq?. raSi xedav am gavlenas? imsjele<br />

am sakiTxze.<br />

Seavse cxrili:<br />

gaeci pasuxebi cxrilSi mocemul kiTxvebs, pasuxebi<br />

cariel grafebSi Cawere. cxrilSi miRebuli pasuxebiT<br />

da am gakveTilSi warmodgenili masalis mixedviT daaxasiaTe<br />

XVII s-s qarTuli <strong>xelovneba</strong>.<br />

iyo Tu ara tradiciuli qarTuli <strong>xelovneba</strong><br />

damkvidrda Tu ara axleburi xedva adamianze<br />

da samyaroze<br />

kulturuli gavlenebi iyo evropuli Tu<br />

aRmosavluri<br />

Seiqmna Tu ara mniSvnelovani mxatvruli<br />

nawarmoebebi<br />

qarTveli mxatvari qali<br />

mamuka TavaqalaSvili. vefxistyaosani<br />

91


41<br />

XVIII - XIX saukuneebis <strong>xelovneba</strong><br />

100<br />

XVIII s-s franguli mxatvroba<br />

rokokoze ufro meti:<br />

erTi <strong>xelovneba</strong>Tmcodne aRniSnavda: `XVIII s-is safrangeTis revoluciis Semdeg<br />

rokokos stilis suraTebi aRaravis ainteresebda~. es arc aris gasakviri _ revolucias<br />

maRali idealebi sWirdeboda, rokokos stilis namuSevrebSi ki aristokratiis<br />

garTobisa da sasiyvarulo Sexvedrebis scenebi iyo asaxuli. am stilis suraTebSi lamaz<br />

yvavilebian baRSi, JaboebiT, maqmanebiT, sxva mravali detaliT morTul samosSi<br />

gamowyobili adamianebi Tvals atkboben, magram rame mniSvnelovan gancdas ar aRZraven.<br />

gasagebi iyo rokokos mxatvruli miznebi da arc xelovnebis moyvarulebi elodnen sxva<br />

rames am stilis nawarmoebebisgan. magram frangma mxatvarma, Jan antuan vatom saocri<br />

ram SeZlo. man rokokosaTvis damaxasiaTebeli galanturi scenebi da mxatvruli formebi<br />

gamoiyena da Tan Tavis suraTebSi filosofiuri ideebic gamosaxa.<br />

galanturi mxatvrobis ostati:<br />

1717 wlis 28 agvistos parizSi Jan antuan vatom samxatvro da qandakebis samefo<br />

akademiis wevrebs warudgina Tavisi suraTi ` msvleloba kunZul kiferaze~. mas vato 5<br />

wels xatavda. swored am suraTze iyo damokidebuli, miiRebdnen Tu ara mxatvars akademiis<br />

namdvil wevrad. namuSevarma mowoneba da Tan erTgvari gakvirvebac gamoiwvia.<br />

vato, rogorc `galanturi mxatvrobis ostati~, akademiis wevri gaxda.<br />

siyvarulis kunZuli:<br />

`kiferaSi~ kunZuli kviprosi igulisxmeba.<br />

miTologiuri TvalsazrisiT<br />

es kunZuli siyvarulis qalRmerT afrodites<br />

samSoblod iTvleba da amitom<br />

XVIII s-is frangebisTvisac igi siyvarulis<br />

alegoriul adgilad iyo miCneuli.<br />

suraTze asaxulia Seyvarebuli wyvilebi,<br />

romlebic ulamazesi mTiani peizaJis<br />

fonze toveben jadosnur kunZuls da<br />

oqrosferi navisken miemarTebian.<br />

Jan antuan vato `kunZul kiferaze msvleloba~<br />

mxatvruli analizi:<br />

caSi mofarfate amurebi, yvavilebSi Cafluli<br />

qandakebebi, Zvirfasi qsovilis samosSi gamowyobili Seyvarebuli<br />

wyvilebi _ aseTi detalebi rokokos stilis<br />

namuSevrebisTvisaa damaxasiaTebeli.<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

zogierTi mkvlevris azriT, am suraTSi gamosaxulia<br />

erTgvari sevda, imis gamo, rom bednieri wuTebi warmavalia.<br />

eTanxmebi am azrs? rogor ganwyobas giqmnis es<br />

namuSevari?<br />

suraTSi figuraTa wyvilebi isea ganlagebuli, rom<br />

isini erTgvar jaWvs qmnis. rogor fiqrob ris gadmocema<br />

surda mxatvars figuraTa aseTi kompoziciuri<br />

ganlagebiT?<br />

aRwere namuSevarSi asaxuli peizaJi. ra emocias aRgiZravs<br />

igi?<br />

CamoTvale detalebi, romlebiTac suraTSi zRapruli,<br />

idumali ganwyobaa Seqmnili.


