Academia.eduAcademia.edu
saqarTvelos rihard vagneris sazogadoeba Sarl bodleri rihard vagneri da tanhoizeri parizSi Sarl bodleri rihard vagneri da tanhoizeri parizSi Targmani da Sesavali luka naxucriSvili redaqtori nino nekeriSvili damkabadonebeli TinaTin berberaSvili ydis æòçïòíerò Tamuna TaTelaZe ðòîâåäò ãïèëúåèï © saqarTvelos rihard vagneris sazogadoeba, 2016 ñâåäï óôäåþï æïúóäòï. øðì „þïêóî ìóäïêïóîòì ãïèëèúåèäëþï“ daviT ïéèïøåíåþäòì 150, 0112 àþòäòìò tel.: 291 11 65, 291 09 54 elfosta: info@sulakauri.ge ISBN 978-9941-23-548-1 Charles Baudelaire RichaRd WagneR and TannhÄuseR in PaRis Translated and foreword by Luka nakhutsrishvili © The Richard Wagner Society of Georgia, 2016 Georgian translation published by Sulakauri Publishing, 2016 All rights reserved www.sulakauri.ge Sinaarsi xelovani bodlerisa da vagneris epoqaSi da `tanhoizeris~ skandali parizis operaSi. . . . . . . . . .7 I. parizis bazris jadoqrebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7 II. momavlis musikosis warsuli musika parizSi . . .20 III. bodleris vagneri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30 bodleris werili vagnerisadmi . . . . . . . . . . . . . . .35 rihard vagneri da tanhoizeri parizSi . . . . . . . . . .39 kidev oriode sityva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .89 xelovani bodlerisa da vagneris epoqaSi da `tanhoizeris~ skandali parizis operaSi I. parizis bazris jadoqrebi Sarl bodleri (1821-1867) da rihard vagneri (1813-1883) Tavisuflad SegviZlia maTi epoqis saxelovnebo sivrcis sanimuSo warmomadgenlebad miviCnioT, ramdenadac, mweral giustav floberTan (1821-1880) erTad, am ori xelovanis cxovreba, Semoqmedeba da sajaro sivrcesTan urTierToba qrestomaTiuli saxiT warmoaCens XIX saukunis SuaxanebSi sruliad axali tipis xelovanis dabadebas, romelic XXI saukuneSic ki didwilad gansazRvravs imas, Tu rogoria xelovanis TviTaRqma, rogor aRiqvams mas sazogadoeba da ra socialur da ekonomikur wesebs emorCileba misi cxovreba da Semoqmedeba. modernul xanaSi, roca eklesiac da samefo xelisuflebac TavianT absolutur politikur da ideologiur Zalauflebas kargaven, dasavleli xelovani aRmoaCens, rom igi mfarvelisa da masazrdoeblis gareSe darCa da gamoecala ara marto ekonomikuri saZirkveli, aramed myari sazrisuli CarCoc. amdenad, xelovans uwevs, erTi mxriv, faqtobrivad araradan Seqmnas is SemoqmedebiTi wesebi da sazrisuli sistema, romlebiTac Tavadve ixelmZRvanelebs, meore mxriv ki, Tavadve izrunos yoveldRiur lukmapursa da sakuTari SemoqmedebisaTvis publikis Sovnaze. ase gamoabijebs xelovani eklesiidan da samefo 7 darbazebidan da gadis erTmaneTTan Tavisuflad movaWre moqalaqeTa bazarze, sadac man iseve unda „gayidos“ Tavisi artistuli „saqoneli“ da iseve ajobos „konkurents“, rogorc nebismierma vaWarma, romlis interesebSicaa yvelanairi SesaZlo reklamisa da „piaris“ Tu sxvaTa winaaRmdeg mimarTul antireklamisa da `Savi piaris“ meSveobiT miasaRos „umaRlesi xarisxis nawarmi“ farTo arCevanis winaSe mdgom potenciur myidvel-momxmarebels. es momxmarebeli ekonomikurad da politikurad axladwamoCituli burJuaziaa, romelic, XIX saukunis dasawyisidan moyolebuli, sakuTari socialuri kapitalis, politikuri statusisa da ekonomikuri keTildReobis ideologiurad gapatiosnebas Tavisi resursebis, upirveles yovlisa, swored xelovnebis sferoSi dabandebiT cdilobs.* modernuli kapitalisturi sazogadoebis wiaRSi moRvawe xelovanis yovelmxriv klasikuri saxe-xatebi Sarl bodleri da rihard vagneri imitom arian, rom orive ara ubralod xelovania, aramed xelovnebis kritikosobas da Teoretikosobasac iTavsebs, radgan sakuTari xelovnebis * xelovanis axal socialur-ekonomikur tipTan, modernulobasTan, XIX saukunis Suaxanebis parizis gamorCeul rolTan da xelovanis mier sakuTari produqciis `realizaciis“ ideologiur strategiebTan dakavSirebiT, upirveles yovlisa, veyrdnobi Semdeg fundamentur Teoriul naSromebs: Walter Benjamin, Charles Baudelaire. Ein Lyriker im Zeitalter des Hochkapitalismus, Frankfurt a.M., 1980 (1955); W. Benjamin, „Paris, die Hauptstadt des XIX. Jahrhunderts“ in: Illuminationen. Ausgewählte Schriften I, Frankfurt a.M., 1974; Hugo Friedrich, Die Struktur der modernen Lyrik, Hamburg, 1985; Pierre Bourdieu, Les règles de l’art. Genèse et structure du champ littéraire, Paris, 1992; Giorgio Agamben, „Baudelaire o la merce assoluta“ in: Stanze: La parola e il fantasma nella cultura occidentale, Torino, 1977; Johannes Willms, Paris. Hauptstadt Europas 18001914, München, 2000; Nicholas Vaszonyi, Richard Wagner. Self-Promotion and the Making of a Brand, Cambridge, 2010; Siegfried Kracauer, Jacques Offenbach und das Paris seiner Zeit, Frankfurt a.M., 1976. winamdebare ese zedmetad rom ar gadaitvirTos teqnikuri detalebiT, moveridebi yovel jerze konkretuli adgilebisa da gverdebis miTiTebas. 8 principebis ageba, sxvaTa nawarmoebebisa da Teoriebis Sefaseba – rac, xSirad, maT dakninebas gulisxmobs – gardauvlad iqceva maTi Semoqmedebis nawilad, iseve rogorc maTi biografia, romelic hagiografiis elementebs iZens. geniosis xati, romelic, faqtobrivad, „araradan“ qmnis Tavis principebsa da nawarmoebebs, ar gulisxmobs, rom manamde arsebuli yovelgvari xelovnebis uaryofa xdeba sakuTaris Rirsebebis win wamosawevad. konkurentebis ganiaraRebis garda, am strategiis arsebiTi Semadgeneli nawilia kritikisa da xelovnebis istoriis sakuTari versiis moTxrobis Sedegad WeSmarit xelovanTa im xazis dadgena, romelTa memkvidredac acxadebs Tavs cru xelovanebs Soris mebrZoli geniosi. vagnerisaTvis amgvari xazi, pirvel rigSi, berZnul tragediasa da beThovenze gadis, rasac mogvianebiT siRrmiseul Teoriul doneze axalgazrda fridrix nicSe afuZnebs Tavis pirvel mTavar naSromSi `tragediis dabadeba musikis sulidan“. Cndeba zedapiruli garTobis mosurne sazogadoebisgan ganze gamdgari tanjuli geniosis xati, romelic mxolod sakuTar Sinagan artistul xmas mihyveba da, Tundac warumateblobisa da SimSiliT sikvdilis fasad, uars ambobs sazogadoebis zerele moTxovnilebebTan kompromisze. aqedan, bodleriseuli „dawyevlili poetis“ miTze da, pirvel rigSi, vagneris mier sakuTari mowameobrivi gzis Sesaxeb daweril auracxel biografiul da Teoriul nawarmoebTa raodenobasa da utifrobis doneze dayrdnobiT, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom arcerT xelovans imdeni ar uzrunia sakuTari `imijis“ Seqmnasa da marTvaze, rogorc vagners. wamebuli geniosis vagneriseul hagiografiaSi parizs misi cxovrebis adreuli etapidanve gamorCeuli adgili ukavia. amas is moTxrobebic mowmobs, romlebic Tavis pirvel xangrZliv da Zalzed warumatebel parizul periodSi (1839-1842) dawera – momlocveloba beThovenTan 9 (1840) da aRsasruli parizSi (1841).* vagneri aq bolomde iyenebs germanuli kulturuli sivrcis mier gamoZerwil stereotipebs germanuli bunebriobis, genialurobisa da aramomxveWelobis Sesaxeb, romelic radikalurad SeuTavsebadia yovelgvari WeSmariti xelovnebis, gansakuTrebiT ki musikis, am WeSmaritad germanuli xelovnebis, mimarT rogorc ingliselTa siyruesTan, ise parizTan, rogorc codvaSi Caflul babilonTan, sadac yvela mxolod zedapiruli – `franguli“ – warmatebisa da garTobisaken miiltvis, xolo amaRlebuli xelovneba da idealebi fexqveS aris gaTelili. 1861 wels, rodesac Sarl bodleri Tavis erTaderT musikalur eses wers saxelwodebiT `rihard vagneri da tanhoizeri parizSi“, parizuli maRali sazogadoebisa da kritikis didi nawilis mier vagneris Semoqmedebis ukugdebasac zemoT aRweril mowameobriv ritorikaSi ganixilavs: zedapirulma sazogadoebam rTul genioss ver gaugo, magram mova dro da geniosis sicocxleSive Tu misi sikvdilis Semdeg, WeSmariti xelovneba gaimarjvebs xalxis, konformistebisa da oportunistebis amaoebaze. bodlerisa da Tavad vagneris ritorikas Soris mTavari gansxvaveba is aris, rom vagneri (yovel SemTxvevaSi, 1860-70-iani wlebidan moyolebuli) WeSmariti xelovanis germanelobas usvams xazs, bodleri ki, rogorc frangi, zogadad, WeSmariti xelovnebis medrove adamianebTan da gabatonebul gemovnebasTan SeuTavseblobaze miuTiTebs, radgan, rogorc es misi eses boloSi gamoCndeba, Tavisi qveynis patriotobazec aqvs pretenzia da Tavadac aranakleb aqvs morgebuli momxveWeluri sazogadoebis klanWebSi moxvedrili auRiarebeli geniosis roli, romlisTvisac, faqtobrivad, aucilebeli xdeba, rom misi nawarmoebi pirveli dabeWdvisas an warmodgenisas farTo publikis * qarTuli Targmani ixileT krebulSi: rihard vagneri, moTxrobebi, werilebi, eseebi, bakur sulakauris gamomcemloba, 2013. 10 mxridan vergagebas da agresiul uaryofasac ki waawydes da mxolod mogvianebiT miaRwios sakadris aRiarebas. xelovnebis istoriaSi bodleris fundamenturi mniSvnelobis ganmapirobebeli erT-erTi umTavresi faqtori sakuTar SemoqmedebaSi im Zireuli cvlilebebisa da ryevebis aRbeWdvaa, romlebic sazogadoebis kapitalisturi mowyobis aRmavlobam gamoiwvia. es, pirvel rigSi, gulisxmobs imas, rom yofiT sagnebTan maTi saxmari RirebulebiT, maTi gamosadegobiT gansazRvruli urTierToba didwilad nacvldeba sagnebis sacvleli Rirebulebis anu im maxasiaTeblis win wamoweviT, romelic Sromis nayof sagans eniWeba, rodesac igi saqonlis saxiT gamoaqvT bazarze. dgeba momenti, rodesac adamianebi sagnebs ukve maT bunebriv gamosadegobasa da saWiroebaze dayrdnobiT ki aRar moipoveben, aramed imitom, rom, sagnebis sacvleli, abstraqtuli, Rirebulebis gaqvavebasTan erTad, bazari gamudmebiT gvTavazobs „siaxleebsa“ da „eqskluzivebs“, romlebic warmarTavs saganTa SeZenis survils da momxmareblobis mojadoebul wreSi gvagdebs. Cveni dRevandeli samomxareblo kultura, romelSic saqonlis gulisgulSivea Cadebuli `daprogramebuli moZveleba“ da elvis siswrafiT awarmoebs, asaRebs da aZvelebs TiTo-TiTo funqciiT `gaumjobesebul“ aifonebsa da sxva aqsesuarebs, mxolod gviandeli gagrZelebaa XIX saukunis parizSi `siaxleTa maRaziis“ vitrinis win mdgomi eleganturi qalbatonis dramatuli urTierTobisa mudam axal-axal modur sagnebTan.* swored parizi miiCneva amgvari ekonomikuri midgomis Camoyalibebis umTavres centrad, Tavisi pasaJebiT, axleburi sareklamo teqnikiT, siaxleebsa da modaze gagiJebiT, did qalaqSi koncentrirebul farTo msyidvelunarian masebze gaTvlili uSvelebeli savaWro centrebiTa Tu giganturi saerTaSoriso msoflio eqspoziciebiT * ix. emil zolas romani qalTa bedniereba, elfi, Tbilisi, 2010. 11 (1855 wels parizSi Catarebulma eqspoziciam udidesi STabeWdileba moaxdina bodlerze). sagnebis totalurma gasaqonlebam myife gaxada is sazRvaric, romelic manamde yofiT sagansa da `gamousadegar“, arayofiT, amaRlebuli Rirebulebis mqone xelovnebis nawarmoebs Soris arsebobda. es faqtori xelovans da mis nawarmoebs im arasaxarbielo mdgomareobaSi ayenebs, roca xelovnebis nawarmoebs uwevs daamtkicos, Tu ratom unda SeiZinos momxmarebelma maincdamainc is da ara nebismieri arasaxelovnebo sagani. bodleri mixvda, rom saWiro iyo xelovnebis mxridan agresiuli kontrSeteva yvelafris Camylapavi sabazro logikis winaaRmdeg. man xelovnebis nawarmoebis gafetiSebiT upasuxa da nawarmoebi TviTkmarobis im auriT Semosa, romlis gamoxatulebacaa principi „xelovneba xelovnebisTvis“ (l’art pour l’art). amave strategiis nawilia `maRali“ xelovnebis gamorCeva konformistuli, damyoli, samomxmareblo xelovnebisagan, romelic sirTulisa da mowameobis zemoT aRwerili komponentebisgan Sedgeba, rac, Tavis mxriv, am „ganze gamdgar“ xelovanTa komerciuli strategiacaa, romliTac saqonlis sabazro logikas baZaven: maTi „eqskluzivi“ saxelovnebo bazarze swored saxelovnebo bazris Zagebaa. arc XIX saukunis Suisaken warmoSobili es fenomeni unda iyos ucnobi dRevandeli artsivrcisTvis, sadac mudmivad wuwuneben, rom `sistema“ mis winaaRmdeg mebrZol xelovanebsac ki Tavis nawilad aqcevs. am mxriv niSandoblivia vagneris orazrovani damokidebulebac parizis operasTan, romelmac XIX saukunis pirvel naxevarSi sruliad ganumeorebel saopero Janrs, e.w. `grandoperas“ daudo safuZveli. parizis opera daarsebis dRidanve centraluri mniSvnelobis dawesebuleba iyo franguli sazogadoebis SeZlebuli da mmarTveli klasebis erovnul-kulturuli TviTreprezentaciisTvis, sagareo artistuli imijisTvisa da, rac mTavaria, kulturuli 12 gavlenisTvis.* lui XIV-is droidan moyolebuli, parizis opera Ria iyo ucxoeli kompozitorebisaTvis da Teatris istorias Tu gadavxedavT, aRmovaCenT, rom parizis operis umTavresi kompozitorebi swored arafrangebi iyvnen – luli, gluki, kerubini, spontini, rosini, meierberi, doniceti, verdi... parizis operisaTvis Seqmnili nawarmoebebi barokos epoqidanve sanaxaobriobiT, vokaluri akrobatizmis naklebobiTa da baletis gansakuTrebuli roliT gamoirCeoda. joakino rosini (1792-1868), fromantal alevi (1799-1862), daniel oberi (1782-1871) da jakomo meierberi (1791-1864) iyvnen is kompozitorebi, romelTac XIX saukunis 20-30-ian wlebSi Teatraluri revolucia ganaxorcieles, romlis Sedegadac Camoyalibda zemoT xsenebuli `grandopera“ – xuTmoqmedebiani, masStaburi sagundo da sacekvao scenebisagan Semdgari, mdidrulad da istoriuli sizustiT dadgmuli nawarmoebebi, romlebSic monumenturi istoriuli siuJetis fonze mimdinareobda diadi movlenebisa da masebis morevSi CaTreuli individebis tragedia.** * parizis operis kulturul-politikuri mniSvnelobisa da mis mier ganxorcielebuli esTeturi inovaciebis ganxilvisas umTavresad veyrdnobi Semdeg naSromebs: Jane Fulcher, The Nation’s Image. French Grand Opera as Politics and Politicized Art, Cambridge, 1987; Anselm Gerhard, Die Verstädterung der Oper. Paris und das Musiktheater des 19. Jahrhunderts, Stuttgart, 1992; David Charlton (ed.), The Cambridge Companion to Grand Opera, Cambridge, 2003; Patrick Barbier, La vie quotidienne à l’Opéra au temps de Rossini et de Balzac : Paris, 1800-1850, Paris, 1987. ** Janris mTavari nawarmoebebia: oberis „munji qali portiCidan“ (1828) da „gustav mesame“ (1833), rosinis „vilhelm teli“ (1829), meierberis „robert eSmaki“ (1831), „hugenotebi“ (1836), „winaswarmetyveli“ (1849) da „afrikeli qali“ (1865), alevis „ebraeli qali“ (1835), donicetis `favoriti qali“ (1840) da „don sebastiani“ (1843), verdis „siciliuri saRamoebi“ (1855) da „don karlosi“ (1867); garda amisa, rosinis, verdis, donicetisa Tu Sarl gunos mier grandoperis yaidaze gadamuSavebuli nawarmoebebi. 1861 wels vagneris `tanhoizeris“ parizuli versiis erT-erTi mTavari problemac swored is iyo, rom is ar iyo sakmarisad `gadamuSavebuli“. 13 am operebSi erTmaneTs ara marto franguli paTetikuri deklamacia da italiuri belkanto erwymoda, aramed, gansakuTrebiT meierberis SemTxvevaSi, moxda daxvewili germanuli saorkestro teqnikis importirebac. sxvadasxva masobrivi scenis, bunebrivi kataklizmebisa Tu optikuri iluziebisa da `specefeqtebis“ dadgmis unariT, imdroindeli Teatraluri teqnikuri inovaciebis avangardSi Camdgari grandopera albaT mxolod dRevandel holivuds Tu Seedreboda. swored am monumenturma da ekleqturma Janrma aqcia parizis opera da misi nawarmoebebi mTeli evropisaTvis misabaZ saopero modelad da yvela saopero kompozitorisaTvis, maT Soris vagnerisTvis, sanukvar adgilad. parizSi pirveli mogzaurobisas (1839-1842), mudmivad valebSi Cafluli da provinciul siviwroves gamoqceuli vagneri, Tavdapirvelad grandoperebis Seqmnis meSveobiT saxelis moxveWisa da gamdidrebis surviliT ufroa Sepyrobili. misi germanuli kulturul-nacionalisturi Sovinizmi mxolod parizis operaSi SeuRwevlobis Semdeg iwyebs aRmocenebas. SedarebiT moklexniani gaCerebebiT parizTan meore Sexebisas (1849-1853), vagneri ukve SveicariaSia gaxiznuli drezdenis 1848-49 wlis Seumdgar revoluciaSi* monawileobis gamo da parizSi xelaxla gancdili warumateblobebis paralelurad da meierberiseuli grandoperis zeobis Semyure, aviTarebs * zogadad, 1848 weli evropis mraval qveyanaSi revoluciebis welia, rodesac avtokratul samefo xelisuflebas, erTi mxriv, saSualo klasebi ujanydebian meti Tavisuflebebis moTxovniT, meore mxriv ki – dabali klasebi saarsebo pirobebis gaumjobesebis moTxovniT. radgan revoluciis es ori rgoli saboloo jamSi erTimeores gaemijna, riTic revoluciuri Zala Sesustda, revoluciuri talRa samefo xelisuflebebma sastikad CaaxSo da dapatimrebas gadarCenili mravali revolucioneri da liberali aiZula, gaqceuliyo, rogorc, magaliTad, vagneri gaiqca franc listis daxmarebiT SveicariaSi, sadac Sewyalebamde cxovrobda. 14 Tavis umTavres esTetur Teoriebs. isini didwilad grandoperis da, zogadad, manamde arsebuli saopero kulturis radikalur kritikazea agebuli swored „Savi piaris“ zemoT xsenebuli principebis mixedviT, rodesac mxolod sakuTari saxelovnebo principebis wamoyeneba sakmarisi aRar aris da, amavdroulad, saWiroa bazridan „konkurentebis“ Camocileba.* ase iqca vagnerisaTvis parizi da grandopera, erTi mxriv, mTavar samizned, xelovnebis sferoSi arsebuli yvelanairi ukeTurobis alagad, meore mxriv ki, parizis opera misTvis kvlavac rCeboda mTavar saocnebo Teatrad. vagners Tavisi „WeSmariti“ musikaluri Teatris reformis gansaxorcieleblad swored is kolosaluri resursebi esaWiroeboda, rac parizis operaSi, misi azriT, xelovnebis sxvadasxva dargis mxolod zedapirul da wmindad garegnul Teatralur-musikalur efeqtebze da fuW istoriul koloritze mimarTuli SerwymisaTvis gamoiyeneboda. bodleric emxroba vagneris mier istoriuli siuJetebis uaryofas miTosuri siuJetebis sasargeblod, viTomda maTi metad universaluri, sayovelTaod gasagebi, xalxuri xasiaTis gamo. magram bodleric da vagneric (nebsiT Tu uneblieT) iviwyeben, rom 30-ian wlebSi alevis `ebraeli qalis“ da meierberis `hugenotebis“ anda, 40-ianebis bolos damarcxebuli revoluciis Semdeg, `winaswarmetyvelis“ mier gamowveuli enTuziazmi, am operebis saucxoo musikisa da udidesi Teatraluri efeqturobis garda, imiTac iyo ganpirobebuli, rom maTSi didwilad burJuaziisgan Semdgari publika sarkeSi uyurebda sakuTar, yvelaze uSualo politikur problemebs – Semwynareblobis, socialuri wyobis revolucionirebis, Tavisuflebis, viTarebaTa simyifisa da mudmivi cvaleba* Tavs uflebas vaZlev, mkiTxvels mivuTiTo vagneriseuli ritorikis etapebis Sesaxeb Cem mier daweril mokle ganxilvaze: `vagneri konteqstiT da ukonteqstod“, arili, N. 3 (218), 2013. 15 dobis sakiTxebs. zogi sakiTxisTvis Tavad ibrZoda, riTic cdilobda, Zalauflebis ukanaskneli berketebi gamoeRlita monarqiuli xelisuflebebisTvis; zogic iseTi problema iyo, romlisac Tavadac WiriviT eSinoda, magaliTad, dabali fenebis janyisa da burJuaziis mier axladmopovebuli socialuri da ekonomikuri hegemoniis rRvevis, rac grandoperis mraval nawarmoebSi aRibeWda gundis mier gansaxierebul gaveSebul, anonimur, destruqciul brboSi. amitom gaexsna gza scenaze, romelzec, mefis dros, Tundac yvelaze mZafri peripetiis gavlis Semdeg, nebismier finalSi unda asaxuliyo bunebrivi (anu RvTaebrivisa da samefos Sesabamisi) wesrigis aRdgena, aqamde Teatraluri scenisaTvis arnaxul katastrofebsa da Zaladobas – vulkanis amofrqvevebs, mTeli sasaxleebisa da qalaqebisaTvis mokidebul xanZrebs, masobriv mkvlelobebs... 1861 wlisaTvis burJuazias dakarguli aqvs 30-40-iani wlebisaTvis damaxasiaTebeli TvalTmaqcobac da gambedaobac, scenaze eyurebina da esmina misTvis yvelaze sanukvarisa Tu SemzaravisTvis. igi apolitikur miTosSi iwyebs gaqcevas. wesiT, franguli publikisaTvis vagneris tanhoizeri am mxriv miswreba unda yofiliyo, magram mizezTa gamo, romlebsac TandaTanobiT gavSliT, saopero scenidan istoriis anu konkretuli socialuri da politikuri urTierTobebis amsaxveli siuJetebis gandevnis da maTi miTosiT Canacvlebis pativi isev da isev Tavis droze politikurad yvelaze mZafri operebis avtoris, meierberis ukanasknel grandoperas – `afrikel qals“ (1865) – ergo, romlis finalSic mwvave politikuri kataklizmis nacvlad vxedavT naxevrad miTiuri Sxamiani da, amavdroulad, halucinogenuri xis qveS momakvdav afrikel dedofals.* tanhoizerma operis depolitizaciis * vagneris mier operis depolitizaciisa da miTologizaciis, agreTve, XIX saukunis meore naxevris burJuaziis mier mxardaWerili apolitikuri xelovnebisa da operis, rogorc burJuaziis 16 funqcia ver Seasrula, Tumca daZra tendencia, romlis Sedegadac 1880-iani wlebidan, 1870-71 wlebis frangulprusiuli omiT gamowveuli antigermanuli grZnobebis CacxrobisTanave, parizis operis scenaze vagneris miTologiuri operebis sruli bumiT Caanacvla yavlgasuli grandopera. rasac grandoperis mkafio xasiaTis figurebsa da mZafr, uzado TanmimdevrulobiT agebul siuJetebs miCveuli franguli kritika tanhoizers 1861 wels sayvedurad uTvlida – miTosurobas, personaJebis fsiqologiur gamoukveTelobas, maT midrekilebas zogadi alegoriulobisaken, – sul raRac oci wlis Semdeg vagneris upiratesobad iqca parizisave operaSi. dakveTa axla ukve miTosi da Troba iyo – is ori elementi, rac bodlers ase izidavs vagnerSi. Troba sazRvrebis waSlis, imis Sezavebis tolfasia, rac fxizel, prozaul realobaSi gamijnulia. gamijnulis SeerTeba, sxvadasxva formiT, vagnerTanac da bodlerTanac erTerTi umniSvnelovanesi sakiTxia da pirdapir ukavSirdeba modernulobis kritikas. sityva `modernuloba“ (modernité) bodleris pirmSoa da, erTi mxriv, gulisxmobs Tanamedroveobas, romelic yvela epoqas miewereba, sanam warsulad iqceva. amdenad, bodleri ewinaaRmdegeba esTetur midgomas, romelic mxolod antikurobaSi an, zogadad, warsulis yofaSi xedavs poeturobas da uars ambobs xelovnebaSi Tanamedroveobis asaxvaze, radgan, bodleris azriT, xelovnebis mizani swored TanamedroveobaSi arsebuli warmavali elementis gamaradiuleba unda iyos. meore mxriv ki, `modernuloba“ aRniSnavs bodleris Tanamedroveobas, sadac adamiani gaucxoebulia gasaqonlebul sagnebTan da urbanul, anonimur, mudam cvalebad TviTreprezentaciisa da miseuli ekleqturi esTetikis, Sesaxeb ix.: Theodor W. Adorno, Versuch über Wagner in: Die musikalischen Monographien, Frankfurt a.M., 1997 (1938/1952); Gabriela Cruz, „Meyerbeer’s Music of the Future“ in: The Opera Quarterly, Vol. 25, Nr. 3-4, Summer-Autumn 2009; Hermann Broch, Hofmannsthal und seine Zeit. Eine Studie, Frankfurt a.M., 1974. 17 garemosTan, rac gansakuTrebiT mwvaved swored parizSi aRiqmeboda, qalaqSi, romelmac 1853-70 wlebSi imperator napoleon III-is dakveTiTa da senis regionis prefeqtis, JorJ-eJen osmanis xelmZRvanelobiT arnaxuli, Zireuli urbanuli transformacia ganicada – Suasaukuneobrivi, miSvebuli, antisanitariuli, gauvali viwro quCebis labirinTebisgan Semdgari Tavkombaladan farTo bulvarebiT, parkebiTa da kremisferi neoklasikuri fasadebiani saxlebiT gawyobil megapolisamde, rac CvenTvis parizis swored is romantikuli iersaxea, imdroindel nostalgiiT SepyrobilTaTvis mxolod axlobeli Zvelis dakargvis simbolo rom iyo (nakleb dalxenilTaTvis ki, axal SenobebSi binis qiris gaZvirebis gamo, centridan gareubnebSi gadasaxlebis mizezi). gaqra Zveli parizi (qalaqis forma vai, rom mokvdavis gulze swrafad icvleba).* bodleris modernulobac da Tanamedroveobac imaSi mdgomareobs, rom igi, erTi mxriv, dakarguli Zvelis nostalgias aRbeWdavs Tavis poeziaSi, meore mxriv ki, demonuri damyolobiTa da kreatiulobiT egebeba modernulobis gaucxoebul yofas da reaqcionerul, Zvelis reanimaciis surviliT Sepyrobil poeziaSi Caflobis nacvlad, Tavad am arapoetur, dehumanizebul yofas aqcevs poeziis sagnad da amiT Tanamedrove poeziis sulisCamdgmeladac iqceva. modernuli yofisgan gaqceva bodlersac surs, magram is samoTxeebi, romelTac toqsikomani bodleri etrfis, mxolod `xelovnuri samoTxeebia“ (paradis artificiels), maTSi mxolod haSiSiTa da opiumiT Seisvleba da vagneris musikac, romlis zemoqmedebasac bodleri opiumisas adarebs, pirvel rigSi, olimpodan umzeo, xelovnurad * citata bodleris leqsidan `gedi“: Le vieux Paris n’est plus (la forme d’une ville Change plus vite, hélas! que le coeur d’un mortel). 18 ganaTebul, araorganul qvesknelSi Caxiznuli veneras musikaa. bodleris vagneri sakmaod Sorsaa Tavad vagnerisgan, rameTu, vagneriseuli xedva modernis Sesaxeb didwilad modernis gakicxvis im CarCoebSi rCeba, romlebic Tavis droze Silerma Tu germanelma romantikosebma daaweses. kritikis sagania modernuli yofis arabunebrioba da fragmentuloba, rac, vagneris azriT, xelovnebaSic gamoixateba: igi miiCnevs, rom berZnuli tragediis, rogorc xelovnebis yvela dargis organuli nazavis, zeobis Semdgom xelovnebis dargebi daiqsaqsa da nagvianevi, naZaladevi saxiT Sekowiwda frangul da italiur operaSi. amitomac atarebs xelovnebaTa sinTezis, e.w. `erTiani xelovnebis nawarmoebis“ (Gesamtkunstwerk) vagneriseuli politikur-esTeturi reformatoruli programa gamudmebiT `bunebriobisa“ da dakarguli harmoniuli, organuli erTianobis aRdgenis nostalgiur-reaqcionerul ritorikas. amgvari sinTezisgan gansxvavebiT, romelic bunebriobasTan dabrunebas iCemebs – sinamdvileSi ki `erTiani xelovnebis nawarmoebis“ gansaxorcieleblad Tavadvea iZulebuli, dargebisa da Sromis im modernul diferenciacias da teqnologiur winsvlas daeyrdnos, romlebsac akritikebs, – bodleriseuli sinesTezia, misi Sepyrobiloba sxvadasxva grZnobisa da maT Sesabamis xelovnebis dargTa aRreviT, gancxadebulad xelovnuria. amitom aris bodleri, Trobisa da eskapizmisaken midrekilebis miuxedavad, modernulobis erT-erTi pirveli da ufxizlesi diagnostikosi, vagneri ki yofili revolucioneri, romelic politikur-religiuri reaqcionerobiT asrulebs cxovrebas da bolomde uars ambobs, Camoixsnas gmiris, antikuri bunebriobisa da germanuli Suasaukuneobrivi didebis amaRorZineblis niRabi. 19 II. momavlis musikosis warsuli musika parizSi visbadenSi 1857 wels dadgmuli tanhoizeris Semdeg frangul presaSi dabeWdili ramdenime keTilganwyobili statiis wakiTxviTa da franc listis SegonebiT imedmocemuli vagneri gadawyvets, mesamedac scados bedi `XIX saukunis msoflio dedaqalaqSi“ da parizis opera daipyros.* marTalia, parizSi Jurnalistebsa da xelovanebs Soris ramdenime mniSvnelovani Tayvanismcemeli egebeba, magram operaSi SeRwevisgan jer kidev Sorsaa. 1860 wlis ianvar-TebervlisTvis vagneri sam koncerts gegmavs, romelTa mizanic safrangeTisa da evropis yvelaze prestiJul TeatrSi misi Sesvlis Semzadebaa. Tavdapirvelad, cdilobs, imperatoris mdivanTan SeaRwios da operis darbazis ufasod gamoyenebaze miiRos nebarTva, magram, radgan es ver xerxdeba, iZulebulia `italiuri Teatri“** iqiraos. swored am dar* parizSi vagneris mesame mogzaurobis, parizuli musikaluri da politikuri sferos, bodlerisa da vagneris urTierTobisa da parizis operaSi tanhoizeris warumateblobis Taobaze viyeneb Semdeg teqstebs: Richard Wagner, Mein Leben, München, 1994; Martin Gregor-Delllin, Richard Wagner. Sein Leben, sein Werk, sein Jahrhundert, Berlin, 1984; Annegret Fauser, „Debacle at the Paris Opéra. Tannhäuser and the French Critics, 1861“ in: Thomas S. Grey (ed.), Richard Wagner and his World, Princeton, 2009; A. Fauser, „Cette musique sans tradition: Wagner’s Tannhäuser and its French Critics” in: A. Fauser, Mark Everist, Music, Theater and Cultural Transfer: Paris, 1830-1914, Chicago, 2009; „Notice” in: Charles Baudelaire, Critique d’art suive de Critique musicale, Claude Pichois (ed.), Paris, 1992. ** parizis „italiuri Teatri“ (Théâtre-Italien), frangul, „erovnul“ saopero repertuarze orientirebuli musikis saimperio akademiis anu „parizis operisgan“ gansxvavebiT, pirvel rigSi italiur repertuars dgamda. parizis mesame mniSvnelovani saopero Teatri iyo e.w. komikuri opera, romelic parizis operis msgavsad frangul nawarmoebebs dgamda, oRond im gansxvavebiT, rom komikur operaSi reCitativebi yovelTvis nalaparakevi iyo da ara orkestris TanxlebiT namReri. komikuri operis Janris yvelaze cnobili nawarmoebi albaT JorJ bizes `karmenia“. 20 bazSi sruldeba 25 Tebervals da Semdgom 1 da 8 Tebervals misive diriJorobiT saorkestro da sagundo nawyvetebi operebidan mfrinavi holandieli, tanhoizeri, loengrini da tristan da izolda. Tavdapirvelad orkestrantebi uZaliandebian mis musikalur moTxovnebs, teqnikasa da disciplinas, magram TandaTanobiT ufro damyolebi xdebian. rogorc orkestrantebs, ise publikasac SeTavazebuli nawyvetebidan mxolod tristanis Sesavlis gageba uWirs, radgan, Tu mfrinavi holandieli, tanhoizeri da loengrini jer kidev klasikur germanul romantikul operas SegviZlia mivakuTvnoT, SedarebiT myari da nacnobi ritmuli, harmoniuli da ritorikuli formebiT da aSkara italiur-franguli nasesxobebiT, tristani is marTlacda ufskrulisebri wyvetaa, romelic dasavlur tonalur musikalur sistemas krizisis winaSe ayenebs da musikaluri masalis ganviTarebis manamde arnaxul ritmul-melodiurharmoniul moqnilobas aRwevs, ris Sedegadac Tamamad SeiZleba iTqvas, rom mTeli dasavluri musikis istoria tristanamdelad da tristanisSemdgomad iyofa. 25 ianvars tanhoizeris uvertiuras meTeqvsmete taqtze, roca momlocvelTa Tema gaSlas iwyebs, publika spontanuri taSiT egebeba, rac naTlad gviCvenebs, Tu ramdenad uSualo iyo maSin publikis Tanamonawileoba warmodgenisas nawarmoebis `SeqmnaSi“, warmodgenis cocxali drois manZilze musikosebTan erTad mis agebaSi, yovelgvari zedmeti mdumare `vagnerianuli“ mowiwebis gareSe. marTalia, finansurad vagnerma mogebis nacvlad sruli zarali iwvnia, magram am koncertebis seriiT mravali axali Tayvanismcemeli SeiZina, maT Soris bodleri, romelic mas 17 Tebervals werils swers – im werils, romelic erTgvari preludia da samuSao eskizia 1861 wlis didi esesTvis da, amavdroulad, is pirvelyofili, dasabamiseuli teqsti, romlidanac iSva yovelgvari vagnerianelobis, am sruliad unikaluri esTetur-socialur-fsiqologiuri movlenis, 21 ena, ritorika, argumentacia, paTosi, warmodgenebi. marTalia, bodleri werilSi sakuTar misamarTs ar uTiTebs, magram vagneri mainc axerxebs mis gagebas da amieridan bodleri vagneris parizul binaSi mowyobili salonuri Sekrebebis monawile xdeba. publikisgan gansxvavebiT, nakleb aRtacebulia kritika, romelic vagnerisadmi 1850-iani wlebis dasawyisidanve sakmaod arakeTilganwyobiladaa momarTuli, risTvisac, wamebuli, auRiarebeli geniosis ritorika rom ganze gadavdoT, bolomde verc gavamtyunebT. bevrad didi xniT adre, sanam parizSi vagneris Tundac erT nots moismendnen, igi ukve cnobili iyo Tavisi Teoriuli naSromebiT, romlebSic, rogorc ukve vTqviT, erT-erTi mTavari samizne franguli saopero tradicia da misi umTavresi, safrangeTisaTvis yvelaze sayvareli ostatebi iyvnen. amas 1861 wels tanhoizeris premieris win gamoqveynebuli vagneris sxva statiebic emateba, sadac franguli kritika kvlavac awydeba maTi saamayo tradiciis arogantul da kategoriul kritikas. garda Teoriuli tipis debatebisa vagneris reformatoruli ideebis Taobaze, iqneba es axali musikaluri dramis, usasrulo melodiis, musikis, rogorc sityvis dari enis, ganviTarebisa Tu xelovnebaTa sinTezis idea, vagneris musika da ideebi parodiis saganic xdeba karikaturebisa Tu musikalur-Teatraluri gaSarJebis saxiT, risTvisac ganumeorebelma Jak ofenbaxma izruna. zogierTi mgznebare vagnerianelisTvis es SeiZleba RvTisgmobis tolfasi danaSaulic ki iyos, magram, sinamdvileSi, safrangeTSi ganviTarebuli parodiebis kultura, ramac garkveulwilad Tavis mwvervals 1850-70-ian wlebSi ofenbaxis SemoqmedebaSi miaRwia, mxolod imaze mianiSnebs, rom ofenbaxisnairi naturisaTvis sruliad miuRebeli iyo religiurobisa da aRtyinebis SaravandediT Semosili pretenziuli xelovneba, romelic rainis napirebidan parizSic cdilobda Tavisi momwamvlel-maTrobeli ox- 22 Sivris gavrcelebas. am mxriv, srulebiT gasagebia, rom ofenbaxi, romelic yovelgvari gabRenZili sidiadisTvis niRbis Camoxsnaze iyo dageSili, da vagneri, Tavisi filosofiuri, politikuri da artistuli ambiciebiTa da paTosiT, erTsa da imave epoqaSi warmoSobili sruliad urTierTSeuTavsebadi fenomenebia.* parizelTa gaRizianebas iwvevs isic, rom, roca vagneri bolosdabolos axerxebs parizis operaSi SeRwevas, tanhoizeris dadgmaze brZanebis gamcemi uSualod imperatoria, romelsac respublikuri wreebi da Jurnalistikis nawili kriWaSi udganan. vagneris Suamavali imperatoris karTan avstriis imperiis elCis coli, princesa meternixia, romelic imperator lui-napoleons vagneris operis dadgmis nebarTvas gamostyuebs, rac, safrangeTis mxridan, avstriasTan urTierTobis dalagebis ganzraxviT ganpirobebuli erTgvari simboluri politikuri Jesticaa. vagneri am pativsac zedmeti demonstraciulobiT imSvenebs, rac ara marto opoziciurad ganwyobilT eCxirebaT TvalSi, aramed im frang musikosebsac, romlebic ganawyenebulebi arian, rom mSobliur sarbielze xelisuflebam maTze win daayena saeWvo politikuri da esTeturi statusis germaneli musikosi, `cotaTi poeti, cotaTi musikosi, cotaTi demokrati da didi doziT sofisti“, rogorc imdroindeli gavleniani parizeli kritikosi pol skudo ityoda.** gaRizianeba gaamZafra imanac, rom operaSi rekordul 164 seansze gawelili repeticiebisTvisa da mosamzadebeli samuSaoebisTvis saxelmwifo sul ufro meti Tanxebis gamoyofas Tanxmdeboda. rodesac, rogorc iqna, 1861 wlis 13 marts parizis operam tanhoizeris premierisaTvis gaxsna kari, vagners ukve yvelanairi Secdoma hqonda daSvebuli saimisod, raTa pre* ix.: S. Kracauer, Jacques Offenbach und das Paris seiner Zeit. ** pol skudos recenzia ix.: A. Fauser, „Debacle at the Paris Opéra. Tannhäuser and the French Critics, 1861“. 23 miera opoziciis politikuri demonstraciisa da momxduri ampartavani germanelis jinaze franguli kulturuli tradiciis damcvelTa protestis asparezad qceuliyo. garda parizSi ukve Zalzed popularuli uvertiurisa,* meore moqmedebaSi vartburgis stumrebis Semosvlis marSisa, mesame moqmedebaSi volframis ariisa da, zogadad, dadgmis sanaxaobriobisa, romelmac xotba daimsaxura, darbazma rogorc premieraze, ise danarCen or warmodgenazec, scenaze Sesrulebul nawarmoebs xarxaris, sarkastuli komentarebisa da stvenis simfonia daupirispira, romlis aRkveTac verc damswre vagnerianelebma SeZles da verc TviT imperatoris taSma. saqme xelCarTul brZolebamdec ki mivida. princesa meternixs marao daemtvra, rac ar iyo umniSvnelo ambavi. ar Seesabameba simarTles premieris skandalis Sesaxeb Tavad vagneris da misi damcvelebis, maT Soris bodleris, mier SemoTavazebuli versia, TiTqos tanhoizeris Cavardna mTlianad elitaruli Jokeiklubis wevrebis xmaurian ukmayofilebas gamoewvia imis niadagze, rom vagnerma grandoperisaTvis aucilebeli, nawarmoebSi specialurad parizisTvis Camatebuli baleti (e.w. venusbergis bakqanalia) pirveli moqmedebis dasawyisSi Casva da ara meore moqmedebaSi, rodesac Jokeiklubis wevrebi darbazSi Semodiodnen, raTa vaxSmis Semdeg scenaze TavianTi Zvirad Rirebuli sayvarlebis, operis balerinebis, cekvisaTvis ecqiraT. sinamdvileSi, Jokeiklubis protestic didwilad politikurad iyo motivirebuli. maTi kaprizebis amaoebisa da yovelgvari amaRlebuli xelovnebisadmi zedapiruli da mtruli damokidebulebis istoria ki metadre vagnerisa da vagnerianelTa oficialuri hagiografiuli versiaa. * ix. Tundac pol sezanis mier 1865 wels daxatuli tilo „tanhoizeris uvertiura. gogona fortepianosTan“, saidanac naTlad vkiTxulobT, rom vagneris operis uvertiuras ukve myarad SeeRwia xelovnebis aqtiurad „momxmarebeli“ saSualo fenebis saSinao sivrceSi. 24 baletis sakiTxs zogadad tanhoizeris, rogorc nawarmoebis, problemur xasiaTTan mivyavarT, romelic parizul konteqstSi sruli simwvaviT gamovlinda.