Teatri Tu cxovreba?<br />

am suraTs `siyvaruli frangul<br />

TeatrSi~ an `franguli komedia~ hqvia.<br />

cnobilia, rom vato Tavis suraTebs<br />

arasodes arqmevda saxelebs. amas misi<br />

megobrebi da damkveTebi akeTebdnen.<br />

magram, rogorc ar unda erqvas<br />

am suraTs, masze aSkarad gamosaxulia<br />

msaxiobebi, romlebic speqtakls<br />

mayureblis winaSe TamaSoben.<br />

suraTis wina planze msaxiobebisa<br />

da mayureblis erTmaneTisagan gar-<br />

Ceva gansakuTrebiT Znelia. Tumca<br />

msaxiobebisa da mayureblebis, realuri<br />

cxovrebisa da Teatraluri<br />

warmodgenis erTmaneTSi areva vatos<br />

Cveuli meTodi iyo. mxatvari Tavis<br />

suraTebSi xSirad gamosaxavda kome-<br />

Jan antuan vato `siyvaruli frangul TeatrSi~<br />

dia del artes* personaJebs: pieros, arlekinsa da kolombinas. swored amgvarad svamda vato<br />

filosofiur kiTxvas: cxovrebaa TamaSi, Tu TamaSia namdvili cxovreba.<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

yuradRebiT daaTvaliere es suraTi da gaeci pasuxebi Semdeg kiTxvebs:<br />

Seni azriT, romeli figurebi gamoxataven msaxiobebs da romeli _ mayureblebs?<br />

ipove namuSevarSi detalebi, romlebic rokokos stilis mxatvrobisaTvis iyo damaxasiaTebeli.<br />

Seni azriT, rogor ganwyobas qmnis es suraTi da riTaa es ganwyoba Seqmnili.<br />

isev antikuri xelovnebisken:<br />

XVIII s. iwureboda. safrangeTSi revoluciuri<br />

ganwyoba sufevda. moazrovneebi Semoqmedebs antikuri<br />

xanis gmiruli siuJetebis asaxvisaken mouwodebdnen.<br />

es siuJetebi erTgvari mimarTva unda<br />

gamxdariyo im drois frangebisaTvis. isev win wamoiwia<br />

dainteresebam antikuri xelovnebiT da ara<br />

marto xelovnebiT. im drois parizis monaxulebis<br />

Semdeg erT-erTi mogzauri werda: `mTeli parizi saberZneTobanas<br />

TamaSobs, qalebic ki berZnuli stilis<br />

varcxnilobas ikeTeben.~ antikuri kulturiT gatacebam<br />

safuZveli daudo mxatvrul mimdinareoba<br />

neoklasicizms, romlis erT-erTi warmomadgenelia<br />

Jak lui davidi. davids rokokosa da romantizmis<br />

stilis namuSevrebica aqvs, magram yvelaze cnobili<br />

mainc misi neoklasicisturi* suraTebi gaxda.<br />

Jak lui davidi, `maratis sikvdili~<br />

101


102<br />

mkvlelobis adgilas:<br />

`xalxma kvlav momiwoda... david, aiRe funji, Suri iZie Cveni maratisaTvis... me xalxis xma<br />

Camesma da misi neba Sevasrule.~ _ am sityvebiT warudgina konvents* Jak lui davidma Tavisi<br />

suraTi “maratis sikvdili”. marati safrangeTis revoluciis erT-erTi gamoCenili lideri<br />

iyo. robespierTan erTad igi sisxliani teroris momxred moiazreboda. marati axalgazrda<br />

qalis, Sarlota kordes mier daniT miyenebuli WrilobiT gardaicvala. maratis sikvdilis<br />

ambavi elviseburi siswrafiT moedo parizs. davidi, rogorc revoluciis mgznebare<br />

momxre, maleve gaCnda maratis saxlSi. marati, swored iq, abazanis miRebis dros mokles.<br />

ramdenime saaTSi davidi funjiT da sanTliT xelSi gardacvlils xatavda.<br />

gardacvlis xelSi uWiravs werili, romelic marats misma mkvlelma,<br />

Sarlota kordem gadasca.<br />

marats kanis qronikuli daavadeba tanjavda, amitomac igi didxans<br />

ijda xolme abazanaSi da Tavze svel pirsaxocs ixvevda.<br />

mxatvruli analizi:<br />

arsebobs azri, rom davids arc adre da arc amis Semdeg aseTi<br />

maRali mxatvruli donis namuSevari ar Seuqmnia.<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

Seni azriT, riTaa xazgasmuli suraTze momxdari faqtis mniSvnelovneba? rogoria<br />

figuris poza, ferTa gama, ganaTeba da foni?<br />

dawunebuli suraTi:<br />

es portreti davids im drois parizis erTerTma<br />

cnobilma lamazma aristokratma qalbatonma,<br />

Jiuli rekamiem daukveTa. rodesac rekamiem<br />

namuSevari naxa, igi aRSfoTa, im faqtma, rom mxatvarma<br />

mas Savi Tmis nacvlad, wablisferi dauxata.<br />

davidma es erTiani feradovani gamis Sesaqmnelad<br />

gadaakeTa. man rekamies uTxra: `qalebs Tavisi axirebebi<br />

aqvT, mxatvrebs _ Tavisi.~ damkveTma qalbatonma<br />

am suraTze uari ganacxada.<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

es neoklasicistur stilis namuSevaria. aR-<br />

Jak lui davidi, `qalbaton rekamias portreti~<br />

moaCine detalebi, romlebic antikuri xelovnebis<br />

gavlenaze mianiSnebs.<br />

Seavse cxrili:<br />

cxrilSi Cawere is mxatvruli niSnebi romlebic, Seni azriT, rokokosa da neoklasicistur<br />

stils axasiaTebs<br />

rokoko neoklasicizmi<br />

gaxdi mkvlevari:<br />

rogori xasiaTi hqonda Jan antuan vatos? rogor iyo Jak lui davidis politikuri<br />

simpaTiebi? moiZie cnobebi am mxatvrebis cxovrebisa da Semoqmedebis Sesaxeb.