* tanhoizeri anu momReralTa Sejibri vartburgze vagneris meore didi romantikuli operaa mfrinavi holandielis Semdeg da pirveli mcdeloba Suasaukuneobrivi germanuli miTosis gamusikebisa. e.w. minezenger (mijnurobaze momReral) tanhoizers vartburgis cixesimagris mkacri, amaRlebuli siyvarulis ganmadidebeli sazogadoeba dautovebia, raTa xorciel maTrobela siyvaruls mieces veneras mRvimeSi, sadac siyvarulis qalRmerTi qristianobis mier warmarTobis damarcxebis mere Caxiznula. Tumca, tanhoizers bezrdeba uwyvet gancxromaSi cxovreba da monatrebul miwier yofas ubrundeba, sadac minezengerebi da tiuringiis landgrafi, vartburgis batoni hermani sixaruliT egebebian. erT-erTi maTgani, volfram fon eSenbaxi,** tanhoizers qalwuli elizabetis saxels uxsenebs, romlis biZac hermania, da gzaacdenili momReralic myisve Tanxmdeba vartburgze dabrunebasa da `siyvarulis arsis“ Temaze hermanis mier mowyobil sasimRero SejibrSi monawileobas. rodesac elizabeti da tanhoizeri erTmaneTs Seeyrebian, naTeli xdeba maTi erTmaneTisadmi siyvaruli, magram, amavdroulad, vigebT, rom volframic farulad etrfis elizabets, magram mijnurTa bednierebis Semyure uars ambobs qalwulze. Sejibrze igi sxva minezengerebTan erTad sulier, idealur siyvaruls asxams xotbas, tanhoizeri ki mzardi provokaciulobiT xorcieli siyvarulisa da veneras qebas mihyofs xels. Sekrebili sazogadoebis mxridan Caqolvas mas mxolod elizabeti gadaarCens da tanhoiz* tanhoizeris versiebis simravlisa da misi esTeturi problemebis ganxilvisas ZiriTadad veyrdnobi Semdeg teqstebs: Carl Dalhlaus, Richard Wagners Musikdramen, Stuttgart, 1996; „Tannhäuser” in: Timothée Picard, Dictionnaire encyclopédique Wagner, Arles, 2010. ** Sua saukuneebis cnobili istoriuli germaneli poeti, „parcifalis“ eposis avtori. 25 ers Sansi eZleva, papisgan Sendobis saTxovnelad gahyves romSi mimaval momlocvelebs. mogvianebiT, romidan dabrunebuli tanhoizerisgan volframi ityobs, rom papma araTu ar Seundo, aramed igi dawyevla kidevac, ris gamoc momRerali kvlavac veneras mRvimeSi dabrunebas iwadinebs. tanhoizers amjeradac mxolod elizabetis saxelis xseneba aCerebs. Tumca elizabeti, romelsac misi dabrunebis imedi gadawurvoda da RvTismSoblisaTvis SeeTxova, rom misi sakuTari sicocxlis fasad Sendoboda tanhoizers, ukve gardacvlilia da daxsnili tanhoizeric qalwulis kubos winaSe ganutevebs suls. vagners arcerTi opera ar gadaumuSavebia imdenjer, ramdenjerac tanhoizeri – drezdenSi misi premieris (1845) meore dResve Sekveca ramdenime pasaJi. radgan ukmayofilo iyo, rom veneras mRvime musikalurad arasakmarisad gamijnuli rCeboda vartburgis zneobrivi sazogadoebis musikisgan, garda imisa, rom libreto frangulad aTargmnina, parizisTvis 1861 wels pirveli moqmedebis pirvel scenaSi sabaleto musikis saxiT ara marto vrceli bakqanalia daamata, aramed, zogadad, veneras partiac safuZvlianad gadaamuSava – saorkestro ferebisa da harmoniis alqimiis im SenaZenebis safuZvelze, romlebisTvisac tristanze muSaobisas mieRwia. 1867 wlis miunxenuri premierisTvis Setanili mciredi cvlilebebis mere, ukve venaSi Sedga 1875 wels tanhoizeris im versiis premiera, romelSic, parizisgan gansxvavebiT, uvertiura pirdapir bakqanaliaSi gadadis. anu is, rasac dRes tanhoizeris `parizuli versia“ ewodeba, sinamdvileSi `venuri versiaa“, radgan, rodesac dadgmisTvis `drezdenul versias“ ar mimarTaven, dRevandel dRes `parizuli versiis“ Sesruleba tanhoizeris ara frangulad, aramed germanulad Sesrulebas gulisxmobs, parizisaTvis im axladdawerili adgilebis CaTvliT, romlebic vagnerma Tavdapirvelad frangulad SeTxza da miunxenisa da venisaTvis germanulad Targmna. 26 TiTqos saqme sakmarisad CaxlarTulad ar iyos, tanhoizerze muSaobis istorias isic arTulebs, rom tanhoizeris parizuli varianti stilisturad Zalzed Seukvrelia, radgan tristanis Semdgom damatebuli musika vagneris pirvel romantikul periodTan SedarebiT sruliad axal musikalur enaze metyvelebs. bevri am stilistur araerTgvarovnebas nawarmoebis siZlieredac ki miiCnevs, radgan, maTi azriT, amiT kidev ufro metad esmeba xazi veneras samyarosa da vartburgis samyaros Soris daRebul ufskruls. parizSi gasamarjveblad tanhoizeri imitomac ar iyo Sesaferisi nawarmoebi, rom, garda Zalzed damabneveli Sinagani stilisturi Seukvrelobisa (rodesac agrerigad sayvarel germanul romantikul uvertiuras myisve erTvoda harmoniulad da melodiurad sruliad gaugonari bakqanalia), tanhoizeri, reformatorul `musikalur dramaze“ da `momavlis xelovnebis nawarmoebze“ ufro metad jer kidev franguli grandoperis struqturiT, tradiciul yaidaze gamoyofili musikaluri nomrebiTa da italiuri melodiurobiT gawyobili klasikuri `operaa“, romelic 1861 wels vagnerisTvis, SeiZleba iTqvas, ukve `warsulis musika“ iyo, Sveicariul emigraciaSi ganviTarebul TeoriebTan arsebiTad Seusabamo. marTalia, vagners parizSi misi marTlac sruliad revoluciuri tristanis dadgma ewada, magram, radgan es proeqti ver ganxorcielda, arCevani tanhoizerze SeCerda. TiTqos zemoT CamoTvlili fundamenturi acdenebi ar kmaroda, vagnerma cecxlze navTi daasxa, rodesac parizis operis wes-CveulebaTa jibrze, grandoperisaTvis aucilebeli baleti meore moqmedebaSi ar Casva, rac, tanhoizeris SemTxvevaSi, dramaturgiulad sulac ar iqneboda gaumarTlebeli, radgan vartburgis sasimRero Sejibris suraTi, stumrebis pompezuri SemosvliTa da Semdgomi Sejibris sceniT, umtkivneulod daitevda sanaxaobriv balets da 27 nawilobriv mainc gamoaclida xelCasaWids tanhoizeris warumateblobis mosurneebs. magram vagnerma, rogorc Cans, ukompromiso nonkonformistis heroikul rolSi darCena arCia da zemdgomi organoebis moTxovnas, rom baleti meore moqmedebaSi Casmuliyo, muqariT upasuxa, rom tanhoizeris dadgmaze uars ityoda. im auracxel taqtikur Secdomebs Soris, rac vagnerma parizSi dauSva, isic Sedis, rom, publikis nawilis mxridan warmodgenebis mizanmimarTuli sabotaJis Semyurem, mesame warmodgenis Semdeg afiSidan speqtaklis moxsna sTxova operis direqcias. es Secdoma iyo, radgan Semdgomi warmodgenebisaTvis bileTebis gayidva brwyinvaled midioda (Tundac imitom, rom, rogorc parizs sCveoda, yvelas surda monawileoba mieRo imaSi, razec yvela saubrobda) da, saboloo jamSi, verc CasafrebulTa protesti gagrZeldeboda usasrulod. Tumca, vagneri albaT pirveli xelovania, romelsac warumateblobac ki warmatebad Semoubrundeboda xolme. parizSi tanhoizeris fiaskom is gamoiwvia, rom pirvelad misi moRvaweobis ganmavlobaSi mTeli germanuli kulturuli sivrce demonstraciulad mxarSi amoudga vagners, parizSi ki fundamentur esTetur debatebs daedo dasabami, romlis wiaRSic ara marto literaturuli simbolizmi gamoiWeda, aramed fexi moikida musikaluri progresis ideamac, rogorc mTavarma esTeturma kriteriumma, rac WeSmaritad modernuli saxelovnebo fenomenia. 1861 wels moRvawe umTavresi parizeli kritikosebisaTvis, romelTac myari idealisturi, konservatoruli warmodgenebi hqondaT xelovnebis nawarmoebis, rogorc idealuri mSvenierebisa da amaRlebulis gansaxierebis, Sesaxeb, sruliad miuRebeli iyo vagneris agresiuli, destruqciuli ritorika arsebuli saopero tradiciis, rogorc idealuri mSvenierebis msaxurTa memkvidreobiTi, uwyveti jaWvis, mimarT. amis sapirispirod, vagneriseulma da vagnerianulma perspeqtivam Zvelis 28 radikaluri ngrevis aucileblobis idea Semoitana, rac xelovanis zemoT aRwerili socioekonomikuri tipis CamoyalibebiTac iyo waqezebuli. ukve aRvniSneT, rom xelovnebis ganviTarebis am axlebur perspeqtivas aviTarebs bodleris didi esec vagnerisa da tanhoizeris Sesaxeb, romelic man parizis operis skandalis Semdeg vagneris dasacavad dawera. vagneris gulwrfel siyvarulTan da misi artistuli revoluciis rwmenasTan erTad, bodlerisave modernulobis morigi simptomia isic, rom 18 marts dasrulebuli eses gamoqveyneba zustad iqna gaTvlili parizis musikaluri sezonis yvelaze cxeli skandalisgan sargeblis misaRebad da sakuTar nawerze gansakuTrebuli yuradRebis misapyrobad* (xSirad, kritikuli nawerebi Tu xelovnebis nimuSebi bazris qaosSi rom ikargeba da sakmarisi yuradReba ar eqceva, bodleris erT-erTi mTavari gancxadebuli sawuxaria.). rodesac vagneri am eses kiTxulobs, aRtacebulia misiT, Tumca nakleb savaraudoa, mas bodlerSi imaze meti daenaxa, vidre ubralod misi Semoqmedebis erT-erTi mniSvnelovani Tayvanismcemeli da `piar-menejeri“. albaT isic ver SeamCnia, rom eseSi bodleris mier mis Sesaxeb ganviTarebuli ideebi pirvel rigSi Tavad bodleris umTavresi esTeturi mosazrebebis xelaxal da efeqtur dadasturebas emsaxureboda, risTvisac vagneri erTdroulad sababic iyo da safuZvelic. * ix.: Margaret Miner, Resonant Gaps: Between Baudelaire and Wagner, Athens, 1995. 29 III. bodleris vagneri ese vagneris Sesaxeb bodleris Semoqmedebis bolo periods ganekuTvneba da erTaderTi teqstia, romelic literaturisa da mxatvrobis am nayofierma kritikosma musikas miuZRvna. Tumca, eses kiTxvisas aRmovaCenT, rom saqme naklebad gvaqvs musikalur kritikasTan. is Soki, rac bodlerma sicocxlis bolo etapze vagneris musikis mosmenisgan miiRo, ar amoiwureba mxolod da mxolod im udidesi, ganumeorebeli musikaluri siamovnebiT, risTvisac bodleri vagners Tavis werilSi uxdis madlobas. vagneris Teoriasa da musikasTan Sexebam bodlerisTvis kiTxvis niSnis qveS daayena misi sakuTari da, zogadad, literaturis, sityvis xelovnebis, unarebi.* amdenad, rodesac bodleri sruli dapyrobilobisa da musikis Zalisadmi danebebis gancdas aRwers, igi nebdeba ara mxolod rogorc msmeneli subieqti, aramed rogorc poetic, romelic vagnerTan srulqmnili saxiT aRmoaCens imas, rasac igi sakuTar SemoqmedebaSi mudam eswrafoda. Tumca, es danebebac, sabooloo jamSi, poeturi gamoxatvis axal sagnad iqceva. musikasTan mimarTebaSi bodleri orgvar gamouTqmelobas eTamaSeba – erTi mxriv, aRiarebs, rom aranairi kompetencia ar gaaCnia, vagneris musika teqnikurad mainc gagvirCios, meore mxriv ki, lamis dauZlevel ufskruls xedavs musikis grZnobad, mCqefare enasa da sityvis, am wmin* am TavSi, pirvel rigSi, veyrdnobi Semdeg literaturas: Philippe Lacoue-Labarthe, Musica ficta (Figures de Wagner), Paris, 1991; M. Miner, Resonant Gaps: Between Baudelaire and Wagner; H. Friedrich, Die Struktur der modernen Lyrik; „Baudelaire“ in: Dictionnaire encyclopédique Wagner; Claire Brunet, „Présentation“ in: Charles Baudelaire, Critique d’art suive de Critique musicale; T. Picard, L’art total. Grandeur et misère d’une utopie (autour de Wagner), Rennes, 2006; T. Picard, Wagner, une question européenne. Contribution à une étude du wagnérisme (1860-2004), Rennes, 2006; T. Picard, „Musique et indicible dans l’imaginaire européen: Proposition de synthèse“, „bibliothèque comparatiste“ de la Société Française de Littérature Générale et Comparée, http:// www.voxpoetica.org/sflgc/biblio/picard.html. 30 dad gonebrivi elementis, erTganzomilebianobas Soris, romelic vagnerma Tavis operebSi sityvisa da bgeris srulyofili SerwymiT gadalaxa. bodleri, mravali klasikuri saxelovnebo Teoriis sapirispirod, romlebic, pirvel rigSi, lesingze* dayrdnobiT, xelovnebis dargebs Soris mkacr sazRvrebs emxrobodnen, mxars uWers vagnerTan sxvadasxva xelovnebisa da grZnobisa Sezavebis ideas da vagners ukavSirebs sakuTarsave warmodgenebs sinesTeziis Sesaxeb. sityvaSi musikis Targmna (bodleri mudmivad Targmnaze saubrobs), rac mTeli simZafriT dgeba vagneris musikaze sakuTari STabeWdilebebis gadmocemis mosurne bodleris, rogorc mwerlis, winaSe, Tavadve iqceva sinesTeziur samuSaod: xelovnebis kritikosi bodleri, romelic miCveulia mxatvrobis Sesaxeb weras, sityvebiT xatavs musikas, rameTu musikis miseuli sityvieri aRwerebi, upirveles yovlisa, marTlac swored sivrculi metaforebisa da xatovani warmodgenebis darazmvas gulisxmobs gamouTqmelis gamosaTqmelad. bodleris es sinesTeziuri TamaSi pirdapiri nabijia simbolisturi esTetikisaken, romlisTvisac mogvianebiT bodleris ese erTgvar araoficialur manifestad iqceva. isini swored musikaluri enis Seqmnas moiwadineben, iseTi enisa, romelsac adekvaturad SeeZleboda grZnobaTa Sezavebis gamoxatva, rac simbolistebTan literaturis, enis ganaxlebis programuli gamowvevaa. amave dros, bodleris ese ara ubralod sinesTeziuri savarjiSoa, aramed sruliad damaxasiaTebelia yvela im epoqisaTvis, romlebic jer kidev ar icnobdnen saxviTi da musikaluri xelovnebis nimuSebis foto- Tu fono* gothold efraim lesingi (1729-1781), germaneli mwerali da Teoretikosi, avtori klasikuri esTeturi naSromisa „laokooni, anu mxatvrobisa da poeziis sazRvrebis Sesaxeb“ (1766, qarTuli Targmani, 1986). 31 grafiuli reproduqciis SesaZleblobas. maTTvis, visac ar SeeZlo parizSi eJen delakruas tiloebis gamofenis naxva, gamofenaze misuli kritikosis naweri erTgvarad sityvieri aRweriT anacvlebda vermiRebul ferwerul STabeWdilebas. msgavsi teqnikuri dabrkoleba iyo agreTve e.w. musikaluri literaturisa da Jurnalistikis ganviTarebis erT-erTi mTavari safuZveli, gansakuTrebiT saxelovnebo bazris Camoyalibebis epoqidan moyolebuli, rodesac ferwerisa Tu musikis beWduri mediiT gavrcelebul sityvier aRweras publika unda gaezarda xelovnebis im dargebisaTvis, romlebic ar eqvemdebarebodnen literaturasaviT efeqtur teqnikur gavrcelebas. dRevandel dRes, rodesac yvelafris umaRlesi xarisxis audio-, video- Tu fotoaslebi mogvepoveba, iSviaTad Tu mouva xelovnebaTmcodnes an kritikoss TavSi azrad, maT saxelovnebo analizs musikaluri an saxviTi nawarmoebis vrceli aRwera daurTos win, romelic yvelanairi xerxiT ecdeba sityvaSi datios is, rasac sityva ver daitevs. parizeli kritikosebis msgavsad, bodleric Zalauneburad Secdomas uSvebs da tanhoizers miawers vagneris im esTetur Teoriebs, romlebic vagnerma mxolod mogvianebiT dawera da ganaxorciela Tavis saopero SemoqmedebaSi. es garemoeba damatebiTi safuZvelia vagneris ganzraxvebTan da tanhoizeris Seqmnis realur istoriul konteqstTan bodleriseuli wakiTxvis arsebiTi acdenisa, romelic bodlerisTvisve gamodga Zalzed nayofieri. garda amisa, bodleri vagnerTan ramdenime yvelaze mniSvnelovan Temasa da gancdas amoikiTxavs, rac misTvisve iyo mniSvnelovani, magaliTad, Widili satanur da angelozebr sawyisebs Soris, codnis (sityvieri elementisa) da grZnobis (musikaluri elementis) dualizmi. yovelive amaze aRar SevCerdebiT, radgan bodleris esTetika da mis mier vagneris Semoqmedebis aRqma is Sreebia, romlebic uSualod amokiTxvadia bodleris teqstTan Sexebisas. 32 winamdebare Sesavali pirvel rigSi swored teqstis im Sreebis gamoaSkaravebas emsaxureboda, romlebic uSualo wakiTxvas ar eqvemdebareba. amitomac daeTmo Sesavlis udidesi nawili imaze saubars, rac bodleris werilsa da eseSi ar weria. mxolod imis damatebaRa SeiZleba, rom, rogorc ukve aRvniSneT, bodleris teqsti yovelgvari vagnerianelobis pirvelyofili sityvieri mowmobaa. masSi samagaliTo saxiTaa gadmocemuli yvela is gancda da warmodgena – raRac ufro Zlierisadmi sruli danebeba; mZafri xatebebis kaskadi; gancda, rom mosmenili yovelTvis ukve CvenSi iyo, – romlebic, bodleris dakvirvebisa ar iyos, mraval adamianSi marTlac erTmaneTisgan sruliad damoukideblad da vagnerianuli literaturis ucodnelad warmoiSoba. magram, miuxedavad imisa, rom xsenebuli STabeWdilebebi da sxvadasxva adamianSi maTi msgavseba danamdvilebiT uSualod vagneris musikis mier aris gamowveuli, bodleris es pirvelyofili teqsti erTgvari recepticaa, romliTac 1861 wlis Semdeg nebismieri vagnerianeli xelmZRvanelobs vagneris musikis mosmenisa da masze saubris `swori“ wesis SesaTviseblad. „rihard vagneri da tanhoizeri parizSi“ im teqstebis rigs miekuTvneba, romlebic imdenadaa gaJRenTili kulturaSi, imdenad bunebrivad axlavs Tan vagnerisa da vagnerianelobis Semosvlas evropuli kulturis Tundac yvelaze Soreul periferiebSi, rom maT waukiTxavadac yovelTvis ukve maT enaze, maTi ritorikiT, sityvaTa maragiTa da kriteriumebiT, vmetyvelebT da vmsjelobT. amdenad, arsebiTad gadauwyveteli darCeba sakiTxi, jer vagneris musikiT Trobis da Sepyrobilobis sayovelTaod gaziarebadi gancda iyo Tu am Trobisa da Sepyrobilobis bodleriseuli aRwera, romelmac es gancdebi sayovelTaod gaziarebadi gaxada da tipuri vagnerianelis kulturuli xatis ganuyofel nawilad aqcia – im xatisa, 33 romelic Zalzed xSirad karikaturaa, parazituli asli im bodleriseuli originalis, romelic Tavadac mxolod Targmania gamouTqmeli musikaluri dednisa. luka naxucriSvili 34 bodleris werili vagnerisadmi paraskevi, 17 Tebervali, 1860 mesie, yovelTvis vfiqrobdi, rom, rogori SeCveulic ar unda iyos didi xelovani didebas, gulgrili ver darCeba gulaxdili qaTinauris mimarT, rodesac es qaTinauri madlierebis yviriliviTaa; imasac vfiqrobdi, rom SeiZleba am yvirils gansakuTrebuli Rirebuleba hqondes, rodesac is momdinareobs frangisgan, anu adamianisgan, romelic naklebadaa midrekili enTuziazmisken da iseT qveyanaSia dabadebuli, sadac poeziac da mxatvrobac iseve cudad esmiT, rogorc musika. pirvel rigSi, minda giTxraT, rom Tqven gimadliT yvelaze did musikalur siamovnebas, rac ki odesme ganmicdia. aRar var im asakSi, roca cnobili adamianebisaTvis werilebis miweriT erTobian, da kidev didxans viyoymanebdi, gamemJRavnebina Tu ara TqvenTvis werilobiT Cemi aRfrTovaneba, yoveldRiurad rom ar vejaxebode uRirs, sasacilo statiebs, romlebic Zalisxmevas ar iSureben Tqveni geniis dasaknineblad. mesie, Tqven ar xarT pirveli, vis gamoc sakuTari qveynis Semxedvares tkivili da sircxvili migrZnia. sabolood, aRSfoTebam mibiZga, TqvenTvis gamemJRavnebina Cemi madliereba. sakuTar Tavs vuTxari, rom msurs, am Wkuasustebisagan gamovirCeode. 35 rodesac pirvelad wavedi „italielebSi“ Tqveni nawarmoebebis mosasmenad, viyavi sakmaod cudad ganwyobili da, unda vaRiaro, mavne crurwmenebiT aRvsilic, magram Cemi patieba SeiZleba, imdenad xSirad gavbriyvebulvar, imdeni pretenziuli Sarlatanis musika momismenia. Tumca Tqven imTaviTve mZlieT. rac ganvicade, eniT aRuwerelia, da Tu damindobT da ar damcinebT, vecdebi Cemi gancdebi giTargmnoT. pirvel rigSi, momeCvena, rom am musikas vicnobdi, da rodesac mogvianebiT amaze davfiqrdi, mivxvdi, saidan modioda es miraJi; meCveneboda, rom es musika Cemi iyo, da is vicani, rogorc cnoben xolme im sagnebs, romelTa siyvarulic uweriaT. gonieri adamianis garda, es fraza nebismierisTvis usazRvrod sasacilo iqneboda, miT umetes, rodesac mas Cemnairi musikis armcodne wers, romlis mTeli ganaTlebac veberisa da beThovenis ramdenime lamazi nawarmoebis mosmeniT amoiwureba (Tumca ki mosmenam udidesi siamovneba momgvara). Semdeg, ramac yvelaze metad gamakvirva, iyo sidiade. es musika sidiades gamoxatavs da sidiadisken ubiZgebs. Tqvens nawarmoebebSi yovel nabijze vxvdebodi bunebis diad xmaurTa, diad maxasiaTebelTa, adamianebis diad vnebaTa sazeimo didebulebas. imTaviTve grZnob, rogor gitacebs da gimonebs. erT-erTi yvelaze ucnauri nawarmoebi, romelmac sruliad axali musikaluri SegrZneba momaniWa, is aris, religiur eqstazs rom aRwers.* uzarmazari STabeWdileba moaxdina stumarTa Semosvlamac da saqorwino dResaswaul* igulisxmeba „loengrinis“ uvertiura. 36 mac.* SevigrZeni iseTi sicocxlis sidiade, romelic Cvensaze bevrad ufro farToa. da kidev erTi ram: xSirad erTi friad ucnauri gancda mipyrobda: siamaye da siamovneba imisa, rom mesmoda, rom CemSi iWrebodnen, mipyrobdnen – marTlacda xorcieli gancxroma, haerSi awevisa Tu zRvaSi curvis msgavsi. amavdroulad, musikac xandaxan sicocxlis didgulobis kvalad sunTqavda. zogadad, meCveneboda, rom es Rrma harmoniebi im aRmgzneb saSualebebs waagavda, warmosaxvis pulss rom aCqareben. garda amisa – da, gemudarebiT, ar damcinoT – mqonda SegrZnebebi, romlebic albaT Cemi gonebis agebulebidan da xSiri sazrunavidan ufro momdinareobs. yvelgan raRac aRtacebuli da aRmtacebelia, raRaca, rac maRlisken miiswrafvis, raRac gadaWarbebuli da aRmatebuli. magaliTad, mxatvrobas rom davesesxo, warmovidgen, rom Cem Tvalwin muqi wiTeli uSvelebeli sivrcea. Tu es wiTeli vnebas gamoxatavs, vxedav, wiTlisa da vardisfris yvela safexuris gavliT, TandaTanobiT rogor gadadis Rumlis sivarvareSi. rTuli iqneboda, SeuZlebelic ki, raime ufro gizgizas miRweva; miuxedavad amisa, TeTr fons TeTrze TeTri maSxalis kvali gadaseravs. es iqneba, ase vTqvaT, Tavis ukidures wertilamde misuli sulis ukanaskneli amoZaxili. dawyebuli mqonda ramdenime ganazrebis wera „tanhoizeridan“ da „loengrinidan“ koncertze * igulisxmeba vartburgis sasaxleSi musikaluri Sejibris stumrebis Semosvlis gundi „tanhoizeris“ meore moqmedebidan da saqorwino marSi „loengrinis“ mesame moqmedebidan. 37 mosmenili nawyvetebis Sesaxeb, magram mivxvdi, rom yvelafris Tqma SeuZlebelia.* amdenad, am werilis gagrZelebac usasrulod SeiZleboda. Tu moaxerxeT Cemi werilis wakiTxva, madlobas gixdiT. mxolod oriode sityvasac davamatebdi. mas mere, rac Tqveni musika movismine, gauTaveblad veubnebi sakuTar Tavs, gansakuTrebiT gaWirvebis Jams: netav, am saRamos cota vagneris mosmena mainc SemeZlos! ueWvelad arseboben CemsaviT mowyobili sxva adamianebic. saerTo jamSi, ukmayofilo ar unda darCeniliyaviT im publikisa, romelsac Jurnalistebis cru ganswavlulobaze bevrad ukeTesi instinqti aRmoaCnda. ar gsurT, kidev ramdenime koncerti CaataroT, axali nawarmoebebiT? raxan winaswar gvagemeT axleburi siamovnebani, gaqvT ki ufleba, danarCeni mogvakloT? kidev erTxel gixdiT madlobas, mesie; gasaWiris Jams Tqven sakuTari Tavisa da sidiadisken momixmeT. S. bodleri p.s. werils Tan ar vurTav Cems misamarTs, radgan SeiZleboda gefiqraT, rom TqvenTvis ramis Txovna msurda. Sarl bodleri * saubaria swored „tanhoizeris“ Sesaxeb daweril vrcel statiaze, romelic winamdebare werilis daweridan erTi wlis Semdeg gamoqveynda. 38 rihard vagneri da tanhoizeri parizSi I modiT, cameti TviT adre, sakiTxis dasabamTan davbrundeT* da neba miboZeT qvemoT mocemul SefasebaSi xSirad sakuTari saxeliT visaubro. miuxedavad imisa, rom arcTu iSviaTad samarTlianad daudanaSaulebiaT TavxedobaSi, es „me“ mainc did mokrZalebas mowmobs; igi mwerals gulaxdilobis yvelaze mkacr sazRvrebSi amwyvdevs da amocanis SezRudviT saqmes uadvilebs. bolosdabolos, imaSi dasarwmuneblad, rom mwerals es gulaxdiloba miukerZoebel mkiTxvelTa Soris bevr megobars SesZens, sulac ar aris saWiro, albaTobis Teoriis ostati iyo; cxadia, roca gulubryvilo kritikoss hgonia, rom mxolod sakuTar STabeWdilebebs yveba, igi didi albaTobiT ramdenime ucnobi mxardamWeris STabeWdilebebsac gadmoscems. mokled, cameti Tvis win parizSi didi miTqmamoTqma iyo. erTi germaneli kompozitori, romelsac, Raribs, ucnobs, saSineli gaWirvebiT * saubaria 1860 wlis ianvar-TebervalSi parizis italiur TeatrSi vagneris mier Catarebul koncertebze. 39 datanjuls, parizSi Cvens ucodnelad didi xani ecxovra,* Tumca ki germanuli publika ukve TxuTmeti wlis ganmavlobaSi ganadidebda, rogorc genioss, mis axalgazrdul gaWirvebaTa Semswre qalaqSi brundeboda, raTa Cveni gansjisTvis moendo Tavisi nawarmoebebi. aqamde parizSi cota ram Tu gaegonaT vagneris Sesaxeb; bundovnad vicodiT, rom rainis miRma lirikuli dramis reformis sakiTxi wamoWriliyo da rom lists gulmxurvaled mieRo reformatoris mosazrebebi. mesie fetim** mis winaaRmdeg TiTqos sabraldebo oqmi gaxsna da vinc cnobismoyvared furclavs Revue et Gazette musicale de Paris-s,*** kidev erTxel SeZlebs gadaamowmos, rogor ikideben fexebze zomierebas da Tundac sruliad yofiT Tavazianobas yvelaze brZnuli da klasikuri mosazrebebis etalonobaze pretenziis mqone mwerlebi, rodesac saqme maTi sawinaaRmdego mosazrebebis kritikaze midgeba xolme. mesie fetis statiebi mxolod sevdis momgvreli * 1839 wlis seqtembridan 1842 wlis aprilamde. ** fransua-Josef feti (1784-1871), belgieli musikologi, kompozitori da, upirveles yovlisa, Zalzed gavleniani kritikosi. 1852 wlis Jurnal La Gazette musicale-is ivnisis, ivlisisa da agvistos nomrebSi mis mier gamoqveynebulma grZelma kritikulma manifestma vagneris esTeturi Teoriebis winaaRmdeg, didwilad Seamzada da ganapiroba 1861 wels parizis operaSi „tanhoizeris“ garSemo daxvavebuli kritikis argumentacia. *** Jurnali La Revue et Gazette musicale de Paris 1835 wlidan gamodioda, mas mere, rac cnobilma germanel-ebraelma gamomcemelma, moris Slezingerma (1798–1871) fetis mier gamocemuli Revue musicale Seisyida da sakuTar Gazette musicale de Paris-s SeuerTa. mis daxurvamde, anu 1880 wlamde, es iyo safrangeTis yvelaze gavleniani musikaluri Jurnali. 40 gesliani kritikaa da meti araferi; Tumca, moxuci diletantistis* gaRizianebis erTaderTi Sedegi im nawarmoebTa mniSvnelobis dadastureba iyo, romelTac anaTemas uqadda da dascinoda. sxvaTa Soris, ukve cameti Tvea, rac sazogadoebis cnobismoyvareoba ar cxreba da rac rihard vagners gamudmebiT axal-axali Seuracxyofa atydeba Tavs. ramdenime wlis win, germaniaSi mogzaurobidan dabrunebisas, Teofil gotiem,** romelzec udidesi STabeWdileba moexdina tanhoizeris erT warmodgenas, Le Moniteur-Si Tavisi gancdebi swored im plastikuri sizustiT gviTargmna, romelic aseT Zlier xibls sZens mis TiToeul nawers. magram am dokumentebma, romlebic erTmaneTs Soris didi intervaliT gamoqveynda, ver moaxerxa farTo sazogadoebis yuradRebis miqceva. gamocxadda Tu ara afiSebze, rom rihard vagneri italielebis darbazSi Tavisi nawarmoebebidan fragmentebs mogvasmeninebda, friad sasacilo ram moxda, rasac manamdec SevswrebivarT da rac frangebis instinqtur, gamalebul survils mowmobs, yvelaferze TavianTi azri Seiqmnan, sanam * restavraciis epoqis (1814-1830) parizSi „diletanti“ (dilettante) niSnavda melomans, kerZod ki italiuri, rosiniseuli operis moyvaruls. XIX saukunis SuaxanebSi ki „diletanti“ ukve Tanamedrove, CvenTvis nacnobi gagebiT ixmareboda da raime saqmeSi arasrulyofili kompetenciis mqone adamians gulisxmobda, „diletantisti“ ki kvlavac melomanebis aRsaniSnavad gamoiyeneboda. ** Teofil gotie (1818-1872) frangi mwerali iyo, romelmac bodlerze da Semdgom frangul simbolistur mimdinareobaze didi gavlena moaxdina da romelic, bodlerTan erTad, erT-erTi pirveli frangi xelovani iyo, vinc vagneris musika daafasa. 41 dafiqrdebian da sagans Seiswavlian. erTni saocrebebs winaswarmetyvelebdnen, meoreni ki gametebiT aZagebdnen nawarmoebebs, romlebic jer arc hqondaT mosmenili. es bufonada dRemde grZeldeba da SeiZleba iTqvas, rom arcerT ucnob sakiTxze amdeni ar ukamaTiaT. mokled, vagneris koncertebi moZRvrebaTa namdvil Serkinebas gviqadda, xelovnebis imgvar sazeimo kriziss, imgvar ayalmayals, romelSic kritikosebs, xelovanebsa da publikas yvelanairi juris vnebis areva sCveviaT. es is sasargeblo krizisebia, romlebic eris inteleqtualuri cxovrebis sijansaResa da simdidres gamoxataven, is gakveTilebi, romlebic viqtor hiugos diadi dReebis Semdeg, SeiZleba iTqvas, rom dagvaviwyda kidec. momdevno frazebs mesie berliozis 1860 wlis 9 Tebervlis statiidan vsesxulob: „pirveli koncertis saRamos italiuri Teatris foie Zalzed ucnauri sanaxavi iyo. iyo Cxubi, yvirili, kamaTi, romlebic gegoneboda, muSti-krivSi unda gadazrdiliyo“. xelmwife rom ar daswreboda, ramdenime dRiT adre igive skandali SeiZleba operaSic momxdariyo, Tanac ufro Cveulebrivi publikiT. maxsovs, erT-erTi generaluri repeticiis bolos cnobili parizeli kritikosi davinaxe, romelic pretenziuli gamometyvelebiT gamoWimuliyo kontrolis biuros win, ise, rom lamis xalxis gadineba daebrkolebina, da Tan maniakiviT icinoda, im sacodavebiviT, fsiqiatriulSi aRgznebulebs rom uwodeben. egona ra, rom saxeze yvela cnobda, es sawyali kaci TiTqos gveubneboda: „SexedeT, rogor vicini me, saxel- 42 ganTqmuli s...!* amitom izruneT imaze, rom Tqveni mosazreba Cems daskvnasTan TanxmobaSi iyos“. Cem mier zemoT moSveliebul statiaSi mesie berliozi**, romelmac imaze naklebi aRfrTovaneba gamoamJRavna, vidre misgan mosalodneli iyo, dasZenda: „marTla saswaulia, ramdeni sisulelis, absurdis da tyuilis momswreni SeviqeniT, rac naTlad adasturebs, rom, yovel SemTxvevaSi CvenTan, rodesac saqme Cveulisgan gansxvavebuli musikis Sefasebaze midgeba, mTel sivrces vneba da winaswari ganwyobebi ikaveben da xels uSlian saR azrsa da karg gemovnebas TavianTi mosazrebis gamoTqmaSi“. vagnerma didi gambedaoba gamoiCina: misi koncertis programa arc instrumentul soloebs iTvaliswinebda, arc simRerebs da arc publikisaTvis ase sayvarel virtuozTa da maT sagmiro saqmeTa gamofenas. mxolod ansamblebi, gundebi da saorkestro nawyvetebi iyo. marTalia, brZola * igulisxmeba italiuri warmoSobis gavleniani kritikosi pol skudo (1806-1864), romelic „tanhoizeris“ skandalis periodSi Jurnal Revue des deux mondes-Si beWdavda statiebs da erT-erTi yvelaze angariSgasawevi figura iyo imdroindel parizul musikalur samyaroSi. ** heqtor berliozi (1803-1869), XIX saukunis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani kompozitori, Tanamedrove klasikuri orkestris faqtobrivi Semqmneli, musikaluri inovatori, Teoretikosi da kritikosi; cnobilia Tavisi araerTmniSvnelovani damokidebulebiT vagneris mimarT. vagneris musikiT aRfrTovaneba mudmivad iyo Sezavebuli vagneris warmatebiT gamowveul SurTan, rac Tundac imiT iyo ganpirobebuli, rom parizis operisTvis, imperator napoleon III-is brZanebiT, germaneli vagneris „tanhoizeris“ dadgma ufro prioritetuli aRmoCnda, vidre misi epikuri operisa „troelebi karTagenSi“, romelmac saboloo jamSi ver SeaRwia parizis operaSi, am yvelaze mniSvnelovan erovnul musikalur da Teatralur dawesebulebaSi. 43 sastiki gamodga, magram sakuTar Tavs minebebuli publika mainc daipyro im ramdenime momajadoebelma nawarmoebma, romelTa sazrisic moeCvenaT, rom ukeTesad iyo gamokveTili, da vagneris musikam sakuTari Zalisave meSveobiT gaimarjva. tanhoizeris uvertiura, meore moqmedebis pompezuri marSi, gansakuTrebiT loengrinis uvertiura, qorwilis musika da saqorwino himni publikam araCveulebrivad miiRo. garkveuli adgilebi udavod bundovani darCa, magram miukerZoebeli xalxi sakuTar Tavs eubneboda: „radgan es kompoziciebi scenisTvisaa Seqmnili, mocdaa saWiro; rac arasakmarisadaa gansazRvruli, plastika agvixsnis“. magram molodins xeli ar SeuSlia imis dasaskvnelad, rom, rogorc simfonisti, rogorc xelovani, romelic adamianis sulis Relvas bgeris aTasgvari kombinaciis meSveobiT Targmnis, rihard vagneri yvelaze amaRlebuli xelovnebis simaRleze idga da iseTive diadi iyo, rogorc yvelaze diadni. xSirad gamigonia mosazreba, rom musikas ver eqneba pretenzia raimes sicxadiT Targmnaze, rogorc amis unari sityvas da mxatvrobas SeswevT. es garkveulwilad marTalicaa, magram, ara bolomde. musika Taviseburad da misTvis sakuTrivi saSualebebiT Targmnis. musikaSic, mxatvrobaSic da daweril sityvaSic ki, romelic TiTqos yvelaze metad pozitiuria* xelovnebaTa Soris, yovelTvis * „pozitiuri“ aq gulisxmobs ara „dadebiTs“ an „sasiamovnos“ yoveldRiuri gagebiT, aramed cxadi, gamorkveuli debulebebisa da warmodgenebis Seqmnis unars, rac klasikur esTetikaSi TiTqmis eqskluziurad sityvis xelovnebas (poezias, prozas Tu dramas) miewereboda. 44 arsebobs naprali, romelsac msmenelis warmosaxva avsebs. uTuod swored am mosazrebebma ubiZga vagners, dramatuli xelovneba, e.i. mravali xelovnebis SeerTeba da damTxveva ganexila, rogorc xelovneba par excellence – yvelaze sinTeturi da srulyofili. Tumca, Tu erTi wamiT ganze gadavdebT plastikas, dekoracias, warmosaxul figuraTa gansxeulebas cocxal msaxiobebSi da namRer sityvasac ki, udavo rCeba is, rom, rac ufro metyvelia musika, miT ufro swrafi da zustia miRebuli STabeWdileba da miT ufro didia albaToba, rom mgrZnobiare adamianebis TavSi dabadebuli ideebi im ideebTan iyos kavSirSi, romlebic xelovans STaagonebdnen. pirdapir aviRoT erTi magaliTi, loengrinis cnobili uvertiura, romlis Sesaxebac mesie berliozma teqnikuri xasiaTis SesaniSnavi qeba dawera; me mxolod imas davjerdebi, rom am nawarmoebis Rirebuleba mis mier gamowveul gancdebze dayrdnobiT Sevamowmo. italiur TeatrSi koncertisTvis darigebul programaSi vkiTxulob:* „pirvelive taqtebidan, euli RvTismosavis suli, romelic wminda barZims elis, usasrulo sivrceebSi iZireba. igi xedavs, rogor isxams TandaTanaobiT xorcs ucnauri gamocxadeba. roca gamocxadeba metad mkafio saxes iZens, mis winaSe angelozTa saswaulebrivi dasi Caivlis, romelic Tavis SuaSi kurTxeul barZims moabrZanebs. wminda msvleloba axlovdeba; RvTis rCeulis guli nel-nela sixaruliT inTeba da farTovdeba; gamouTqmeli * igulisxmeba vagneris mier dabeWdili broSura „rihard vagneris koncerti“. 45 miswrafebebi iRviZeben masSi, naTel gamocxadebasTan miaxloebisas mzard netarebas nebdeba da rodesac, sabolood, kurTxeuli msvlelobis SuagulSi Tavad wminda graali gamoCndeba, rCeuli aRtacebul Tayvaniscemas eZleva, TiTqos ucabedad mTeli samyaro gamqraliyos. wminda graali ki locvaSi Caflul wmindanze Tavis madls gardmoavlens da mas Tavis raindad akurTxebs. Semdeg, mwveli cecxli TandaTanobiT ganelebas iwyebs; wminda mxiarulebiT anTebul angelozTa dasi Tan zeciur simaRleebs ubrundeba, Tan misgan mitovebul dedamiwas uRimis. man wminda graali sadarajod im umwikvlo kacT dautova, romelTa gulebSic RvTaebrivi SarbaTi CaRvrila, da didebuli dasic iseve uCinardeba sivrcis siRrmeebSi, rogorc misgan amoizarda“. mkiTxveli sul mokle xanSi mixvdeba, ratom vusvam xazs am monakveTs. axla viReb listis wigns* da mas im gverdze vSli, romelzec warCinebuli pianisti (erTdroulad xelovani da filosofosi) Taviseburad Targmnis imave nawarmoebs: „es Sesavali nawarmoebis mudam Tanmdev da masSi damalul mistikur elements avlens... CvenTvis am saidumlos gamouTqmeli Zlevamosilebis Sesacnobad vagneri Tavidan im taZris eniT aRuwerel mSvenierebas gvaCvenebs, romelSic iseT RmerTs dauvanebia, CagrulTaTvis Surs rom iZiebs da Tavis morwmuneTagan mxolod siyvarulsa da rwmenas iTxovs. igi wminda graalTan gvaziarebs; gvixat* igulisxmeba listis wigni „rihard vagneris loengrini da tanhoizeri“, romelic Tavdapirvelad frangul enaze, Semdeg ki germanulad gamoica 1850 wels. 46 avs uxrwneli xisgan naSeneb taZars surnelovani kedlebiT, oqros bWeebiT, azbestis direebiT, opalis svetebiT, cimofanis tixrebiT, romlis brwyinvale portikebsac mxolod guliT amaRlebulni da xeliT umwikvloni Tu miuaxlovdebian. vagneri am taZris warmosadeg da namdvil struqturas ki ar gvaCvenebs, aramed, TiTqos Cveni susti grZnobebis dandoba surdes, mas Tavidan raRac laJvardovan talRaSi areklils an erTgvari cisartyelisebri Rrublis mier gadaxatuls warmogvidgens. Tavdapirvelad Cvens miwier mzeras melodiis farTo, mTvlemare sudara warmoudgeba, nisliani eTeri, romelic iweleba; es efeqti mTlianad rva pultad dayofili violinoebisTvisaa mindobili, romlebic, harmoniul bgeraTa mravali taqtis Semdeg, TavianTi registrebis umaRles notebze ganagrZoben dakvras. amis mere, motivs urbilesi sasuleebi aitaceben; maT valtornebi da fagotebi uerTdebian da amzadeben sayvirebisa da trombonebis Semosvlas, romlebic melodias meoTxed imeoreben, ferTa TvalismomWreli CaxCaxiT, TiTqos am unikalur momentSi wminda nageboba Cveni dabrmavebuli Tvalebis winaSe mTeli Tavisi naTeli da kaSkaSa sidiadiT gabrwyinebuliyos. magram es cxoveli elvareba, romelic TandaTanobiT aRwevs mziuri sxivTfenis am intensivobas, maleve qreba, rogorc mkrTali ciuri aTinaTi. RrubelTa gamWvirvale nisli isev iketeba, xilva nel-nela imave Wrel sakmevelSi inTqmeba, romlis SuagulSic Tavis droze aRmocenda, da nawarmoebic kidev ufro gahaerovnebuli pirveli eqvsi taqtiT sruldeba. mis idealur mistikurobas gansakuTrebuli mgrZnobiarobiT gvisaxavs 47 pianisimo, romelsac orkestri mudam inarCunebs da romelsac mxolod is mokle pasaJi wyvets, sadac liTonis Casabarebi am Sesavlis erTaderTi motivis gansacvifrebel striqonebs mTeli siZlieriT abrwyineben. aseTia xateba, romelic am RvTaebrivi adajos mosmenisas Tavdapirvelad warmoudgeba Cvens aRelvebul grZnobebs“. Tu nebas damrTavT, mec Sevecdebi, sityvebiT gadmovce is gardauvali Targmani, romelic Cemma warmosaxvam imave nawarmoebisgan gaakeTa, rodesac is TvalebdaxuWulma pirvelad movismine da vigrZeni, TiTqos miwas vwydebodi. ra Tqma unda, ver gavbedavdi Cemi zmanebebis Sesaxeb TviTtkbobiT saubars, maTi SerTva sasargeblo rom ar iyos zemoT moyvanil zmanebebTan. mkiTxvelma icis, ra aris Cveni mizani: imis Cveneba, rom WeSmariti musika gansxvavebul tvinebSi analogiur ideebs aRZravs. sxvaTa Soris, sulac ar iqneboda am SemTxvevaSi sasacilo, Tu apriorulad,* analizisa da Sedarebebis gareSe viazrovnebT; radgan marTla sakvirveli mxolod is iqneboda, bgera fers rom ar mouxmobdes, ferebs CvenTvis melodiis Sesaxeb warmodgenis Seqmna rom ar SeeZloT, da bgera da ferebi Seusabamoni rom iyvnen warmodgenebis mosaTargm* klasikur filosofiur terminologiaSi a priori niSnavs iseTi tipis codnas, romelic gamocdilebisgan damoukidebladaa WeSmariti; a posteriori ki im tipis codnaa, romelic mxolod gamocdilebis gavliT miiReba. radgan bodleris azriT, „WeSmariti musika sxvadasxva tvinSi analogiur ideebs aRZravs“, igi amgvar ideebs aprioruls uwodebs anu isini tvinebisaTvis Sinagani universaluri saazrovno struqturiTaa ganpirobebuli da ar aris ubralod a posteriori, „Semdgom“ Tu mogvianebiT, garedan miRebuli gamocdileba. 