47 axali epoqis SegrZneba<br />

ferisa da ganaTebis simfonia:<br />

inglisel SemoqmedTa Soris erT-erTi yvelaze saintereso mxatvari, jozef melord<br />

uiliam terneri werda: `, riskenac unda miiswrafode <strong>xelovneba</strong>Si, mTavari bunebis mSvenierebis<br />

swori wvdomaa.~<br />

Tu ras gulisxmobda terneri `swor wvdomaSi~, Cven SegviZlia mxatvris suraTebis daTvalierebiT<br />

mivxvdeT. terneris namuSevrebSi bunebis sxvadasxva movlenis dros warmoSobili<br />

sinaTlisa da ferebis saocari efeqtebia asaxuli. mas gansakuTrebiT ainteresebda mzis<br />

Casvlisa da amosvlis dros ganaTebisa da ferebis cvlileba. mxatvris erTi Tanamedrove<br />

terners ase axasiaTebs: `mxatvari didebuli, mSvenieri, oqrosferi xilvebisa, romlebsac materialuri<br />

forma ar gaaCnia.~ marTlac, terneris suraTebis mTavari `gmirebi~ raime konkretuli<br />

gamosaxulebebi ki ara, aramed feri da ganaTebaa. terneris Semoqmedeba mxatvrobaSi<br />

sruliad axali sityva iyo. mis suraTebSi garkveuli movlenebiT: siCqariT, qarbuqiT da a.S.<br />

gamowveuli STabeWdilebis asaxvaa mTavari. swored aseTi xedviT gauswro man Tavis dros da<br />

mxatvrobis axali tendenciebi, kerZod ki impresionizmi `iwinaswarmetyvela~.<br />

XIX - XX saukuneebis <strong>xelovneba</strong><br />

114<br />

es suraTi ternerma 1844 wels daxata.<br />

im dros mTeli inglisi sarkinigzo ciebcxelebiT<br />

iyo moculi. didi siCqariT<br />

moZravi matareblidan danaxuli samyaro<br />

gansxvavdeboda Zveli, mSvidi xedebisagan.<br />

terners am namuSevarSi matareblis<br />

ki ara, TviTon siCqaris SegrZnebis<br />

gamosaxva surda. amitomac man am namuSevars<br />

`wvima, orTqli da siCqare~ uwoda.<br />

uiliam terneri `wvima, orTqli da siCqare~<br />

Tomas geinzboro `mister endriusi colTan erTad~<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

Seadare erTmaneTs terneris da XVIII s-is ingliseli mxatvris, geinzboros suraTebi.<br />

ra gansxvavebas xedav maT Soris formis gamosaxvis TvalsazrisiT?<br />

rogoraa gamosaxuli terneris suraTze matarebeli, mdinareze gadebuli xidi,<br />

kaci navSi, mdinaris napiras adamianTa figurebi? daakvirdi ferebs. Seni azriT,<br />

rogor gamoxata ternerma siCqaris SegrZneba?


uilima terneri `gemi `mamacis~ bolo reisi~<br />

`Cemo sayvarelo~:<br />

es suraTi terners gansakuTrebiT uyvarda. am namuSevars igi `Cemo sayvarelos~<br />

uwodebda da mis gayidvaze yovelTvis uars ambobda. rodesac 1839 wels ternerma es suraTi<br />

samefo akademiaSi waradgina, igi Seafases, rogorc `Cveni epoqis udidesi ostatis<br />

yvelaze saocari namuSevari.~<br />

suraTze gamosaxulia inglisis flotis erT-erTi yvelaze saxelovani gemi, romelsac<br />

orTqlis buqsiri dokSi dasaSlelad miaTrevs. Tavis ukanasknel gzaze mimavali `beberi~<br />

gemis saxiT, mxatvarma ialqniani gemebis epoqis dasasruliT gamowveuli sevda gamoxata.<br />

amgvari Sinaarsis suraTebis gamo terners xSirad romantikos mxatvrad moixsenieben.<br />

qaosidan warmoqnili:<br />

es suraTi Taviseburi mxatvruli maneriTaa Seqmnili. mas mkafiod<br />

atyvia funjis farTo monasmebi. terneris erTi Tanamedrove mxatvris<br />

muSaobis process ase aRwers: `is saRebavs iqamde adebs tilos,<br />

vidre igi bolomde ar gaiJRinTeba. Semdeg zedapiridan funjiT zedmet<br />

saRebavs fxeks. misi moZraobebi qaosuri Cans. magram TandaTan,<br />

TiTqos jadosnuri joxis aqneviT, suraTze mSvenieri gemis konturebi<br />

Cndeba. erTi wuTic, da gemi tiloze cocxldeba.~<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

suraTi haeriTa da sinTliTaa savse. rogor qmnis mxatvari aseT efeqts? aRwere<br />

namuSevarSi ferTa tonaluri gadasvlebi.<br />

daakvirdi _ suraTze mzecaa gamosaxuli da mTvarec. maT erTgvari simboluri<br />

datvirTva aqvs. raze mianiSnebs mxatvari maTi meSveobiT?<br />

115


116<br />

uilima terneri `qarbuqi~<br />

qarbuqis SuagulSi:<br />

imisaTvis, rom mayureblisTvis gasagebi yofiliyo suraTebSi asaxuli siuJeti,<br />

terneri maT grZel saTaurs arqmevda. mag., am suraTs ase hqvia: `qarbuqi. gemi navsadguridan<br />

gamodis, TavTxel wyalSi xvdeba da katastrofis signals gadmoscems.~ sainteresoa,<br />

rom im dros 60 wels gadacilebuli mxatvari am gemze Tavad imyofeboda.<br />

terneri am ambavs ase igonebs: `mezRvaurebs vTxove, anZaze mivebi. 4 saaTs mibmuli viyavi.<br />

gadarCenis imedi ar mqonda, magram gadarCenis SemTxvevaSi, Cems movaleobad vTvlidi es<br />

ambavi aRmewera.”<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

terneri ferebis meSveobiT marto ganwyobas ar gmoxatavs. aRwere suraTze ferTa<br />

gama. raze mianiSnebs mxatvari maTi saSualebiT?<br />

dafiqrdi da upasuxe:<br />

Camoayalibe is mxatvruli niSnebi, romlebic terneris suraTebs ganasxvavebs manamde<br />

arsebuli mxatvruli namuSevrebisagan. pasuxi cariel CarCoSi Cawere.<br />

gaxdi mkvleveri:<br />

sainteresoa, ratom gavida terneri naviT wyalSi 1834<br />

wels londonSi parlamentis SenobaSi xanZris dros. an vin<br />

iyo qalaq CelsiSi mcxovrebi mister buti da ra kavSirSi<br />

aqvs mas ternerTan? am kiTxvebze pasuxis sapovnelad da<br />

terneris biografiisa da Semoqmedebis ukeT gasacnobad,<br />

moiZie cnobebi am mxatvris Sesaxeb.<br />

uilima terneri


didi iaponeli 48<br />

`adamiani ayvavebuli suliT~:<br />

iaponelebi iseT adamians, rogoric mxatvari hiroSige iyo, `ayvavebuli sulis~ mqones<br />

uwodebdnen. qalaq edoSi dabadebul hiroSiges ar adardebda materialuri keTildReoba,<br />

igi cxovrebis dinebas mihyveboda da rasac marTla ufrTxildebida, es_Tavisi Semoqmedeba<br />

iyo. cxovrebis krizisul momentSi igi werda: `me unda davemSvidobo <strong>xelovneba</strong>s, vidre<br />

wlebi da daRliloba Cems saxels ar daakninebs~. hiroSigem miaRwia imas, rom igi ara marto<br />

iaponiaSi, aramed evropaSic XIX s-s erT-erTi yvelaze saxelganTqmuli mxatvari gaxda.<br />

sazeimo msvleloba:<br />

qalaq edos samxedro xelisufleba yovelwliurad qalaq kiotoSi imperators saCuqrad<br />

TeTr cxens ugzavnida. cxens rogorc wesi uamravi samurai miacilebda. msvleloba `tokaidos~<br />

gzaze miemarTeboda da edodan kiotomde Casvlas daaxloebiT 2 kviras andomebda.<br />

1832 wels monawileoba msvlelobaSi hiroSigemac miiRo. gzad igi Canaxatebs akeTebda.<br />

xolo 1833 wels graviurebis seria: `tokaidos gzis 53 sadguri~ gamosca.<br />

es suraTi am seriis erT-erT yvelaze saintereso namuSevradaa miCneuli.<br />

hiroSige, `iokaiti, mdinare miegavaze<br />

mdinare miegavas sanapiros gaswvriv meTevzeTa<br />

soflebi iyo ganlagebuli. hirosigem<br />

graviuraze erT-erTi aseTi soflis<br />

isliT gadaxuruli saxuravebi gamosaxa.<br />

gaqceuli kaci maRalostaturadaa daxatuli.<br />

1840 wels hirosigem gamosca ilustrirebuli<br />

saxelmZRvanelo, romelSic ama Tu im moZraobis<br />

dros adamianis figuris gamosaxvis wesebi<br />

iyo mocemuli.<br />

mxatvruli analizi:<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

hiroSigem Tavisufali, monasmebiT, ara detalizeburi formebiT da TavSekavebuli<br />

ferTa gamiT am namuSevarSi sakmaod bevri ram gamosaxa. suraTis `personaJebi~<br />