48 nad; sagnebi xom yovelTvis ormxrivi analogiiT gamoxatavdnen TavianT Tavs, im dRidan moyolebuli, rodesac RmerTma samyaro daadgina, rogorc rTuli da ganuyofeli mTlianoba. buneba taZaria, cocxali svetebiT, zogjer rom gminaven bundovan sityvebs; iq kaci gzas niSanT tyeebSi miikvlevs; niSnebic uqceren gandobil mzerebiT. grZel eqoebiviT, Sors rom irevian bnel, Rrma erTobaSi – Ramis da dReebis msgavsad usazRvroSi – surneli, ferebi da xmebi erTmaneTs epasuxebian*. mokled, ganvagrZob. maxsovs, rom pirveli taqtebidanve iseTive bednieri STabeWdilebis qveS aRmovCndi, rogoric mdidari warmosaxvis mqone nebismier adamians ganucdia ZilSi sizmris wyalobiT. vigrZeni, rogor gavTavisufldi simZimis borkilebisgan da mogonebis meSveobiT kvlav vi* bodleri sinesTeziis Sesaxeb Tavisi mosazrebebis gansamtkiceblad sakuTari mTavari nawarmoebidan, poeturi krebulidan „borotebis yvavilebi“ citirebs pirvel or strofs leqsisa, saxelwodebiT „Sesabamebani“ (Correspondances). leqsis Targmani eses mTargmnels ekuTvnis. La Nature est un temple où de vivants piliers Laissent parfois sortir de confuses paroles; L’homme y passe à travers des forêts de symboles Qui l’observent avec des regards familiers. Comme de longs échos qui de loin se confondent Dans une ténébreuse et profonde unité, Vaste comme la nuit et comme la clarté, Les parfums, les couleurs et les sons se répondent. 49 pove SemaRlebuli adgilebisaTvis damaxasiaTebeli Seudarebeli gancxroma (aqve unda aRiniSnos, rom zemoT moyvanil programas ar vicnobdi). Semdeg, uneburad warmomesaxa iseTi kacis netari mdgomareoba, Zlier zmanebas rom Seepyro absolutur simartoveSi, Tumca am simartoves Tvaluwvdeneli horizonti ertya da farTo, ganvrcobili sinaTle gadafenoda; da am Tvaluwvdenlobas sxva dekoracia ar amkobda sakuTari Tavis garda. male kidev ufro cxoveli sinaTle SevigrZeni, romlis simZafrec iseTi siswrafiT izrdeboda, rom leqsikonebis mier boZebuli niuansebic ki ar iqneboda sakmarisi gznebisa da siTeTris am marad ganaxlebadi matebis gamosaTqmelad. maSin iSva CemSi srulyofili warmodgena naTel sivrceSi moZravi sulis, gancxromisa da Semecnebisgan Semdgari aRtyinebis Sesaxeb, romelic bunebiTi samyaros Tavze da misgan Zalzed Sors livlivebs. am sam Targmans Soris gansxvavebebs advilad SeamCnevT. vagneri angelozTa dasze mianiSnebs, romlebic wminda barZims moabrZaneben; listi saswaulebrivad mSvenier Zegls xedavs, romelic nislian miraJSi irekleba. Cemi zmaneba bevrad naklebadaa gaTvalsaCinoebuli materialuri sagnebiT: igi ufro bundovani da abstraqtulia. magram aq mniSvnelovani msgavsebebisaTvis miyuradebaa. mcire xarisxisac rom yofiliyo msgavseba, sakmaris mtkicebulebad mainc gamodgeboda; magram, sabednierod, es msgavsebebi bevr rameSi da gadaWarbebuli simZafriTac ki gamoixateba. samive TargmanSi vpoulobT sulieri da fizikuri netarebis, ganmartoebis da raRac usasrulod diadisa da usasrulod mSvenier50 is Wvretis gancdas; iseTi mZafri sinaTlis gancdas, romelic Tvalsa da suls gonebis dakargvamde axarebs; da, sabolood, ukidures moazrebad sazRvrebamde gaWimuli sivrcis gancdas. musikosebs Soris vagners badali ar hyavs materialuri da sulieri sivrcisa da siRrmis daxatvaSi. amis aRniSvna mravalgzis mouwiaT yvelaze gamWriax da mgrZnobiare adamianebsac ki. igi ostatia faqizi gradaciebiT yvelafer imis TargmnaSi, rac Warbi, diadi da mizanswrafulia sulier da bunebiT adamianSi. am mgznebare da despoturi musikis mosmenisas xandaxan TiTqos zmanebis mier gaglejili wyvdiadis fonze daxatul, opiumis zemoqmedebis qveS SeZenil Tavbrudamxvev warmodgenebsac gadaveyrebiT. am momentidan, anu pirveli koncertidan moyolebuli, ar gamnelebia am ganumeorebeli nawarmoebebis aRqmis gaRrmavebis survili. SeiZleba meCveneboda, magram raRac sulieri gamocxadebis zemoqmedebis qveS vgrZnobdi Tavs. imdenad Zlieri da saSineli iyo Cemi gancxroma, rom ver vexsnebodi masTan gamudmebiT dabrunebis wadils. rac ganvicade, aSkarad bevr iseT rames Seicavda, rac manamde ukve vebers da beThovens SeecnobebinaT CemTvis, magram, amavdroulad, iseT siaxlesac, romlis gansazRvrac ar ZalmiZda, da es uZlureba ucnaur siamovnebasTan Sereul brazsa da cnobismoyvareobas iwvevda CemSi. mravali dRis ganmavlobaSi kidev didxans vekiTxebodi sakuTar Tavs: „netav, sad SeiZleba dRes saRamos vagneris musika movismino?“ Cemi megobrebi, romlebsac fortepiano hqondaT, araerTxel miwamebia. male, rogorc es yovelgvari siaxlis SemTxvevaSi xdeba, vagne51 ris simfoniuri nawyvetebic aJRerda kazinoebSi, romlebic yovel saRamos trivialur gancxromaTa moyvaruli masebisTvis ixsneboda. am musikis moelvare didebuleba iq iseTive uadgilo iyo, rogorc uadgilo adgilas Camovardnili mexi. xma maleve dairxa; Sesabamisad, xSirad SeeswrebodiT komikur sanaxaobas, seriozuli da faqizi adamianebi rogor itandnen, sanam rame ukeTess eRirsebodnen, arajansaR jgrosTan kontaqts, raTa vartburgis stumarTa sazeimo marSiT an loengrinis didebuli qorwiliT damtkbariyvnen. Tumca, erTi da igive operis nawyvetebidan amoRebuli erTi da imave melodiuri frazebis xSiri gameoreba aSkarad raRac idumal ganzraxvebsa da CemTvis ucnob meTodebze mimaniSnebda. gadavwyvite, amis safuZveli gamego da Cemi gancxroma codnad gadameqcia, sanam scenuri warmodgena yvelafers bolomde ar mohfenda naTels. CaveZie moyvaresa da mters; vReWavdi mesie fetis mounelebel da amazrzen pamflets. wavikiTxe listis wigni da, sabolood, radgan xelovneba da revolucia da momavlis xelovnebis nawarmoebi Targmnili ar iyo, viSove inglisurad Targmnili naSromi, saxelwodebiT opera da drama.* * rogorc „xelovneba da revolucia“ (1849) da „momavlis xelovnebis nawarmoebi“ (1850), agreTve „opera da drama“ (1852) vagneris xelovnebis umTavresi Teoriuli naSromebia, romlebic man SveicariaSi emigraciis dros dawera. danamdvilebiT ver vityviT, rom bodlerma monumenturi „opera da drama“ marTlac waikiTxa, Tumca frangulad gamoqveynebuli „werili musikis Sesaxeb“ faqtobrivad xsenebul vrcel naSromSi wamoyenebuli esTeturi Teoriebis SekumSuli reziumea da bodleri mas winamdebare narkvevSi citirebs kidevac. 52 II franguli takimasxaroba kvlavac Tavisi mowodebis simaRleze idga da vulgaruli Jurnalistikac profesiis rangSi ayvanili bavSvurobiT Seusveneblad celqobda. radgan vagneri ganuwyvetliv imeorebda, rom (dramatul) musikas grZnobis enaze unda emetyvela da grZnobas imave sizustiT misadageboda, rogorc sityva – Tumca, ra Tqma unda, sxvanairad, anu grZnobis ganusazRvreli nawili gamoexata, romelsac sityva, Tavisi gadametebuli pozitiurobiT, ver gadmoscems (riTic vagneri arafers iseTs ar ambobda, rasac yvela Wkuadamjdari adamiani ar iziarebs) –, uamravma xalxma feletonis masxarebis STagonebiT warmoidgina, rom ostati musikas sagnebis pozitiuri formis gamoxatvis Zalas miawerda anu rolebsa da funqciebs erTmaneTSi urevda. fuWic iqneboda da mosawyenic am Secdomaze boroti ganzraxvisa Tu uvicobis safuZvelze agebuli yvela im gadakruli xumrobis CamoTvla, romelTa Sedegic is iyo, rom sazogadoebrivi azri Tavidanve araswor gzaze dadga. magram yvelaze metad swored parizSia SeuZlebeli iseTi mwerlis SeCereba, romelsac hgonia, rom publikas axalisebs. vagnerze mimarTuli sayovelTao cnobismoyvareobis nayofi iyo agreTve statiebi da broSurebi, romlebic mis cxovrebas, mis xangrZliv Zalisxmevas da mTel mis satanjvels gvaziarebdnen. am kargad cnobili dokumentebidan mxolod imaT amovkref, romlebic, Cemi azriT, yvelaze kargad aRweren da fenen naTels ostatis bunebasa da xasiaTs. vinc 53 dawera, rom adamiani, romlisTvisac sulis ferias akvnidanve ar moumadlebia yvelafer arsebuliT ukmayofileba, verasodes miva raime siaxlis aRmoCenamde, aseT adamians cxovrebiseul brZolaSi ueWvelad sxvebze bevrad meti tkivili aqvs nagemebi. swored tanjvis es unari, romelic saerToa yvela xelovanisaTvis da miT ufro didia, rac ufro mkveTradaa gamoxatuli maTi alRo samarTlianobasa da mSvenierebasTan mimarTebaSi, maZlevs saSualebas, axsna vupovo vagneris revoluciur mosazrebebs. amdeni araswori gaTvliT gamwarebulma, amdeni ocnebisgan gawbilebulma, erTxelac, Secdomis Sedegad, romelic epatieba misnairi mgrZnobiare da zedmetad nerviuli sulis patrons, cud musikasa da cud xelisuflebebs Soris raRac idealuri Tanamzraxveloba daadgina. uzenaesi wadiliT Sepyrobils, xelovnebis wiaRSi rutinaze idealis saboloo gamarjveba exila, imedi gauCnda (da es arsebiTad adamianuri iluziaa), rom politikur sferoSi momxdari revoluciebi xelovnebis wiaRSic Seuwyobda xels revolucias. vagneris winaswarmetyvelebebi da imedebi mismave warmatebam gaabaTila; rameTu, safrangeTSi swored despotis brZaneba gaxda saWiro revolucioneris Semoqmedebis Sesasruleblad. parizSi ukve vixileT, rogor axalisebda monarqia romantikul evolucias, roca liberalebi da respublikelebi jiutad rCebodnen mijaWvulebi egreT wodebuli klasikuri literaturis rutinaze. Canawerebidan, romlebic Tavad dagvitova sakuTari axalgazrdobis Sesaxeb, vityob, rom pataraobisas Teatris wiaRSi cxovrobda, kulisebs stum54 robda da komediebs Txzavda. veberis da, mogvianebiT, beThovenis musikam mis sulze uZlieresi zegavlena moaxdina da male, wlebisa da codnis dagrovebasTan erTad, misTvis SeuZlebeli Seiqna, ar eazrovna orgvarad – poeturad da musikalurad – da yovelgvari idea erTdroulad ori saxiT ar warmoedgina, ra drosac erTi xelovneba funqcionirebas iq iwyebs, sadac meore Tavis zRvars aRwevs. dramatulma instinqtma, romelsac aseTi didi adgili ekava mis unarebs Soris, mas ubiZga, ajanyebuliyo mTeli im qarafSutobis, ugvanobisa da absurdulobis winaaRmdeg, romlebsac musikisaTvis Seqmnil piesebSi ejaxeboda. amgvarad, RvTaebrivi gangeba, romelic xelovnebaSi yovelgvari revoluciis xelmZRvanelia, axalgazrda germanul tvinSi im problemas amwifebda, romelic agrerigad awuxebda meTvramete saukunes. SeuZlebelia, es ueWveli ar iyos yvelasTvis, visac ki yuradRebiT waukiTxavs misi werili musikis Sesaxeb, romelic Sesavlad aqvs darTuli mis oTxi saopero poemis frangul prozaul Targmans.* glukisa** * 1860 wlis dekemberSi bodlerma piradad vagnerisgan miiRo saCuqrad es krebuli da swored misiT ixelmZRvanela winamdebare eseze muSaobisas. ** qristof vilibald fon gluki (1714-1787), germaneli kompozitori, vagneramde yvelaze mniSvnelovani saopero reformis avtori, romelic imaSi mdgomareobda, rom barokos italiuri operisaTvis damaxasiaTebeli ukiduresad moCuqurTmebuli simRera dayvanil iqna metad martiv da uSualo melodiebze; moiSala radikaluri gamijvna reCitativsa da ariebs Soris da didwilad Canacvlda paTetikuri deklamaciiT, risi mizanic enobrivi artikulaciis meti sicxade da, Sesabamisad, libretosa da sityvis WeSmaritad dramatuli interesis samsaxurSi Cayeneba iyo. glukis reformas franguli saopero tradiciisave wiaRSi moeZebneboda 55 da meiulis* saxelebi xSiradaa naxsenebi, Tanac mgznebare simpaTiiT. mesie feti, romelsac daJinebiT surs, samaradisod daadginos lirikul dramaSi musikis upiratesoba, nu iwyens, magram glukis, didros, volterisa da goeTesnairi Wkuis xalxis mosazrebebic angariSgasawevia. Tu volterma da goeTem TavianTi sayvareli Teoriebi mogvianebiT uaryves, es mxolod sasowarkveTisa da uimedobis aqti iyo. musikis Sesaxeb werilis furcvlisas vgrZnobdi, Cem sulSi, TiTqos raRac mnemonikuri eqos meSveobiT, rogor iRviZebda didros sxvadasxva nawyveti, romlebSic amtkicebs, rom WeSmariti dramatuli musika SeuZlebelia sxva ram iyos, garda vnebis notebad Cawerili da gariTmuli yvirilisa Tu oxvrisa. droTa ganmavlobaSi erTi da igive mecnieruli, poeturi, artistuli problemebi cocxldeba xolme da vagneric gamomgoneblad ki ar acxadebs Tavs, aramed ubralod Zveli ideis damadastureblad, romelic ueWvelad kidev mravaljer damarcxdeba da gaimarjvebs. sinamdvileSi, yvela es sakiTxi ukiduresad martivia da sakmaod gasakviria, rogor ilaSqreben momavlis musikis Teoriebis winaaRmdeg („momavlis musikis“ safuZveli barokos droindeli „lirikuli tragediis“ saxiT, romlis umTavresi warmomadgenlebic iyvnen Jan-baptist luli, mark-antuan Sarpantie da Jan-filip ramo da romelic ar cnobda italiur operaSi gabatonebul kastratTa instituts, belkantosTvis damaxasiaTebel moCuqurTmebul simReras da upiratesobas teqstis poetur Rirebulebasa da mis deklamacias aniWebda. * etien nikola meiuli (1763-1817), revoculiis periodis safrangeTis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani saopero kompozitori, romelmac gaafarTova operisTvis Sesaferisi siuJetebis areali, mravali siaxle Semoitana orkestrirebaSi da agreTve laitmotivebis teqnikis erT-erT pirvel gamomyeneblad miiCneva. 56 saxiT iseT gamoTqmas vxmarob, romelic imdenadve arazustia, ramdenadac saxeli aqvs ganTqmuli) swored isini, visganac ase xSirad gvsmenia wuwuni, Tu ramden satanjvels umzadebs nebismier gonier adamians Cveulebrivi saopero libretos rutina. musikis Sesaxeb werilSive, sadac avtori Zalzed mokled da naTlad arCevs Tavis sam adrindel nawers – xelovneba da revolucia, momavlis xelovnebis nawarmoebi da opera da drama – vawydebiT metad cocxal interess berZnuli Teatris mimarT, rac srulebiT bunebrivi da gardauvalic kia musikos dramaturgSi, romelsac warsulSi mouwia moeZebna awmyosadmi zizRis legitimaciisa da lirikuli dramis axali pirobebis dadgenisaTvis gamosadegi rCevebi. jer kidev erTi wlis win berliozisadmi werilSi werda: „sakuTar Tavs vekiTxebodi, ra pirobebi unda daekmayofilebina xelovnebas publikaSi Seulaxavi pativiscemis gamosawvevad da, am sakiTxis ganxilvisas zedmeti Tavgadasavlebi rom amecilebina Tavidan, Cemi kvlevis amosavali wertilis saZieblad Zvel saberZneTs mivaSure. iq pirvel rigSi vipove xelovnebis nimuSi par excellence, drama, romelSic ideas, ragind Rrma iyos, yvelaze meti sicxadiT da yvelaze sayovelTaod gasagebi saxiT ZaluZs gamoCineba. dRes marTebulad gvikvirs, rogor SeeZlo ocdaaTiaTas berZens, gaunelebeli interesiT daswreboda esqiles tragediebis warmodgenas; magram, Tu CaveZiebiT, ra xerxebiT miiRweoda msgavsi Sedegebi, aRmovaCenT, rom es iyo xelovnebis yvela dargis aliansi gaerTianebuli ZalebiT saerTo miznis misaRwevad, anu yvelaze 57 srulyofili da erTaderTi WeSmariti saxelovnebo nawarmoebis Seqmna. aman xelovnebis sxvadasxva dargs Soris urTierTkavSiris Seswavlisken mibiZga da mas mere, rac plastikasa da mimikas Soris arsebuli urTierTmimarTeba davadgine, gamovikvlie, rogor miemarTebian erTmaneTs musika da poezia: am gamokvlevidan ucabedad iseTma sicxadem amoxeTqa, rom sruliad gafanta is bundovaneba, romelic manamde mawuxebda. marTlac, Sevicani, rom, sadac am xelovnebaTagan erT-erTi gadaulaxav zRvars aRwevs, myisve iwyeba – Tanac umkacresi sizustiT – meoris moqmedebis sfero; da rom, Sesabamisad, am ori xelovnebis SeduRabebiT yvelaze damakmayofilebeli sicxadiT movaxerxebdiT imis gamoxatvas, ris gamoxatvasac cal-calke vercerTi maTgani ver axerxebda; da rom, amis sapirispirod, yovelgvari mcdeloba, mxolod erTi maTganis saSualebebiT gamoixatos is, ris gadmocemasac mxolod orives gaerTianeba Tu SeZlebs, ganwirulia wyvdiadisaTvis: xelovnebis TiTo kerZo dargi jer gabundovndeba, Semdeg ki gadagvardeba da gaixrwneba“. Tavisi ukanaskneli wignis winaTqmaSi ki igi am sakiTxs Semdegnairad ubrundeba: „xelovanTa ramdenime iSviaT qmnilebaSi vipove is realuri baza, romelzec Cemi dramatuli da musikaluri idealis dafuZneba SemeZlo; istoriamac Tavis mxriv Teatrsa da sazogadoebriv cxovrebas Soris idealur urTierTmimarTebaTa iseTi modeli da tipi miboZa, rogoric me warmomedgina. es modeli antikuri aTenis TeatrSi vipove: iq Teatri Tavis galavans mxolod garkveuli 58 zeimebis dros xsnida, roca raime religiuri dResaswauli tardeboda, romelsac Tan xelovnebis siameni axlda. saxelmwifos yvelaze gamoCenili moqalaqeebi am zeimebSi uSualod monawileobdnen, poetebis an xelmZRvanelebis rolSi; isini qalaqidan da mTeli qveynidan Semokrebili mosaxleobis TvalSi qurumebiviT iyvnen da es mosaxleoba iseTi maRali molodiniT iyo ganmsWvaluli maT winaSe warmosadgeni nawarmoebebis amaRlebulobis mimarT, rom maT SeeZloT, xalxisaTvis esqilesa da sofokles yvelaze Rrma leqsebi SeeTavazebinaT da darwmunebulebi yofiliyvnen, rom xalxi maT srulyofilad gaigebda“. aRmoCnda, rom vagneris bedisweraa es absoluturi, despoturi swrafva dramatuli idealisaken, sadac yvelaferia, – dawyebuli deklamaciiT, romelic musikis mier iseTi sizustiTaa CaniSnuli da gamokveTili, rom momRerlisaTvis SeuZlebelia, misgan, vnebis mier daxatul bgeraTa am arabeskidan, Tundac erTi nabijiT gadauxvios, da damTavrebuli dekoraciebTan da dadgmasTan dakavSirebuli yvelaze guldasmiTi sizustiT, sadac yvela detals efeqtis mTlianobis samsaxurSi Cadgoma evaleba. vagnerTan es maradiuli SuamdgomlobasaviTaa. mas mere, rac libretoebTan dakavSirebul Zvel rutinas daexsna da mamacad uaryo rienci,* siyrmis opera, romelsac Zalzed * „rienci“ vagneris pirveli didi warmateba iyo drezdenis operaSi da, Teatraluri tipologiisa da musikaluri faqturis mixedviT, swored jakomo meierberis mier Camoyalibebul im xuTmoqmedebian, monumentur, parizul „grandoperas“ miekuTvneba, romelsac Semdgom wlebSi vagneri Tavdauzogavad akritikebda. 