2 adamiani, qari da bunebaa. Seecade daaxasiaTo TiToeuli maTgani. mag.<br />

vin unda iyos xidze mdgari adamiani, raze SeiZleba fiqrobdes igi da a.S.<br />

rogori ganwyoba geufleba am graviuris yurebisas?<br />

117


hiroSige, `Tavsxma wvima, oxasis xidi~<br />

hiroSige, `Rameebi saruvakas quCaze~<br />

118<br />

iudati:<br />

iaponiaSi gvian gazafxulze da zafxulSi xSirad<br />

modis kokispiruli wvima. uceb qari amovardeba da wvima<br />

iwyeba, magram maleve wydeba. aseTi wvima umetesad saRamoTi<br />

modis da amitom mas `iudati~_saRamos movlena<br />

uwodes. swored `iudati~ gamosaxa hiroSigem graviuraSi<br />

`Tavsxma wvima oxasis xidTTan~. igi mxatvris mier Seqmnili<br />

seriis, `edos 100 xedi~-is, erT-erTi graviuraa.<br />

mxatvruli analizi:<br />

XIX s-siaponeli mwerali siotai giofu hiroSiges<br />

namuSevrebis Sesaxeb werda: `misi suraTebi ufro metis<br />

mTqmelia, vidre realuri peizaJebi. visac arasodes ar unaxavs<br />

edo, misTvis sakmarisia Sexedos am namuSevrebs, rom<br />

dedaqalaqi warmoidginos.~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

am graviuraSic didi ostatobiTaa gamosaxuli ara<br />

marto wvima, aramed misi SegrZnebac. mayurebeli TiTqos<br />

grZnobs sisveles da esmis wvimis xma.<br />

eTanxmebi Tu ara am mosazrebas? Sen rogor ganwyobas<br />

giqmnis es namuSevari? rogori mxatvruli xerxebiT gadmosca<br />

hirosigem wvimis SegrZneba? (rogoria kompozicia,<br />

feri, xazi, gadatvirTulia Tu ara namuSevari gamosaxulebebiT?<br />

da a. S.)<br />

hiroSige da impresionistebi:<br />

parizSi iaponuri xelovnebis gamofenis monaxulebis<br />

Semdeg frangi impresionisti mxatvari kamil pisaro werda:<br />

`hiroSige brwyinvale impresionistia. mone, rodeni da me aRfrTovanebulebi<br />

varT. es iaponelebi gangvamtkiceben Cveni<br />

xedvis sisworeSi~.<br />

hiroSige da saerTod iaponuri mxatvroba impresionistebisaTvis<br />

sakmaod “axlobeli” aRmoCnda. iyo raRac<br />

saerTo maT Soris.<br />

kamil pisaro, `monmartris quCa~


alfred sislei, `gazafxulis baRi~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

ilustraciebze mocemulia hiroSigesa da frangi impresionistebis<br />

sisleisa da pisaros namuSevrebi. Seadare isini<br />

erTmaneTs ra saerTosa da gansxvavebas xedav maT Soris?<br />

`iugeni~<br />

hiroSige, `qliavis baRi kamataSi~<br />

miuxedavad imisa, rom fragmentuli kompoziciebis<br />

gamoyenebiT da Tavisi namuSevrebis TematikiT hiroSige<br />

impresionistebs hgavs, maT Soris mniSvnelovani gansxvavebacaa.<br />

es gansxvaveba ZiriTadad `iugenSia~. impresionistebi<br />

yovelwuTieri cvlilebiT gamowveuli STabeWdilebis<br />

gamosaxvas cdilobdnen, hirosige ki `iugenisa~. `iugeni~<br />

iaponuri sityvaa da pirdapir ar iTargmneba. igi daaxloebiT<br />

dafaruli ganwyobis SegrZnebas niSnavs. XV s-Si<br />

iaponeli budisti beri sietecu werda: `iugenis~ sityvebiT<br />

gadmocema SeuZlebelia is SeiZleba SeigrZno. patara<br />

Rrubeli, romelic mTvares efareba, Semodgomis nisli,<br />

saidanac alisferi foTlebi moCans... aseT suraTebs Seu-<br />

Zlia gamoiwvios miniSneba grZnobaze, ganwyobaze.~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

hiroSige ferTa TavSekavebuli gamiTa da mravlismetyveli<br />

xaziT qmnis Tavis namuSevrebs, romlebzec zedmeti<br />

araferia, magram maTSi aris mTavari _ `iugeni~. daaT-<br />

hiroSige, `mTvaris Suqi kanaZavaSi~ valiere ilustraciaze mocemuli hiroSiges namuSevari,<br />

Seecade SeigrZno masSi dafaruli `iugeni~. am ganwyobas sityvebiT ver gamoxatav, ubralod<br />

Seecade gaixseno Seni cxovrebis is momenti, rodesac msgavsi grZnoba gagCenia.<br />

dafiqrdi da upasuxe:<br />

cariel CarCoSi Cawere is ZiriTadi niSnebi, riTac Seni azriT, iaponuri <strong>xelovneba</strong><br />

gansxvavdeba evropuli xelovnebebisagan.<br />

gaxdi mkvlevari:<br />

tokutaro, tokubea, Zuemona, Zubea _ es saxelebi hiroSiges sxvadasxva asakSi erqva.<br />

ratom ucvlidnen mxatvars saxelebs da sabolood rodis da vin daarqva mas hiroSige?<br />

ra Sinaarsis leqsi dawera mxatvarma gardacvalebamde ramdenime saaTiT adre? moiZie<br />

informacia hiroSiges cxovrebisa da Semoqmedebis Sesaxeb.<br />

119


52<br />

126<br />

erTi weli rodenTan<br />

`zogierTi Cemi megobari daJinebiT mTxovda, damewera mogonebani rodenis Sesaxeb~ _<br />

ase iwyebs Tavis wigns `erTi weli rodenTan~ qarTveli moqandake iakob nikolaZe. am<br />

wignSi iakob nikolaZem frang moqandakesTan, ogiust rodenTan Tavisi muSaobis erTi<br />

weli aRwera. im droisaTvis rodeni ukve saxelganTqmuli moqandake iyo, iakob nikolaZe<br />

ki ucxo qveyanaSi Casuli xelovani, romelic jer kidev Tavis SemoqmedebiT gzas<br />

eZebda.<br />

XIX saukunis parizis foto<br />

XX s-is dasawyisSi xelovanTaTvis parizi yvelaze mimzidvel qalaqad iTvleboda.<br />

magram iq Tavis damkvidreba rTuli iyo. iakob nikolaZe igonebs: `parizSi, rom<br />

Cavedi ruseT-iaponiis omi iyo, romelsac ruseTis 1905 wlis revolucia mohyva. amis gamo<br />

samSoblodan veRarc fuls vRebulobdi da xandaxan saxlis ambavsac veRar vgebulobdi.<br />

parizSi myofi axalgazrdebi im dros xelmokled iyvnen . . . parizSi 40 000-mde specialisti<br />

moqandake da 80 000-mde mxatvari iyo. visTan unda misuliyav, rom Seni xelobiT fuli<br />

geSovna.~ iakob nikolaZes gaumarTla. parizSi sakmaod dafasebuli rusi mecnieris,<br />

golubevis meuRlis proteqciiT, igi rodens Sexvda. rodenma mas ioane naTlismcemlis<br />

Tavis qandakebis gakeTeba daavala. gamoCenil moqandakes iakob nikolaZis namuSevari<br />

moewona da igi Tavis atelieSi miiwvia samuSaod.<br />

iakob nikolaZe rodenis garegnobas ase aRwers: `mZime kunZi,<br />

sqeli, dabali, ganier mxarbeWiani patara kacis STabeWdilebas tovebda...<br />

patara foladiseburi feris Tvalebi, romlebic nemsebiviT gagmsWvalavdaT.<br />

usaTuod igrZnobdiT, rom es adamiani Tqven giyurebT<br />

siRrmeSi da erTi SexedviT SeuZlia adamianis cnoba.~<br />

rodeni yvela drois erT-erT saukeTeso moqandakedaa aRiarebuli.<br />

Tumca iyo iseTi faqtic, rodesac 1877 wels Jiurim rodens<br />

namuSevris salonSi gamofenaze uari uTxra. rodenis qandakeba imdenad<br />

realisturi iyo, rom igi adamianis sxeulidan aRebuli anabe-<br />

Wdis meSveobiT Seqmnilad CaTvales. Seuracxyofilma rodenma miatanina<br />

Tixa da Jiuris Tvalwin zustad iseTive figura gamoZerwa.<br />

ogiust rodenis foto


daakvirdi da upasuxe<br />

ilustraciebze rodenis namuSevrebia mocemuli. agreTve qandakebis Sesaxeb misi zogierTi<br />

gamonaTqvamia moyvanili. rodenis es gamonaTqvamebi iakob nikolaZem gadmosca<br />

Tavis wignSi. gaecani am masalas da Seecade daaxasiaTo rodenis Semoqmedeba. mas impresionist<br />

moqandaked miiCnevdnen. Seni azriT, raSi Cans rodenis impresionistuli xedva?<br />

`qandakebas ar sWiria srulebiT orginaloba,<br />

mas unda mxolod sicocxle.~<br />

ogiust rodeni `viqtor hiugo~<br />

`Crdilis gamoqandakeba niSnavs azrovnebis<br />

gaRvivebas.~<br />

`moqniloba, ubralod gamosaxuli _ es aris yvelafris<br />

suli. ai amas veZeb mTeli Cemi sicocxle. moqniloba<br />

aris formaze maRali. moqniloba es iseTi Tvisebaa, romlis<br />

gageba sul yvelaze Znelia.~<br />

ogiust rodeni, `kales moqalaqeebi~<br />

ogiust rodeni, `danaida~<br />

iakob nikolaZe wers: `balzaki rodens hqonda erTgvar sazomad<br />

maTTvis, vinc masTan mividoda. rodeni balzakis saSualebiT<br />

igebda, esmis raime <strong>xelovneba</strong>Si masTan misul pirs<br />

Tu ara. Tu komplimentebs uZRvnidnen balzakis gamo, rodeni<br />

ityoda, amas esmis <strong>xelovneba</strong>o.~<br />

ogiust rodeni `balzaki~<br />

127


iakob nikolaZe `CaxruxaZe~<br />

128<br />

axalgazrda qarTveli moqandakisTvis rodenTan muSaoba marTlac<br />

didi pativi iyo. magram iakob nikolaZis sasaxelod unda iTqvas, rom<br />

man Tavisi stili SeimuSava. kritikosi geronti qiqoZe aRniSnavda:<br />

`nikolaZes damoukidebloba SeunarCunebia rodenis mimarT da misi<br />

muSaobis meTodidan mxolod is auTvisebia, rac misaRebad miaCnda.~<br />

marTmadidebluri eklesia mrgval* qandakebas krZalavda. amitom<br />

Sua saukuneebis qarTul <strong>xelovneba</strong>Si mrgvali qandakebis Seqmnis<br />

tradicia ar arsebobda. iakob nikolaZe iyo erT-erTi pirveli<br />

qarTveli moqandake, romelmac mrgvali qandakebis keTeba daiwyo.<br />

nikolaZis namuSevrebi saocari ostatobiTaa Sesrulebuli. geronti<br />

qiqoZe werda: `nikolaZisaTvis marmarilos natexi, granitis an bazaltis<br />

zodi, brolis kristali saidumloebiT aRsavse arsebebi arian.<br />

maTSi sicocxlis ZarRvi feTqavs.~<br />

iakob nikolaZe `akaki wereTeli~<br />

daakvirdi daupasuxe:<br />

ilustraciebze gamosaxulia iakob nikolaZis mier<br />

Seqmnili qarTveli poetebisa da mwerlebis qandakebebi.<br />

rogori mxatvruli xerxebi gamoiyena man am namuSevrebis<br />

Sesaqmnelad? rogor daaxasiaTeb am istoriul<br />

pirebs iakob nikolaZis qandakebebis mixedviT?<br />

iakob nikolaZe `egnate ninoSvili~<br />

iakob nikolaZis namuSevrebi dRemde amSvenebs Tbilisis skverebs. geronti qiqoZe<br />

sworad aRniSnavda: `iakob nikolaZe darwmunebulia, rom is maradisobisTvis muSaobs. namdvili<br />

xelovani arc iqneboda, Tu es rwmena ar hqonoda.~<br />

dafiqrdi da upasuxe:<br />

XX s-s dasawyisSi parizSi, iakob nikolaZis garda sxva qarTveli Semoqmedebic daviT<br />

kakabaZe, elene axvlediani, lado gudiaSvili moRvaweobdnen. Seni azriT ra gavlena<br />

iqonia amgvarma gamocdilebam qarTuli xelovnebis ganviTarebis tendenciebze? pasuxi<br />

cariel CarCoSi Cawere.