59 didi warmateba xvda wilad, igi ganuxrelad miabijebs am mbrZanebluri idealisken. amdenad, saerTod ar gamkvirvebia, mis Targmnil nawarmoebebSi, gansakuTrebiT ki tanhoizerSi, loengrinsa da mfrinav holandielSi, agebis SesaniSnavi meTodi rom vipove, mowesrigebisa da ganawilebis iseTi suliskveTeba, romelic antikuri tragediebis arqiteqturas mogagonebs. magram is fenomenebi da ideebi, romlebic epoqidan epoqamde periodulad xelaxla ibadebian, TiToeuli axali aRdgomisgan mudam sesxuloben im Semavsebel maxasiaTebels, rom yoveli maTgani yovelTvis mxolod variantia da garkveuli garemoebebiTaa ganpirobebuli. mokaSkaSe antikuri venera, TeTri qafisgan Sobili afrodite, dausjelad ver gadaurCa Sua saukuneebis SemaZrwunebel wyvdiads. misi savane aRarc olimpoa da aRarc romelime surnelovani arqipelagis napiri. igi mRvimeSia Semaluli, romelsac, marTalia, didebuleba ar aklia, Tumca iseTi cecxliTaa gaCiraRdnebuli, romelic keTilmosurne febuss ar ekuTvnis. miwisqveS CasvliT, venera jojoxeTs miuaxlovda da ueWvelia, rom garkveul amazrzen zeimTa Jams, regularulad eaxleba arqidemons, xorcis meufesa da codvis batons. amis msgavsad, vagneris Txzulebebi, miuxedavad imisa, rom klasikuri mSvenierebis gulwrfel gancdasa da srulyofil gagebas avlenen, Zlieri doziT, amavdroulad, romantikul sulTanac arian Tanaziarni. ramdenadac sofoklesa da esqiles didebulebaze gvaocnebeben, imdenad suls plastikurad yvelaze kaTolikuri epoqis misteriebis gaxsenebas aiZuleben. isini im diad xatebebs gvanan, Sua saukuneebi Tavisi eklesiebis kedlebze rom 60 akravda anda Tavis brwyinvale gobelenebSi rom aqsovda. TiToeul Txzulebas is aerTianebs, rom isini legendebia: legendaa tanhoizeric, loengrinica da mfrinavi holandielic. nebismieri poeturi sulisaTvis bunebrivi midrekileba araa erTaderTi mizezi, ramac vagneri am TiTqosda specializebul JanrTan miiyvana; es winaswar miRebuli formaluri gadawyvetilebaa, romelic lirikuli dramisaTvis yvelaze saxarbielo pirobebis Seswavlidan amoizarda. vagnerma sakuTar Tavzeve aiRo Tavis wignebSi am sakiTxebis ganmarteba. marTlac, yvelanairi siuJeti Tanabrad ver gamodgeba universalurobis xasiaTis mqone farTo dramis asagebad. cxadia, Zalzed saxifaTo iqneboda, Janruli mxatvrobis yvelaze momxibvleli da srulyofili nimuSi freskad rom Targmniliyo. poeti universalurad gasageb xatebebs, upirveles yovlisa, adamianis universalur gulsa da am gulis istoriaSi ipovis. idealuri dramis sruliad Tavisuflad asagebad poeti windaxedulobas gamoiCens da dramidan gamoTiSavs yvela im sirTules, romelic teqnikurma, politikurma an, sulac, zedmetad pozitiurad istoriulma detalebma SeiZleba warmoSvas. Tavad ostats davuTmob sityvas: „poeturad adamianuri cxovrebis mxolod is xateba SeiZleba iwodos, romelSic motivebi, mxolod abstraqtuli gonierebisTvis rom aqvT azri, gulis mbrZanebel, wmindad adamianur mamoZraveblebs uTmoben adgils (poeturi siuJetis gamogonebasTan dakavSirebuli). es midrekilebaa formisa da poeturi reprezentaciis winamZRoli uzenaesi kanoni. galeqsvis ritmuli mowyoba da 61 (lamis musikaluri) moCuqurTmeba poetisaTvis is saSualebebia, romlebic uzrunvelyofen leqsis, frazis Zlevamosil unars, TiTqosda jados meSveobiT daipyros da Tavis nebaze marTos grZnoba. poetisaTvis arsebiTi es midrekileba mas xelovnebis im ukidures zRvramde eqaCeba, romelsac uSualod exeba musika, da, Sesabamisad, poetis yvelaze srulqmnili nawarmoebac is unda iyos, romelic, sabolood Camoyalibebul mdgomareobaSi, srulyofili musika iqneboda. aqedan aucileblobiT mivedi iqamde, rom miTi poetisaTvis idealur masalad Semeracxa. miTi xalxis pirvelyofili da anonimuri leqsia da SegviZlia davakvirdeT, rogor aitaceben da gauTaveblad amuSaveben maT civilizebuli xanis yvela epoqis didi poetebi. miTSi adamianuri urTierTobebi TiTqmis mTlianad iSoreben TavianT konvenciur da mxolod abstraqtuli gonebisaTvis gasageb formas da amzeureben imas, rac cxovrebaSi WeSmaritad adamianuri da marad gasagebia, da miTs im konkretuli, yovelgvari mibaZvis gamomricxveli formiT aCveneben, romelic nebismier WeSmarit miTs Tavis individualur xasiaTs aniWebs, pirvelive SexedviT rom icnobT“. sxvaganac* imave Temas imeorebs da ambobs: „erTxel da samudamod davtove istoriis niadagi da legendisaze davfuZndi... SemeZlo gverdze gadamedo mTeli is detalebi, romlebic saWiroa istoriuli faqtisa da misi SemTxveviTobebis aRsawerad da warmosaCenad; romelTac, imisaTvis, rom srulyofilad gasagebi iyos, istoriis kerZo da Soreuli epoqa * kvlavac „werili musikis Sesaxeb“ igulisxmeba. 62 moiTxovs, ris gamoc dramebisa da istoriuli romanebis Tanamedrove avtorebs dawvrilmanebiT uwevT maTi gamoxda... legendas is upiratesoba aqvs, rom, romel epoqas da romel ersac ar unda miekuTvnebodes, igi am epoqidan da am erisgan mxolod imas Seicavs, rac maTSi wmindad adamianuria, mas zedmiwevniTi simkveTriT warmogvidgens da, Sesabamisad, pirvelive SexedviT gasagebs xdis. erTi xalxuri balada da refreni sruliad sakmarisia imisaTvis, rom xasiaTi erT wamSi misi yvelaze zusti da TvalSi sacemi StrixebiT gamokveTos. erTad, scenis xasiaTi da legendis toni axerxeben, suli zmanebis im mdgomareobaSi Caagdon, romelsac igi male srul naTelmxilvelobamde mihyavs; maSin suli samyaroul movlenaTa iseT axlebur urTierTkavSirs aRmoaCens, romelsac misi Tvali yoveldRiuri RviZilis mdgomareobaSi ver amCnevda. gana SeiZleba vagners, erTdroulad poetsa da kritikoss, SesaniSnavad ar esmodes miTis wminda, RvTaebrivi xasiaTi? bevrisgan msmenia, rom Tavad misi unarebis sifarTove da misi maRali kritikuli gamWriaxoba iZleva safuZvels mis musikalur geniaSi dasaeWveblad, da, mgoni, axla yvelaze xelsayreli momentia im Zalzed gavrcelebuli Secdomis ukusagdebad, romlis umTavresi mizezic savaraudod adamianur grZnobaTagan yvelaze maxinji grZnobaa – Suri. „adamiani, romelic amdens fiqrobs Tavis xelovnebaze, bunebrivia, ver moaxerxebs mSvenieri nawarmoebebis Seqmnas“ – amboben isini, vinc amiT genioss mis gonierebas arTmeven da mas wmindad instinqtur da, ase vTqvaT, vegetaciur funqcias miaweren. sxvebi miiCneven, rom 63 vagneri Teoretikosia, romelmac operebi mxolod imisaTvis dawera, rom a posteriori gadaemowmebina sakuTari Teoriebis Rirebuleba. es araTu savsebiT mcdaria – radgan, mogvexseneba, rom Cvenma ostatma sruliad axalgazrdam daiwyo sxvadasxva xasiaTis poeturi da musikaluri eseebis wera da rom igi mxolod TandaTanobiT mivida lirikuli dramis miseul idealamde, – aramed absoluturad SeuZlebelic. poetad qceuli kritikosi sruliad axali movlena iqneboda xelovnebis istoriaSi, yovelgvari fsiqikuri kanonis gadmotrialeba, sruli Semzaraoba; yvela didi poeti ki, piriqiT, bunebrivad, sabediswero aucileblobiT xdeba kritikosi. mecodeba yvela is poeti, visac oden instinqti hyavs winamZRolad; me mgonia, rom isini arasrulyofilebi arian. poetebis pirveli kategoriis sulier cxovrebaSi ueWvelad dgeba iseTi krizisi, romelic maT ubiZgebs, sakuTar xelovnebaze dafiqrdnen, aRmoaCinon is gaugebari kanonebi, romelTa meoxebiTac qmnian, da am gamokvlevidan iseTi saxelmZRvanelo principebis seria gamoiyvanon, romelTa RvTaebrivi mizanic poeturi Semoqmedebis Seumcdaroba iqneba. saswauli iqneboda, rom kritikosi poeti gamxdariyo, magram, amave dros, SeuZlebelia, poeti Tavis TavSi kritikossac ar moicavdes. amitom mkiTxvels ar gaukvirdeba, Tu poets saukeTeso kritikosad miviCnev. vinc musikos vagners sayvedurobs, rom man Tavisi xelovnebis filosofiis Sesaxeb wignebi dawera, da amis gamo eWvi Seaqvs misi musikis bunebriobasa da spontanurobaSi, imis uaryofac mouwevs, rom da vinCis, hogarts, reinoldss kargad 64 xatva SeeZloT mxolod imitom, rom maT sakuTari xelovnebis principebi gamoiyvanes da analizs dauqvemdebares. mxatvrobis Sesaxeb vin laparakobs Cvens did delakruaze ukeT? didro, goeTe, Seqspiri imdenadve iyvnen Semoqmedebi, ramdenadac SesaniSnavi kritikosebi. poezia yovelTvis win uswrebda kritikas da yovelTvis Sobda sakuTari wesebisave kvlevas. eWvs miRmaa, rom adamianuri Sromis istoria aseTia. xolo, radgan TiToeuli adamiani yvelas Semcirebuli variantia da radgan individualuri tvinis istoria dapataravebuli saxiT warmoadgens universaluri tvinis istorias, marTebuli da bunebrivi iqneboda imis daSveba (amis sabuTi romc ar arsebobdes), rom vagneris azrebi kacobriobis Sromis analogiurad ganviTarda. III tanhoizeri im or princips Soris Widils ganasaxierebs, romelTac umTavres brZolis velad adamianis guli aurCeviaT, kerZod, Widils xorcsa da suls, jojoxeTsa da zecas, satanasa da RmerTs Soris da es dualoba Tavidanve Seudarebeli simarjviTaa warmodgenili uvertiuris meSveobiT. ra aRar dauweriaT am nawyvetis Sesaxeb! Tumca, savaraudod, igi kidev bevri debulebisa da mWevrmetyveli komentaris masala gaxdeba; rameTu WeSmaritad artistuli nawarmoebis uSinaganesi Tvisebaa, STagonebis dauSreteli wyaro iyos. uvertiura dramis Canafiqrs orgvari simReris, religiurisa da avxorcis, meSveobiT ajamebs. isini, listis gamonaTqvams rom davesesxoT, „aq ori 65 wevriviTaa, romlebic finalSi TavianT gantolebas pouloben“. pirvelad piligrimebis simRera Cndeba, uzenaesi kanonis avtoritetiT, TiTqos imTaviTve surdes imis aRniSvna, Tu ra aris cxovrebis WeSmariti sazrisi, sayovelTao piligrimobis mizani – RmerTi. magram, radgan yvela cnobierebaSi RmerTis Sinagani gancda male xorcis JinSi ixrCoba, siwmindis ganmasaxierebel simReras nelnela gancxromis oxvra ylapavs. yvela warmosaxvaSi WeSmariti, saSineli, universaluri venera iRviZebs. visac jer kidev ar mousmenia tanhoizeris es brwyinvale uvertiura, nu warmoidgens, TiTqos saqme Seyvarebulebis vulgarul simRerasTan gvqondes, talavrebis qveS rom cdiloben drois mokvlas, anda mTvrali jogis ZaxilTan, horaciusis enaze rom iwveven RmerTs orTabrZolaSi. saqme sxva, erTdroulad ufro namdvil da ufro pirquS ramesTan gvaqvs. cxelebasTan Sezavebuli da SiSisgan gadaketili mibnediloba da netareba, mudmivi dabruneba gancxromasTan, romelic wyurvilis mokvlas gvpirdeba, magram mas arasodes klavs; gulisa da grZnobaTa gaSmagebuli Zgera, xorcis es mbrZanebluri ganCineba, – mokled, siyvarulis xmabaZvaTa mTeli leqsikoni JRerdeba am uvertiuraSi. sabolood, religiuri Tema nela, nabij-nabij, ibrunebs gavlenas da avxorcobis Temas Tavis mSvid, didebul gamarjvebaSi isrutavs, rogorc wminda miqaelis uZleveloba imarjvebs luciferis avadmyofur da mouwesrigebel bunebaze. narkvevis dasawyisSi aRvniSne, rogori siZlieriT gamoxata vagnerma loengrinis uvertiuraSi mistikurobis gznebani, gamouTqmeli RmerTisadmi 66 sulis ltolva. arc tanhoizeris uvertiuraSi, ori urTierTsawinaaRmdego principis am brZolaSi, gamouCenia naklebi daxvewiloba da siZliere. magram, sad ipova ostatma xorcis es Smagi simRera, adamianis eSmakeuli nawilis es absoluturi codna? pirvelive taqtebidan, nervebi melodiasTan unisonSi TrTian; yovel xorcs, romelsac axsovs, kankali itans. nebismieri sworad mowyobili tvini Tavis TavSi or usasrulobas atarebs, – zecas da jojoxeTs, da orive usasrulobis yovelgvar xatebaSi igi myisierad cnobs sakuTar naxevars. mRvrie siyvarulis eSmakeul Ritins moyveba gataceba, TvalismoWra, gamarjvebis Zaxili, madlierebis gminva da, bolos, siveluris Rriali, msxverplTa Civili da jalaTTa uRmerTo osana, TiTqosda siyvarulis dramaSi barbarosobas yovelTvis Tavisi adgili hqondes da xorciel siamesac, eSmakeuli gardauvali logikiT, danaSaulis sitkboebamde mivyavdeT. roca religiuri Tema am aRviraxsnil borotebaSi SemoiWreba da nel-nela wesrigisa da gavlenis aRdgenas iwyebs, roca mTeli Tavisi myari mSvenierebiT kvlavac wamoimarTeba agoniur gancxromaTa am qaosis Tavze, mTeli suli TiTqos Rones ikrebs da xsnis netarebas SeigrZnobs, im eniT aRuwerel gancdas, romelic meore suraTis dasawyisSi meordeba, rodesac veneras mRvimidan gamoqceuli tanhoizeri namdvil cxovrebas ubrundeba da Tavis garSemo mSobliuri zarebis RvTismosav JReras, mwyemsis gulubryvilo simReras, piligrimebis himnsa da gzaze aRmarTul jvars aRmoaCens, im jvars, romelic yvela im jvris emblemaa, nebismier gzaze rom vezidebiT. am SemTxvevaSi 67 kontrastis Zala imdenad mZafrad zemoqmedebs sulze, rom arc ise Sors varT Seqspiris farTo da Zaldautanebeli stilisgan. sul cota xnis win dedamiwis siRrmeebSi viyaviT (rogorc ukve vTqviT, venera jojoxeTTan axlos binadrobs) da marTalia surnelovan, Tumca damxuTvel haers visunTqavdiT, iseTi vardisferi SuqiT mofenils, romlis wyaroc mze ar yofila; Cven Tavad raind tanhoizers vgavdiT, romelsac moyirWda aRmgznebi sitkoebani da tkivili enatreba – RvTaebrivi yvirili, romelic yvela oficialur kritikoss aRafrTovanebda, kornelTan rom SexvedrodaT, vagnerTan ki arafris didebiT ar surT dainaxon. sabolood, miwaze gvabruneben; xarbad visunTqavT mis sufTa haers, mis mier moniWebul sixaruls madlierebiT viRebT, satanjvels ki – morCilebiT. sabralo kacobrioba Tavis samSoblos ubrundeba. cota xnis win uvertiuris xorcieli mxaris aRweras rom vcdilobdi, mkiTxvels vTxove, vulgarul sasiyvarulo, karg xasiaTze myofi meqalTanisaTvis Sesaferis himnze ar efiqra. trivialuri aq marTlac araferia; es, metadre, imgvari energiuli bunebis gadmodinebaa, borotebaSi rom nTqavs sikeTis mier daTesil yvela Zalas; es Tavawyvetili, uSvelebeli, qaoturi siyvarulia, kontrreligiis, satanuri religiis simaRleze ayvanili. amdenad, musikalur TargmanSi kompozitorma moaxerxa dasxltomoda im vulgarulobas, romelic ase xSirad axlavs Tan yvela xalxuri – lamis plebeuri vTqvi – grZnobis aRweras, da amisaTvis mas isic eyo, rom survilisa da energiis siWarbe daexata, – gzagamrudebuli, mgrZnobiare sulis 68 mouTvinierebeli, zRvargadasuli miswrafeba. ideis plastikur warmoCenaSic warmatebiT aarida Tavi msxverplTa Semawuxebel simravles, uricxv elvirebs.* wminda idea, unikalur veneraSi xorc* bodleri aq dona elviraze saubrobs, romelic don Juanis uricxv msxverplTagan erT-erTia. igi savaraudod don Juanis yvelaze popularul saxelovnebo versiaze anu mocartis „don Juanze“ mianiSnebs. bodlers veraferi ecodineboda danieli filosofosis, sioren kirkegoris mier 1843 wels gamoqveynebul naSromSi „an – an“ mocartis „don JuanTan“ dakavSirebuli filosofiuri analizis Sesaxeb. amitomac, paralelis gavleba miT ufro saintereso SeiZleba iyos. kirkegori miiCnevs, rom Tema, romelic yvelaze adekvaturad swored musikis meSveobiT gamoixateba, grZnobadi uSualobaa, is uSualo erotikul-mgrZnobeluri elementi, romelsac sityva naklebad Seesabameba, rogorc gamoxatvis instrumenti, radgan sityva sulierebisa da gonierebis sferos miekuTvneba da, Sesabamisad, zogadi xasiaTisaa da moklebulia grZnobad uSualobas. kirkegorisTvis „don Juani“ adamianuri ganviTarebis uSualo erotikuli stadiis klasikuri gamoxatulebaa da masSi musika gamoxatvis yvelaze adekvatur sagans povebs. erTi mxriv, don JuanisTvis sulerTia vis acdunebs da masSi erotikuli Jini yovlismomcveli da uwyvetia, magram, meore mxriv, mas yovelTvis konkretuli qali surs, amitomac iTvlis mis nadavlTa sia aTasze met qals, romlebic Tan sruliad individualurebi da unikalurebi arian, Tan sruliad urTierTCanacvlebadebi, ramdenadac uSualo erotikuli Jinis dakmayofilebas emsaxurebian. bodleris perspeqtiva sxvanairia: igi tanhoizers – da ara don Juans – swored imitom miiCnevs vnebianobis idealur saxe-xatad, rom tanhoizeris vnebis obieqtic erT idealur figuraSi, veneraSi, aris kristalizebuli (ix. iD eter Borchmeyer, Das Theater Richard Wagners, Stuttgart, 1982. – arada, istoriuli tanhûsaere, romelic 1200 wlisTvis daibada da imperator fridrix II-is erT-erT jvarosnul laSqrobaSic monawileobda, sworedac rom don Juanisebri meqalTane iyo da arafrad agdebda Sua saukuneebSi gamefebul mijnurobis idealebs. ix. Martin Gregor-Delllin, Richard Wagner. Sein Leben, sein Werk, sein Jahrhundert, Berlin, 1984, gv. 162). amavdroulad, bodlerisTvis „tanhoizeris“ is musikaluri mxarec srulyofilad musikaluria, romelic religiur elements gamoxatavs, rodesac kirkegorisTvis „don JuanSi“ mxolod is elementebia wmindad musikaluri, romlebic erotikul ltolvas aRweren. 69 Sesxmuli, bevrad ufro mkafio da metyvelia. aq saqme ar gvaqvs Cveulebriv libertinTan, lamazmans lamazmanze rom ipyrobs, aramed zogad, sayovelTao adamianTan, romelic dawinaurebis imedis gareSe Tanacxovrobs gancxromis absolutur idealTan, diadi panis sikvdilis Semdeg miwisqveSeTSi gadasaxlebul mdedr eSmakTa, favnTa da satirTa dedofalTan, anu uZlevel da momnusxvel venerasTan. lirikuli nawarmoebebis analizSi Cemze ufro gawafuli xeli mkiTxvels am JurnalSive SesTavazebs egzom ucnauri da Seucnobi tanhoizeris teqnikur da srul ganxilvas;* me iseTi zogadi mosazrebebiT miwevs Semofarglva, romlebic, marTalia, SeiZleba naucbadevadaa dawerili, magram mainc aranakleb gamosadegia. Tanac, peizaJis mSvenierebis gansasjelad zogi gonebisTvis gana ufro moxerxebuli araa, SemaRlebuli adgilidan gadmoixedos, vidre peizaJis TiTo gakafuli biliki gaiaros? ubralod, msurs SevniSno, rom vagnerisda saqebrad, dramatuli poemisaTvis Zalzed marTebulad miniWebuli mniSvnelobis miuxedavad, tanhoizeris, iseve rogorc loengrinis, uvertiura maTTvisac ki sruliad gasagebia, vinc libretos ar icnobs. isic unda aRiniSnos, rom es uvertiura ara marto im dedaazrs, im fsiqikur dualobas Seicavs, romlis* am narkvevis pirveli nawili gamoqveynda JurnalSi Revue européenne, sadac musikaluri kritika abaria mesie perens, komikuri operis yofil direqtors, romlis keTilganwyobac vagneris mimarT sayovelTaodaa cnobili [yvela danarCeni SeniSvnisgan gansxvavebiT, es SeniSvna Tavad bodlers ekuTvnis]. 