54 fovizmi da kubizmi<br />

sxva samyaros ZiebaSi<br />

`matisi erTaderTi da ganumeorebelia.~ _ werda XX s-is espaneli mxatvari pablo<br />

pikaso. fragi mxatvris, anri matisis suraTebSi aSkarad igrZnoba mxatvris Taviseburi<br />

xedva da ganumeorebeli stili. Tavis suraTebs matisi didi siyvaruliT xatavda.<br />

igi ixsenebda: `rodesac xatva daviwye, Tavi samoTxeSi megona.~ es `samoTxe~ man mTeli<br />

Tavisi cxovrebis manZilze SeinarCuna. rTul istoriul viTarebaSic ki, ngrevisa<br />

da ekonomikuri gaWirvebis dros, rodesac evropa jer I-ma, xolo Semdgom II msoflio<br />

omebma SeZra, matisi qmnida namuSevrebs, romlebSic udardeli cxovreba da simyudrove<br />

sufevda. igi werda: `me iseT suraTebze vocnebob, romlebic mayurebels ki ar aaRelvebs,<br />

aramed daamSvidebs, suraTebze, romlis yurebiTac yoveldRiuri sazrunavisagan adamianebi<br />

iseve daisveneben, rogoc tyavis savarZelSi mokalaTebuli isveneben xolme.~ matisi<br />

mxatvrobaSi raRac axals eZebda, man Tavis megobar mxatvrebTan _ andre derenTan,<br />

JorJ ruosTan, moris de vlaminkTan da alber markesTan erTad garkveuli ideebiT<br />

gaerTianebuli jgufi Seqmna. es mxatvrebi Tvlidnen, rom namuSevrSi mTavari perspeqtiva<br />

da Suq-Crdili ar aris. suraTSi unda iyos martivi saxasiaTo konturi da mkveTri,<br />

sufTa ferebi, romlebic uSualod adamianis grZnobebze imoqmedebs. 1905 wels parizSi,<br />

saSemodgomo salonSi am mxatvrebma TavianTi namuSevrebi gamofines. im darbazSi sadac<br />

mxatvarTa namuSevrebi iyo gamofenili, XV s-is moqandakis donatelos qandakeba idga.<br />

kritikosma l. vlaminkma, rodesac gamofena daaTvaliera, Tqva: `sacodavi donatelo,<br />

ra velurebis garemocvaSi aRmoCnda!~. frangulad sityva `fov~ veluri niSnavs. swored<br />

aqedan warmoiSva am mimdinareobis saxelwodeba `fovizmi~.<br />

XX - XXI saukuneebis <strong>xelovneba</strong><br />

132<br />

nicaSi gaqceva<br />

1940 wlis Semodgoma iyo. matisi germaneli faSistebis mier okupirebuli parizidan<br />

nicaSi gaemgzavra. nica misTvis yvelaze sayvareli qalaqi iyo. mxatvari miiCnevda, rom<br />

samxreT safrangeTSi gansakuTrebuli ganaTebaa. matisi werda: `rodesac mivxdi, rom<br />

SemeZlo yovel dilas am sinaTleSi gaRviZeba, mzad viyavi, bednierebisagan movmkvdariyavi.<br />

mxolod nicaSi, parizidan Sors, yvelafers viviwyeb, mSvidad vcxovrob, Tavisuflad<br />

vsunTqav.” swored nicaSi daxata matisma Tavisi suraTi `ruminuli bluza~.<br />

anri matisis, `ruminuli bluza~<br />

ase yvelas SeuZlia:<br />

rodesac am namuSevars uyureb, igi imdenad martivi<br />

geCveneba, rom uneblieT ggonia, rom ase xatva yvelas<br />

SeuZlia. sinamdvileSi es simartive kompoziciuri agebis<br />

zusti gaTvlebis, bunebrivi formebis Seswavlis<br />

da Semdgom maTi gamartivebis Sedegs warmoadgens. amas<br />

adasturebs fotoebi, romlebzec matisma am namuSevarze<br />

muSaobis sxvadasxva etapebi aRbeWda.