70 ganac Sedgeba drama, aramed im mkafiod gamokveTil umniSvnelovanes formulebsac, romlebsac, operis Semdgomi msvlelobisas, gamoxatuli zogadi grZnobebis aRwera evalebaT, rogorc amas, moqmedebis saWiroebisamebr, eSmakeulad avxorci melodiisa da religiuri motivis Tu piligrimTa simReris naZaladevi dabrunebebi gviCvenebs. rac Seexeba meore moqmedebis did marSs, man didi xania yvelaze jiutTa taSic ki daimsaxura; igi imave mizezis gamoa xotbis Rirsi, ra mizeziTac Cem mier ganxiluli ori uvertiura – unari, yvelaze feradi da TvalsaCino saxiT gamoxatos is, risi gamoxatvac surs. aseTi mdidari da mediduri kilos, am eleganturad dalagebuli pompezuri ritmis, am samefo sayvirebis mosmenisas gana vinmes SeuZlia ar warmoidginos feodaluri aRlumi, TvalismomWrelad mosil, warmosadeg, didi nebiTa da gulubryvilo rwmeniT aRWurvil gmirTa msvleloba, romlebic TavianT siamovnebebSi iseTive brwyinvaleni arian, rogori sastiknic TavianT omebSi? ra SeiZleba iTqvas tanhoizeris monaTxrobze romSi mogzaurobis Sesaxeb, sadac literaturuli mSveniereba ise aRmafrTovanebladaa Sevsebuli da gamyarebuli deklamaciiT, rom es ori elementi ukve ganuyoflad erwymis erTmaneTs? zogs am nawyvetis sigrZe aSinebda, Tumca, rogorc vnaxeT, monaTxrobs uZleveli dramatuli Zala aRmoaCnda – rTuli mogzaurobis dros codvilis mier gancdili sevda da daTrgunva, codvebisgan gamomxsneli uzenaesi mRvdelmTavris xilviT gamowveuli sixaruli, misi sasowarkveTa, roca papi misi danaSaulis gamousworeblobaze miuTiTebs, dabolos, warwy71 mediT tkbobis gancda, romelic imdenad sazarelia, rom lamis verc ki gamoiTqmis. es yvelaferi sityvisa da musikis meSveobiT ise pozitiuradaa gamoxatuli da Targmnili, rom TiTqos SeuZlebelsac xdis imis warmodgenas, rom misi gamoTqma sxvagvaradac iyo SesaZlebeli. amitomac gvesmis, rom msgavsi ubedurebis gamosworeba mxolod saswauls ZaluZs, da beCav rainds vpatiobT, kvlavac mRvimisaken mimavali idumali bilikis Ziebas rom iwyebs, raTa Tavisi eSmakeuli meuRlis meoxebiT jojoxeTis wyaloba mainc daibrunos. loengrinis dramac tanhoizeriviT wminda, idumal, magram, miuxedavad amisa, legendis universalurad gasageb xasiaTs atarebs. axalgazrda princesas Semzarav danaSauls, Zmis mkvlelobas, abraleben, mas ki sakuTari ubraloebis damtkicebis saSualeba ar gaaCnia. mis saqmes RvTiuri samsjavro gansjis. kacTa mier gamarTul samsjavroze damswre raindTagan mas aravin udgeba mxarSi; magram princesas erTi ganumeorebeli xilvisa sjera: sizmarSi masTan ucnobi meomari movida. swored es raindi daicavs mas. marTlac, gadamwyvet momentSi, rodesac princesas ukve yvela damnaSaved miiCnevs, napirs navi uaxlovdeba, romelsac oqros jaWvSi Sebmuli gedi eqaCeba. wminda graalis raind loengrins, umankoTa damcvels, Seusmenia vedreba im gansacvifrebeli savanis siRrmeebidan, sadac rudunebiT inaxeba RvTaebrivi barZimi, orgzis nakurTxi wminda serobisa da ufali Cveni ieso qristes sisxlis mier, romelic, Wrilobidan mdinari, swored am WurWelSi Seagrova ioseb arimaTielma. navidan gadmodis loengrini, parsifalis Ze, vercxlis 72 abjarasxmuli, Tavze muzaradiT, mxarze fariT, gverdze patara oqros sayviriT, Tavis xmalze dayrdnobili. „SenTvis Tu gavimarjveb – eubneba loengrini elzas – moisurveb, Seni meuRle gavxvde?... elza, Tu gsurs, rom Seni meuRle merqvas... erT rames unda Sempirde: arasodes gamomkiTxav, arasodes ecdebi gaigo, saidan movdivar, ra mqvia da ra bunebisa var“. da elzac: „batono, verasodes gaigoneb Cemgan am SekiTxvas“. da radgan loengrini sazeimod imeorebs dapirebis formulas, elza pasuxobs: „Cemo faro, Cemo angelozo, Cemo mxsnelo, raki Cemi umankoebisa ase myarad gwams, Seni rom ar mwamdes, gana danaSaulis tolfasi ar iqneboda Cemi eWvi? rogorc Sen micav Cems gansacdelSi, mec iseve erTgulad davicav Sen mier dadgenil kanons“. loengrini mas gulSi ikravs da SesZaxebs: „elza, miyvarxar!“. aq dialogis iseT mSvenierebasTan gvaqvs saqme, rogorsac vagneris dramebSi xSirad vxvdebiT – pirvelyofili jadoqrobiT ganmsWvaluls, idealuri gancdiT nazards, romlis didebuli sazeimo xasiaTic arafriT amcirebs mis bunebriv sinatifes. loengrinis gamarjvebiT elzas ubraloeba cxaddeba; grZneuli ortrudi da fridrixi, elzas dasjiT dainteresebuli ori boroti personaJi, masSi qalur cnobismoyvareobas gamoaRviZeben da eWvis meSveobiT mis bednierebas daaWknoben; isini imdenad ipyroben mis fiqrebs, rom elza Tavis fics arRvevs da meuRles Tavisi warmomavlobis aRiarebas mosTxovs. eWvma rwmena mokla da gamqralma rwmenam bednierebac Tan waritana. loengrini sikvdiliT sjis masze Tavdasasxmelad Casafrebul 73 fridrixs da mefis, meomrebisa da xalxis krebis winaSe sabolood Tavis namdvil warmomavlobas acxadebs: „... visac graali Tavis msaxurad airCevs, myisve zebunebrivi ZaliT mosavs; visac graali Soreul miwaze wargzavnis samarTlisa da saTnoebis dasacavad, manam ar kargavs Tavis wminda Zalmosilebas, sanam ucnobi rCeba, rom igi graalis raindia; magram iseTi bunebisaa wminda graalis sikeTe, rom, gamxelili, myisve gaurbis miwierTa mzeras; amitomaa, rom arasdros unda daeWvdeT graalis raindis Taobaze; Tu SeicnobT, is iZulebulia, maSinve dagtovoT. aw ismineT akrZaluli SekiTxvis safasuri! TqvenTan graalma gamomgzavna; mamaCemi parsifalia misi gvirgvinis matarebeli; me, mis rainds, loengrini mqvia“. napirze kvlav gedi Cndeba, raTa raindi Tavis saswaulmoqmed samSobloSi daabrunos. siZulviliT gaSmagebuli grZneuli ortrudi aRiarebs, rom es gedi sinamdvileSi elzas Zmaa, romelsac Tavis droze jado daado. mas mere, rac wminda graalisadmi mgznebare locvas aRavlens, loengrini navze dgeba. gedis adgils mtredi ikavebs da Cven winaSe jadoaxsnili gotfridi, brabantis hercogi, cxaddeba. raindi montsalvatisken* iRebs gezs. elzam, romelmac ieWva, romelsac surda, codnoda, gamoekvlia, emarTa, bedniereba dakarga. ideali gafrinda. mkiTxveli am legendaSi ueWvelad SeamCnevda analogias fsiqes antikur miTTan, romelSic fsiqec demonuri cnobismoyvareobis msxverpli xdeba * swored montsalvati (anu, sityvasityviT, „xsnis mTa“) ewodeba im mxares, sadac graali inaxeba da sadac TamaSdeba vagneris bolo operis „parsifalis“ pirveli da mesame moqmedebebi. 74 da, radgan ar surs pativi sces Tavisi RvTaebrivi meuRlis inkognitos, saidumlos gaqarwylebiT mTel Tavis bednierebas kargavs. elza iseve usmens ortruds, rogorc eva – gvels. maradiuli eva maradiul xafangSi exveva. gana erebi da modgmebi Tqmulebebs iseve gadascemen erTmaneTs, rogorc adamianebi uanderZeben erTmaneTs memkvidreobebs an samecniero saidumloebebs? didia amis dajerebis cduneba, imdenad TvalSisacemia is sulieri analogia, romelic miTebsa da sxvadasxva mxareSi warmoSobil legendebs axasiaTebT. magram amgvari axsna zedmetad martivia imisaTvis, rom didi xniT moxiblos filosofiuri goneba. ar SeiZleba xalxis mier Seqmnili alegoria im Tesls SevadaroT, mTesveli Zmurad rom uwiladebs mas, visac Tavis mxareSic swadia misi daTesva. is, rac maradiuli da universaluria, ar saWiroebs danergvasa da garemosTan Seguebas. xsenebuli sulieri analogia RvTaebrivi daRiviTaa, romelic yvela xalxur Tqmulebas aCnia. es, Tu gnebavT, saerTo warmomavlobis niSnad, ueWveli naTesaobis mtkicebulebad SegviZlia miviCnioT, oRond im pirobiT, rom es warmomavloba sxva araferSi unda veZeboT, garda yvela arsebisaTvis saerTo absoluturi principisa da warmomavlobisa. esa Tu is miTi iseve SeiZleba miiCneodes sxva miTis Zmad, rogorc Savkanianze iTqmis, rom TeTrkanianis Zmaa. garkveul SemTxvevebSi ar uarvyof arc Zmobasa da arc naTesaobas; ubralod, vfiqrob, rom bevri SeiZleba SecdomaSi Seiyvanos zedapirTa msgavsebam anda, Tundac, sulierma analogiam, da mimaCnia, rom miTi xea, romelic yvelgan da yvelanair havaSi, 75 yvelanairi mzis qveS, spontanurad da lerwebis gareSe izrdeba. msoflios oTxive nawilis religiebi da poezia amis auracxel mtkicebulebas gvawvdis. rogorc codvaa yvelgan, xsnac yvelganaa da miTic. araferia maradiulze ufro kosmopolituri.* patiebas viTxov am gadaxvevisTvis, romlis cdunebasac verafris didebiT ver davusxlti. vubrundebi loengrinis avtors. SeiZleba iTqvas, rom vagners gansakuTrebulad uyvars feodaluri aRlumebi, cxoveli ZaliT aRvsili homeruli krebebi, aRtyinebuli masebi, adamianuri eleqtroobis es sacavi, saidanac heroikuli stili bunebrivi sificxiT mosCqefs. loengrinidan qorwilis musika da saqorwino himni Rirseuli ekvivalentia tanhoizeris – SesaZloa, kidev ufro didebuli da Zalumi – stumrebis Semosvlisa. miuxedavad amisa, gemovnebian da niuansebis mimarT dakvirvebul ostats CvenTvis ar warmoudgenia gniasi, romelic msgavs viTarebaSi Saragzis jgrosgan iqneboda mosalodneli. yvelaze mouTokavi ayalmayalis zenitSic ki musika mxolod wesebsa da etikets miCveuli adamianebis gaSmagebas gamoxatavs; aq samefo kari erToba, romelic yvelaze cxovel simTvraleSic ki zrdilobis ritms inarCunebs. jgros dgafuna sixaruli da tkbili, nazi da sazeimo saqorwino himni erTma* aq bodleri kvlavac im mosazrebas aviTarebs, rom garkveuli ideebi aprioruladaa mocemuli yvela adamianSi da, Sesabamisad, sxvadasxva kulturis miTebic msgavsebebs avlenen ara nasesxobis anu erTi kulturidan meoreSi „gadargvis“ Sedegad, aramed imis gamo, rom isini yvela kulturaSi erTmaneTisgan damoukideblad aRmocendeba yvela kulturisa da adamianisaTvis Sinagani universaluri aprioruli saazrovno struqturis safuZvelze. 76 neTs enacvleba; sazogado mxiarulebis qariSxali mravaljer upirispirdeba elzasa da loengrinis erTobis maqebar ridian da gulCvil himns. manamdec vaxsene zogierTi melodiuri fraza, romelTa daJinebulma dabrunebam erTi da imave nawarmoebis sxvadasxva nawyvetSi italielebis darbazSi gamarTuli pirveli koncertisas Cemi smenis cxoveli yuradReba miipyro. ukve aRvniSneT, rom tanhoizerSi ori mTavari Temis, religiuri motivisa da avxorcobis simReris, mudmivi dabruneba publikis yuradRebis gaRviZebasa da arsebuli situaciis analogiur mdgomareobaSi gadayvanas emsaxureboda. loengrinSi es mnemonikuri* sistema kidev ufro meti gulmodginebiTaa gatarebuli. TiToeuli personaJi gerbiviT atarebs melodias, romelic mis moralur xasiaTs da Tqmulebis wiaRSi saTamaSod gankuTvnil rols warmoaCens. aq mmarTebs, Tavmdabloba gamoviCino da sityva lists davuTmo, da barem gamoviyeneb saSualebas, raTa Rrma da daxvewili xelovnebis yvela moyvarulTan rekomendacia gavuwio mis wigns (loengrini da tanhoizeri), radgan listi, miuxedavad cotaTi ucnauri enisa, romelic sxvadasxva enis nawilakebisgan Sekowiwebuli kilokavia, usasrulo momxiblaobiT gviTargmnis ostatis mTel ritorikas: „msmeneli, romelic momzadebuli da Seguebulia imas, rom ar unda eZios urTierTSeukavSirebeli, raime siuJetur xazze erTmaneTis miyolebiT acmuli nawyvetebi, romlebisganac Sedgeba xolme, * mnemonikuri ewodeba nebismier sistemas an xelsawyos (melodiebi, asoebi da a.S.), romelic mexsierebas informaciis damaxsovrebasa da SenarCunebaSi exmareba. 77 rogorc wesi, Cveni operebi, gansakuTrebuli interesiT miadevnebs Tval-yurs sami moqmedebis ganmavlobaSi im uRrmesad gaazrebul, gamaogneblad lazaTian da poeturad gamWriax kombinacias, romliTac vagneri, mravali wamyvani Temis meSveobiT, melodiur kvanZs xlarTavs da mTel Tavis dramas agebs. ukiduresad amaRelvebel efeqts qmnian is naxvevebi, romlebsac es frazebi erTmaneTTan gadabmiT da gadaxlarTviT ikeTeben poemis sityvebis garSemo. magram, mas Semdeg, rac warmodgenisas gaocebulebi davrCiT am ostatobiT, Tu ukeT gvsurs gavigoT is, ramac ase imoqmeda Cvenze, da am egzom axali yaidis nawarmoebis partituris Seswavlas viwyebT, gaognebulebi vrCebiT mTeli im ganzraxvebiTa da niuansebiT, romlebsac igi Seicavs da romelTa uSualod aRqmasac veraviTar SemTxvevaSi ver SevZlebdiT. gana, yvela didi poetis dramasa da epopeas xangrZlivi Seswavla ar sWirdeba maTi mTliani sazrisis mosaxelTeblad? sruliad moulodneli meTodis meSveobiT vagneri musikis samflobelosa da pretenziebis gafarToebas axerxebs. ar kmayofildeba ra im ZalauflebiT, romelsac adamianur grZnobaTa mTeli gamis gaRviZebiT axorcielebs gulebze, vagneri musikas saSualebas aZlevs, Cagvagonos, Cvens azrovnebas mimarTos, igi moraluri da inteleqtualuri sazrisiT datvirTos... igi Tavisi personaJebis xasiaTsa da maT umTavres vnebebs melodiebis meSveobiT xatavs da yovel jerze, roca ki maT mier gamoxatuli vnebebi da grZnobebi Tavs iCenen, simRerasa Tu akompanementSi swored es melodiebi JRerdeba. es sistematuri daJineba gadanawilebis 78 ostatobas erwymis, romlis mier gamoCenili fsiqologiuri, poeturi da filosofiuri daxvewilobac namdvilad gaaRviZebda mZafr cnobismoyvareobas maTSic ki, visTvisac mervedebi da meTeqvsmetedebi mkvdari asoebi da carieli ieroglifebia. Tundac marto imiT, rom Cvens azrovnebasa da mexsierebas mudmiv varjiSs aiZulebs, vagneri musikis moqmedebas wyvets bundovani Relvis sferos da mis momxiblaobas gonebis siameebsac umatebs. am meTodiT, romelic arTulebs erTmaneTTan metwilad daukavSirebel simReraTa wyebis mier mogvril iol siamovnebebs, vagneri publikas jerarnaxuli siZlieris yuradRebis gamoCenas sTxovs; magram, amavdroulad, yvelaze srulyofil SegrZnebebs umzadebs maT, visac maTi dagemovnebis unari aqvs. es melodiebi garkveulwilad personificirebuli ideebia. maTi dabruneba swored im grZnobas axmaurebs, romlebzec warmoTqmuli sityvebi sulac ar mianiSneben gancxadebulad; vagneri swored maT miandobs CvenTvis gulis yvela saidumlos gamomJRavnebas. zogi fraza, rogorc, magaliTad, meore moqmedebis pirvel scenaSi aJRerebuli motivi, mTel operas gasdevs Sxamiani gveliviT, romelic Tavis msxverplT gars exveva, maT wminda damcvelebs ki gaurbis; zogi ki, rogorc, magaliTad, uvertiuris motivi, iSviaTad, mxolod uzenaesi da RvTaebrivi gamocxadebebis dros brundeba. yvela SedarebiT mniSvnelovani situacia da personaJi musikalurad gamoxatulia melodiiT, romelic maT mudmiv simbolod iqceva. da radgan es melodiebi iSviaTi silamazisaa, maT, vinc partituris gasinjvisas mxolod mervedebsa da meTeqvsmetedebs 79 Soris urTierTmimarTebis gansjiT Semoifargleba, vetyviT: am operis musika, misi lamazi teqstic rom moacilon, mainc umaRlesi rangisa iqneboda“. marTlac, vagneris musika poeziis gareSec poeturi iqneboda, kargad dawerili poemis Semadgeneli yvela TvisebiT Semkobili da TviTganmmartebeli, imdenad kargadaa masSi yvelaferi SeerTebuli, gadabmuli, erTmaneTs misadagebuli da, Tu nebas miboZebT, Tvisebis aRmatebulobis gamosaxatavad barbarizmi gamoviyeno, gulmodgined urTierTgadajaWvuli (concaténées). mfrinavi holandieli okeaneSi moxetiale maradi urias egzom saxelganTqmuli istoriaa, oRond im gansxvavebiT, rom mfrinavi holandielisaTvis mSvelel angelozs xsnis piroba gamouTxovia: Tu kapitani, romelsac mxolod Svid weliwadSi erTxel SeuZlia miwaze fexis dadgma, erTgul qals Sexvdeba, igi gadarCeba. bedukuRmarTs, romelic qariSxalma imdenjerve daxia ukan, ramdenjerac saxifaTo dabrkoleba unda gadaelaxa, erTxel uyviria: „me gadavabijeb am gadaulaxav bariers, Tundac samaradisod momiwios brZola!“ da maradisobamac miiRo kadnieri mezRvauris gamowveva. mas Semdeg, sabediswero gemi aqa-iq, sxvadasxva sanapirosTan, SeemCniaT, rogor uvardeboda qariSxals sikvdilis maZebari meomris sasowarkveTiT; magram qariSxali mas yovelTvis indobda da, pirjvris gadasaxvis meSveobiT, mekobrec TviTonve ixsnida misgan Tavs. roca holandielis gemi saRuzesTan miaRwevs, misi pirveli sityvebi pirquSi da sazeimoa: „vada amoiwura; morigi Svidi weli gavida! zRva zizRiT mafurTxebs miwaze... o, amayo okeane, ram80 denime dReSi isev mogiwevs Cemi tvirTva!... versad vpove samare! versad vpove sikvdili! aseTia Cemi sazareli ganaCeni... ukanasknelo Jamo, uzenaeso dReo, rodis SemoanaTeb Cems RameSi?...“ Semzaravi xomaldis gverdiT norvegiul gems CauSvia Ruza; kapitnebi erTmaneTs ecnobian da holandieli norvegiels sTxovs, „ramdenime dRiT Seifaros saxlSi... da axali samSoblo aCuqos“, Tvalebs sWris misTvis auracxeli simdidris boZebiT da, bolos, uecrad ekiTxeba: „qaliSvili xom ar gyavs?... dae Cemi coli gaxdes!... Cems samSoblos mainc verasodes mivaRwev. maS, raSi margia ganZis dagroveba? damijere, dagvrTe SeuRlebis neba da waiRe mTeli saganZuri“. – „qaliSvili marTlac myavs, lamazi, Cemdami erTgulebiT, siTboTi da TavdadebiT aRsavse“. – „dae arasodes dakargos mamisadmi es qaliSviluri siTbo da misi erTguli darCes; Tavisi qmris erTgulic iqneba“. – „fasdaudebel samkaulebsa da margalitebs mCuqni; Tumca yvelaze Zvirfasi samkauli erTguli qalia.“ – „romelsac mCuqni?... dResve vixilav Sens qaliSvils?“. norvegielis oTaxSi gogonebis jgufi mfrinavi holandielis ambis TxrobiT iqcevs Tavs da sentac, ideafiqsiT Sepyrobili, idumal portretze miCerebuli, mezRvauris warwymedis baladas mReris: „SemogxvedriaT zRvaSi sisxlisferafriani, SavanZiani xomaldi? qimze gabmulad fxizlobs fermkrTali kaci, xomaldis batoni. frinavs da garbis umiznod, uwyvetad, Seusveneblad. Tumca, erT dRes SeiZleba xsnac eRirsos, Tu miwaze qals ipovis, romelic sikvdilSiac ki misi erTguli iqneba... iloceT, male Seeficos misTvis qals erT81 guleba! – pirqarisas, sazarel qariSxalSi, erTxel koncxis Semovla isurva da giJuri TavxedobiT Sepyrobilma RvTisgmobas mihyo xeli: maradisoba iyos Cemi mowme, rom ar davnebdebi! es satanam gaigona da sityvasityviT miiRo misi naTqvami! axla mezRvauri dawyevlilia, zRvaSi uwyvetad, Seusveneblad ixetialos!... Tumca, miwaze Svebis sapovnelad, bedkrulisaTvis RvTis angelozs gamoucxadebia, saidan SeiZleba xsna moeniWos. o, netav SegeZlos misi povna, fermkrTalo mezRvauro! iloceT, male Seeficos misTvis qals erTguleba! – yoveli meSvide wlis gasrulebisas Ruzas uSvebs da qalis saZebnelad gadmodis miwaze. yoveli meSvide wlis gasrulebisas eZiebs siyvaruls, magram erTguli qali jerac ver upovia... auSviT afrebi! amouSviT Ruza! yalbi siyvaruli, yalbi fici! fxizlad! zRvisaken, uwyvetad, Seusveneblad!