mxatvruli analizi:<br />

matisi werda: `yvelaferi, rac suraTSi sasargeblo rols ar TamaSobs, zedmeti xdeba.~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

daakvirdi fotoebs. Seni azriT, rogori mimarTulebiT xdeboda namuSevris mxatvruli<br />

saxis Camoyalibeba? ras `eZebda~ matisi?<br />

aRwere, ra mxatvruli xerxebiTaa Sesrulebuli es namuSevari? rogoria kompozicia,<br />

xazi, ferebi, formebi, aris Tu ara Suq-Crdli?<br />

rogor STabeWdilebas axdens Senze `ruminuli bluza~? Seni azriT, ris gamoxatva<br />

surda mxatvars?<br />

Jan ogiust domenik engri, `qalbaton muatesies portreti~<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

ilustraciebze mocemulia XIX s-is mxatvris, engrisa da XX s-is Semoqmedis, klimtis<br />

namuSevrebi. Seadare isini matisis suraTs. samive namuSevarSi figuraTa samosis lamazi<br />

ornamenti amSvenebs. Seni azriT, am namuSevrebSi romeli mxarea ufro mniSvnelovani, adamianis<br />

portreti Tu ornamenti? daaxasiaTe es suraTebi am kuTxiT.<br />

materiaSi `Sesvla~<br />

XX s-is frangi mxatvari JorJ braki, gansxvavebiT matisisagan, miiCnevda: `<strong>xelovneba</strong><br />

imisaTvis arsebobs, rom adamians damSvidebis saSualeba ar misces~. aseTi xelovnebis ZiebaSi<br />

igi sxvadasxva mxatvrul meTods mimarTavda. brakma daiwyo rogorc fovistma, magram cnobili<br />

gaxda, rogorc kubisti mxatvari.<br />

`me mxolod dasawyisi var am gzaze, magram movlen sxvebic.~ _ ambobda frangi mxatvari<br />

pol sezani, romelmac, mxatvrobaSi pirvelma, gamosaxulebebis waxnagovani formebiT<br />

gamosaxva daiwyo. 1907 wels, parizSi, gamofenaze nanaxma sezanis suraTebma STaagona braki<br />

da pablo pikaso, SeeqmnaT axali mxatvruli mimarTuleba `kubizmi~.<br />

kubistur namuSevrebSi samyaros sruliad axaleburadaa gamosaxuli. kubistebi ikvlevdnen<br />

formis Semadgenlobas da amitom sagnebs calkeul formebad Slidnen. es erTgvarad<br />

formis SigniT `Sesvlas~ hgavda. saganTa calkeul waxnagebad daSlili formebi<br />

tiloze sul sxva realobas qmnida. braki werda: `ar aris saWiro sagnebis mibaZviT xatva.<br />

sagnebi TavisTavad ar arseboben, isini mxlod CvenSia.~<br />

gustav klimti, `emili flioges portreti~<br />

133


JorJ braki, `qali gitariT~ XX s.<br />

134<br />

analitikuri da sinTezuri kubizmi<br />

braks gansakuTrebiT uyvarda musikaluri instrumentebis<br />

xatva. igi werda: `musikaluri instrumentebi mainteresebda<br />

rogorc sagnebi, romlebic SeiZleba SexebiT gacocxldes.~<br />

mxatvarma Seqmna ramdenime suraTi, romelzec<br />

musikosi qalia gamosaxuli. erT-erTi maTgania `qali<br />

gitariT~.<br />

mxatvruli analizi<br />

suraTSi `qali gitariT~ SeimCneva rogorc analitikuri,<br />

isev sinTezuri kubizmis niSnebi. analitikuri kubizmis namuSevrebSi<br />

formebi calkeul nawilebadaa daSlili, xolo<br />

sinTezur kubistur suraTebSi sxvadasxva faqturisa da xasiaTis<br />

formebis Serwyma xdeba.<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

ipove namuSevarSi analitikuri da sinTezuri kubizmisaTvis<br />

damaxasiaTebeli niSnebi.<br />

ian verneri, `qali gitariT~ XVII s.<br />

daakvirdi da upasuxe<br />

kamil koro, `qali gitariT~ XIX s.<br />

ilustraciebze mocemulia XVII s-is holandieli mxatvrisa da XIX s-is frangi mxatvris<br />

suraTebi. rogorc brakis suraTze, maTzec qalebi musikaluri instrumentebiT<br />

arian gamosaxulni. Seadare isini brakis namuSevars. Seni azriT, ris Cveneba surda<br />

Semoqmeds TiToeul maTganSi. Sen romeli ufro mogwons da ratom?<br />

Seavse cxrili:<br />

Cawere cxrilSi is mxatvruli niSnebi, romlebic fovizmisa da kubizmisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli<br />

fovizmi kubizmi<br />

gaxdi mkvlevari:<br />

ra SemTxvevis Semdeg daiwyo matisma xatva? rodis Sexvda braki pikasos? moiZie informacia<br />

matisisa da brakis cxovrebisa da Semoqmedebis Sesaxeb.


improvizacia fersa da ritmSi 55<br />

1947 wels matiss SeukveTes<br />

albomi, romelSic cnobili<br />

musikosebis, lui armstrongisa<br />

da Carli parkeris jazuri kompoziciebis<br />

erTgvari ilustraciebi<br />

unda yofiliyo. es rTuli<br />

amocana, musikis gamosaxva fersa<br />

da ritmSi, matisma Cveulebrivi<br />

makratlis meSveobiT gadawyvita.<br />

sxvadasaxva feris gua-<br />

SiT SeRebili qaRaldisagan igi<br />

figurebs Wrida da aplikaciebs*<br />

qmnida. matisi werda: `qaRaldis<br />

siluetebi sufTa ferebiT xatvis<br />

saSualebas maZlevs... es ar aris<br />

dabruneba sawyisTan, es Ziebis<br />

bolo punqtia.~<br />

masala: feradi qaRaldi,<br />

makrateli, webo<br />

feradi an guaSiT SeRebili qaRaldebisagan gaakeTe aplikaciebi, romlebSic<br />

garkveul ideas gamosaxav.<br />

135

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!