“ da uceb, zmanebis ufskrulidan dabrunebuli, senta STagonebiT daiZaxebs: „dae, me viyo erTgulebiT Seni mxsneli! netav, RvTis angelozma Cemi Tavi gaCvenos! xsna CemiT mogeniWeba!“. axalgazrda gogonas suls ubedureba magnitiviT izidavs; misi namdvili saqmro marTlac rom warwymedili kapitania, romelsac mxolod siyvaruli Tu gamoisyidis. sabolood, holandieli Semodis, romelsac sentas mamamisi acnobs; es marTlac portretze gamosaxuli kacia, kedelze Camokidebuli legendaruli figura. rodesac, Semzaravi melmoTiviT, romelsac imales, misi msxverplis, bedi uCuyebs guls,* holandiels surs, sentas uari aTqmevinos * saubaria Carlz metiurinis 1820 wlis goTikur romanze saxelwodebiT „moxetiale melmoTi“. 82 metad saxifaTo erTgulebaze; rodesac sibraluliT aRvsili warwymedili ukuagdebs Tavisi xsnis saSualebas; rodesac Tavisi xomaldisken miiCqaris, raTa senta ojaxur bednierebasa da Cveulebriv siyvaruls dauTmos, senta SeewinaaRmdegeba, radgan mas jiutad aqvs gadawyvetili, holandiels gayves: „kargad gicnob! vicnob Sens beds! pirveli naxvisTanave Segicani!“ da, imis imediT, rom sentas SeeSindeba, holandieli pasuxobs: „yvela zonis zRva gamokiTxe, gamokiTxe mezRvauri, romelsac yvela mimarTulebiT Semoucuravs okeane; igi icnobs am xomalds, RvTismosav kacTa risxvas: me mfrinav holandiels miwodeben!“. senta Tavisi TavdadebiTa da kiviliT edevneba zRvaSi gasul xomalds: „dideba Sens mxsnel angelozs! dideba mis sjuls! ixile, Tu ar var sikvdilSiac ki Seni erTguli!“ da zRvaSi eSveba. xomaldi iZireba. talRebis Tavze ori haerovani xateba aRmocendeba: es gardasaxuli holandieli da sentaa. ubeduris, misi ubedurebisave gulisaTvis, Seyvareba zedmetad diadi ideaa imisaTvis, rom wrfeli gulis garda sadme sxvagan Cavardniliyo, da udavod mSvenieri azria dawyevlilis bedis Camokideba axalgazrda gogonas mgznebare warmosaxvaze. mTeli drama pirdapir da gawafuli xeliTaa damuSavebuli; situaciebisadmi midgoma uSualoa; xolo sentas tipaJi momajadoebel da Semzarav zebunebriv da romantikul sidiades atarebs. poemis ukiduresi sisadave efeqts amZafrebs. yvelaferi Tavis adgilzea, yvelaferi kargadaa mowesrigebuli da zustad mozomili. uvertiura, romelic italiur TeatrSi movismineT koncertze, 83 pirquSi da Rrmaa, rogorc okeane, qari da wyvdiadi. iZulebuli var am narkvevis sazRvrebi SevkumSo, mgoni, sakmarisadac visaubre (dReisTvis, yovel SemTxvevaSi), raTa miukerZoebeli mkiTxvelisTvis vagneris midrekilebebi da dramatuli forma gamegebinebina. riencis, mfrinavi holandielis, tanhoizerisa da loengrinis garda, Tu ar CavTvliT mis uamrav kritikul naSroms, mas agreTve dawerili aqvs tristan da izolda da tetralogiad gaerTianebuli oTxi opera, romelTa siuJetic nibelungebis Tqmulebidanaa aRebuli.* amgvaria im kacis nawarmoebebi, romlis pirovnebac da idealuri miswrafebebic didi xnis ganmavlobaSi seiris moyvaruli uqnara parizuli sazogadoebis saburTao iyo, vagneri erTi wlis ganmavlobaSi Tavisi ioli masxaraobis yoveldRiur msxverplad rom aqcia. IV yovelTvis SeiZleba, Tvalsawieridan erTi xelis mosmiT gamovTiSoT is sistemuri nawili, romelsac myari nebis mqone yvela didi xelovani gardauvlad debs Tavis nawarmoebebSi; maSin sakiTxavi da gadasamowmebeli rCeba, romeli sakuTrivi, pirovnuli TvisebiT gamoirCeva igi sxvebisgan. xelovani, Tuki igi WeSmaritad imsax* bodleri „nibelungis beWdis“ libretos gulisxmobs, radgan tetralogiis musikidan 1861 wlisTvis jer mxolod „rainis oqro“, „valkiria“ da „zigfridis“ naxevari arsebobda, romelze muSaobac vagnerma „tristan da izoldas“ libretosa da musikaze sawerad Sewyvita 1857 wels. 84 urebs am diad saxels, iseT ganumeorebel Tvisebas unda flobdes, romlis wyalobiTac is is aris da ara sxva. am gagebiT, xelovanebi sxvadasxva gemos SegviZlia SevadaroT da, egeb, adamianuri metaforebis repertuari arc iyos imdenad didi, rom yvela nacnobi xelovanisa Tu yvela SesaZlo xelovanis miaxloebiTi gansazRvreba SemogvTavazos. mgoni, ukve aRvniSneT, rom rihard vagnerSi ori adamiani budobs – wesrigis da vnebis adamiani. aq saubari vnebis, grZnobis adamianze gvaqvs. mas yoveli umciresi musikaluri nawyvetisTvisac ki iseTi gznebiT aqvs datanebuli sakuTari pirovneba, rom ar unda gaWirdes misi umTavresi Tvisebis povna. Tavidanve erTma mixvedram gamielva: kerZod, tanhoizeris uvertiuris avxorc da orgiastul nawilSi xelovans imdenive Zala Caedo, iseTive siZlieris energia gamoevlina, rogorc loengrinis uvertiurisaTvis damaxasiaTebeli mistikurobis daxatvisas. erTganac da meoreganac igive ambicia, titanuri aRmasvla, daxvewiloba da sinatifea. is, rac pirvel rigSi mgonia, rom dauviwyarad gamoarCevs am ostatis musikas, nervuli daZabuloba da vnebisa da nebis Zalumobaa. es musika an yvelaze nazi an yvelaze gamkivani xmiT gamoxatavs yvelafers, rac ki adamianis gulSi yvelaze metad aris gadamaluli. marTalia, mis nebismier kompozicias idealisaken swrafva gansazRvravs, magram, Tu vagneri, siuJetebisa da dramatuli meTodis SerCevis mxriv, antikurobasTanaa axlos, gamoxatvis vnebiani energiiT dRevandel dRes igi modernuli bunebis yvelaze naRdi warmomadgenelia. misi mdidari sulis yvelanairi ostatoba, Zalisxmeva 85 da kombinacia sinamdvileSi mxolod da mxolod am uZleveli vnebis ukiduresad Tavmdabali da bejiTi msaxurebi arian. amis Sedegad mis mier damuSavebuli nebismieri siuJeti aRmatebul sazeimo tons iZens. am vnebiTaa, yvelafers raRac sruliad zeadamianurs rom matebs; am vnebiTaa, yvelafers rom igebs da yvelafers rom gvagebinebs. mis nawarmoebebSi igrZnoba da gamoicnoba yvelaferi, rasac ki SeiZleba gulisxmobdnen sityvebi: „neba“, „wadili“, „koncentracia“, „nervuli daZabuloba“, „afeTqeba“. ara mgonia sakuTar Tavs an vinmes vatyuebde imis mtkicebiT, rom swored amaSi vxedav geniad wodebuli fenomenis umTavres maxasiaTeblebs; an, yovel SemTxvevaSi, rom yvelafer imis ganxilvisas, rasac aqamde marTebulad vuwodebdiT genias, xsenebul maxasiaTeblebs vawydebiT. vaRiareb, rom xelovnebaSi gazviadebis moyvaruli var; zomiereba arasodes mimaCnda Zlieri artistuli bunebis niSnad. miyvars janmrTelobis es moWarbeba, nebis gadmodineba, romelic nawarmoebebSi iseve ewereba, rogorc vulkanis fskerze gudroni, da romelic yoveldRiur cxovrebaSi xSirad im sitkboebiT aRsavse fazis anabeWdia, did sulier da fizikur kriziss rom mosdevs. ra bedi elis reformas, romliTac ostats dramisaTvis musikis gamoyenebis wesis Secvla surs? amis Taobaze ramis danamdvilebiT winaswarmetyveleba SeuZlebelia. Tu fsalmuns davesesxebiT, bundovani da zogadi saxiT SegviZlia vTqvaT, rom, adre Tu gvian, damdablebulni amaRldebian, amaRlebulni ki damdabldebian, magram vagneris reformas imaze arc meti da arc naklebi ar mouva, 86 rac nebismier adamianur saqmianobas SeiZleba mouvides. mravaljer gvinaxavs, rogor SeuracxavT absurdad is, rac mogvianebiT xalxs sanimuSo modelad gauxdia. mTel dRevandel publikas axsovs is energiuli winaaRmdegoba, romelsac dasawyisSi viqtor hiugos dramebi da eJen delakruas naxatebi waawydnen. Cven xom adrec aRvniSneT, rom is dava, romelic dRes publikas xleCs, daviwyebuli da ucabedad gamococxlebuli davaa, da rom Tavad vagnermac warsulSi ipova pirveli sabaziso elementebi Tavisi idealis wamosayeneblad. is ki cxadia, rom misi moZRvreba zedgamoWrilia parizis operis SecdomebiT ukve karga xnis daRlili maxvilgonieri adamianebis gasaerTianeblad da araa gasakviri, rom gansakuTrebiT literatorebma gamoiCines keTilganwyoba iseTi musikosis mimarT, romelic amayobs sakuTari poetobiT da dramaturgobiT. meTvramete saukuneSic swored mwerlebma aRiares glukis nawarmoebebi da ar SemiZlia ar aRvniSno, rom isini, vinc vagneris nawarmoebebis mimarT yvelaze did zizRs amJRavneben, misi winamorbedis mimarTac uryev antipaTias iCenen. saboloo jamSi, tanhoizeris warmateba an warumatebloba verafers daamtkicebs da verc imas gansazRvravs, samomavlod ra saxarbielo Tu arasaxarbielo Sansebi SeiZleba esaxebodes. romc davuSvaT, rom tanhoizeri saZageli nawarmoebia, es sulac ar gamoricxavs, rom is SeiZleboda gaekerpebinaT. misi srulyofilebis daSveba ar gamoricxavs imas, rom is SeiZleboda ukuegdoT. sinamdvileSi, operis reformaciis sakiTxi sulac araa gadaWrili; brZola gagrZeldeba – Tu Cacxreba, maleve 87 gamococxldeba. cota xnis win movismine mosazreba, rom, Tu vagneri Tavisi dramiT brwyinvale warmatebas moipovebda, es wmindad individualuri SemTxveviToba iqneboda da mis meTods Semdgomi gavlena ar eqneboda lirikuli dramis bedsa da ganviTarebaze. radgan Seswavlili maqvs warsuli, anu is, rac maradiulia, Tavi uflebamosilad mimaCnia, absoluturad sapirispiro mosazreba gamovTqva, kerZod, rom sruli marcxi araviTar SemTxvevaSi ar abaTilebs imave mimarTulebiT axali mcdelobebis SesaZleblobas, da rom Zalzed axlo momavalSi SesaZloa vixiloT, rogor isargebleben ama Tu im formiT ara marto axali, aramed ukve aRiarebuli avtorebic vagneris mier gamoTqmuli ideebiT da rogor Tavisuflad gaivlian mis mier gakvalul gzaze. istoriidan vinmem icis erTi SemTxveva mainc, rom diadi wamowyebebi pirvelive partiaSi damarcxebuliyvnen? 18 marti, 1861. 88 kidev oriode sityva „gamocda Cabarebulia! momavlis musika dasamarda!“ – sixaruliT gahkivian mstvenelebi da kabalistebi.* „gamocda Cabarebulia!“ – imeoreben suleli feletonistebi da yvela doylapia erTxmad da umankod pasuxobs: „gamocda Cabarebulia!“ marTlac, Cabarda gamocda, romelic samyaros aRsasrulamde kidev mravalaTasjer gameordeba, rac, pirvel rigSi, imas gulisxmobs, rom vercerTi didi da seriozuli nawarmoebi ver daidebs binas adamianur mexsierebasa da istoriaSi cxoveli SewinaaRmdegebis gareSe; garda amisa, aT jiut adamians Tavisuflad SeuZlia, tviniswam* XIX saukunis parizis TeatrebSi da Semdgom sxva did dasavlur qalaqebSic farTod iyo gavrcelebuli e.w. „klakis“ (claque) da „kabalis“ (cabale) fenomenebi. „klakerebi“ iyvnen Teatris an Semsruleblebis mierve daqiravebuli „profesionali“ taSismkvrelebi, romlebsac evalebodaT publikis reaqciebis manipulirebiT uzrunveleyoT nawarmoebisa da warmodgenis warmateba. „klakerebi“ strategiulad nawildebodnen darbazSi da zustad gamoTvlil adgilebSi, nawarmoebis monakveTis xasiaTis Sesabamisad, aRfrTovanebis SeZaxilebiT, taSiTa Tu tiriliT, winaswar daprogramebuli saxiT qmnidnen kulminaciis STabeWdilebas iq, sadac, nawarmoebis farglebSi, es sasurveli iyo. „kabalistebi“, Tavis mxriv, erqva organizebul jgufs, romlis mizanic iyo nawarmoebis Cagdeba agreTve winaswar dagegmili strategiis meSveobiT, romelic moicavda rogorc nawarmoebisa da avtoris winmswreb diskreditacias, agreTve Teatraluri warmodgenisas arakeTilmosurne da sarkastuli komentarebis, SiSiniT taSis CaxSobis, stvenisa Tu „bu“-s Zaxilis meSveobiT nawarmoebis fiaskos uzrunvelyofas. 89 Rebi sastvenebis daxmarebiT daabnios msaxiobebi, gadaZalos publikis keTilganwyoba da Tavisi arakeTilxmovani protestiT orkestris uSvelebeli xmac ki gakveTos, ragind okeanisas utoldebodes am ukanasknelis siZliere. dabolos, erTi Zalzed saintereso arasaxarbielo viTareba gamoikveTa: wliuri abonementis qiraobis sistema saSualebas iZleva, Seiqmnas erTgvari aristokratia, romelsac garkveul momentSi ZaluZs, nebismieri motivisa Tu gamorCenis safuZvelze, gamoTiSos farTo publikis monawileoba raime nawarmoebis Sefasebidan. gadaiRon qiraobis igive sistema sxva TeatrebSic, magaliTad Comédie-Française-Si,* da male vnaxavT, iqac rogor aRmocendeba igive safrTxeebi da skandalebi. SezRudul jgufs SeeZleba, parizis uSvelebel publikas CamoarTvas yvelas kuTvnili ufleba, Seafasos nawarmoebi. visac egona, rom vagneri moicila, zedmetad adre gaixara; es danamdvilebiT SegviZlia vuTxraT. me movuwodeb, naklebi xmauriT izeimon maTi, sxvaTa Soris, arcTu Rirseuli gamarjveba da Seeguon im azrs, rom momavalSi maTi marcxi gardauvalia. sinamdvileSi maT araferi esmiT adamianur saqmeTa simyifisa, vnebaTa mimoqcevisa. maT arc is uwyian, ramxela moTminebiTa da gamZleobiT aRWuravs RvTaebrivi gangeba maT, visac raime misias akisrebs. dRes ukuSeteva ukve dawyebulia; is maSinve Caisaxa, roca erTmaneTTan SeTqmulma arakeTilmosurneobam, sibriyvem, rutinam da Surma tanhoizeris dasamareba scades. usamarTlobis usazRvroebam * safrangeTis umTavresi Teatri, romelic lui XIV-em daafuZna 1680 wels parizSi. 90 aTas adamianSi gaaRviZa simpaTia, romelic axla ukve yvela mxridan iCens Tavs. *** parizisgan moSorebuli adamianebisTvis, romelTac acvifrebs da afrTxobs adamianebisa da qvebis es grova, tanhoizeris dramis moulodneli avantiura wesiT gamocanad unda rCebodes. advili iqneboda, es warumatebloba mravali mizezis avbediTi damTxveviT axsniliyo, romelTaganac ramdenimes saerTod ar aqvs kavSiri xelovnebasTan. modiT, Tavidanve vaRiaroT misi mTavari, gadamwyveti mizezi: vagneris opera seriozuli nawarmoebia, romelic yuradRebis maRal xarisxs iTxovs; advili warmosadgenia, rogor arasaxarbielo mdgomareobaSi Cavardeba xelovanis mier wamoyenebuli es piroba iseT qveyanaSi, sadac antikur tragedias, upirveles yovlisa, imitom xvda warmateba wilad, rom garTobis saSualebas iZleoda. italiaSi, dramis im intervalebSi, sadac moda taSis dakvras ar iTxovs, SarbaTs Seeqcevian da Woraoben, safrangeTSi ki karts TamaSoben. „Tavxedi xarT, rom gsurT maiZuloT, Tqvens nawarmoebs uwyveti yuradRebiT vusmino,“ – yviris Wirveuli abonenti – „me Tqvengan advilad mosanelebel siamovnebas viTxov da ara gonebis savarjiSos“. am umTavres mizezs kidev ramdenime unda mivumatoT, romlebic dRes, parizSi mainc, yvelasaTvis cnobilia. samefo xelisuflebam, romelic mefis Rirsebas jerovnad miagebs pativs, ris gamoc SegviZlia, pirmoTneobaSi daudanaSauleblad, gulwrfeli 91 madlobac gadavuxadoT, xelovanis winaaRmdeg bevri Suriani da umaqnisi ganawyo, radgan amaT gamudmebiT hgoniaT, rom erT xmaSi yefiT TavianT damoukideblobas daamtkiceben. ganCinebam, romelmac cota xnis win gazeTebisa da sityvisaTvis garkveuli Tavisuflebebi daabruna,* gza gauxsna bunebriv, didi xnis ganmavlobaSi CaxSul mRelvarebas, romelic gaveSebuli cxoveliviT eca pirvelive Semomxvedrs. aseTi Semomxvedri tanhoizeri gamodga, romelic saxelmwifos meTauris mier iqna avtorizebuli da erTi ucxo elCis colis** Ria proteqciiT sargeblobda. rogor araCveulebrivad xelsayreli iyo es SemTxveva! safrangeTSi mTeli erTi darbazi mravali saaTis ganmavlobaSi am qalis tanjviT erToboda da, rac nakleb cnobilia, madam vagnerisTvisac ki miuyenebiaT Seuracxyofa erTerTi warmodgenis dros. saswauli gamarjvebaa! Zalzed naklovani dadgma, yofili vodevilistis avtorobiT*** (warmogidgeniaT mesie klervilis**** mier gamowyobili burggrafebi?*****); susti da * presas cenzura 1858 wels, 14 ianvars feliCe orsinis mier napoleon III-ze Tavdasxmis mcdelobis Semdeg daedo. ** igulisxmeba princesa pauline fon meternixi (1836-1921), princ rihard fon meternixis, im droisaTvis safrangeTSi avstriis elCis, coli. *** igulisxmeba eJen kormoni (1810-1903), dramebis, vodevilebisa da operebis libretoebis avtori, romelsac parizuli „tanhoizeris“ reJisura Cabarda. **** lui-fransua klervili (1811-1879), vodevilebisa da operetebis libretoebis avtori. ***** germaneli eris saRvTo romis imperiaSi burggrafi iyo (sityvasityviT) cixesimagris batoni, romelsac an mxolod cixesimagris dacva ebara, an misi Zalaufleba ufro farTo teritorias da sferoebsac moicavda. 92 usufTao Sesruleba orkestris mxridan; germaneli tenori, romelzec udides imedebs amyarebdnen da romelic sasowarmkveTi gulmodginebiT iwyebs detonirebas; mZinara venera,* TeTri CvrebiT SefuTuli, romelsac arc olimpodan Camosulisa etyoboda rame da arc Sua saukuneebis xelovanis Wrel warmosaxvaSi dabadebulisa; ori warmodgenis ganmavlobaSi yvela adgilis daTmoba mtrulad ganwyobili anda, sxva Tu araferi, idealuri miswrafebisadmi gulgrili adamianebisTvis – es yvelaferi erTad unda iqnes miRebuli mxedvelobaSi. mxolod mademuazel sasma** da morelim*** SeZles qariSxalTan gamklaveba (da swored aqaa bunebrivi xelsayreli momenti maTTvis madlobis gadasaxdelad). marto maTi niWis Seqeba marTebuli ar iqneboda; maTi simamacec imsaxurebs xotbas. maT gauZles aurzaurs da warbSeuxrelad darCnen kompozitoris erTgulni. morelim, aRmafrTovanebeli italiuri moqnilobiT, Tavmdablad miusadaga sakuTari stili avtoris stilsa da gemovnebas, da visac hqonia masze dakvirvebis dro, ambobs kidevac, rom es * veneras rolis Semsrulebeli iyo parizis operaSi didad dafasebuli italieli kontralto fortunata tedesko (18261866). ** mari sasi (1834-1907), cnobili belgieli soprano, romelmac parizis operis ramdenime yvelaze mniSvnelovan premieraSi miiRo monawileoba: imRera elizabeti „tanhoizerSi“, selika jakomo meierberis „afrikel qalSi“ (1865) da elizabeta valua juzepe verdis „don karlosSi“ (1867). *** antonio morelis Sesaxeb bevri cnoba ar moipoveba, Tumca arsebobs varaudi, rom vagnerma igi mas Semdeg aarCia, rac gairkva, rom volframis partiisaTvis sasurveli legendaruli baritoni Jan-baptist fori mTeli sezoniT hyavda miwveuli londonis kovent gardens. 93 damyoloba didad waadga da rom igi arasodes ise kargad ar warmoCenila, rogorc volframis personaJis Sesrulebisas. magram, ra SegviZlia vTqvaT mesie nimanze,* mis sisusteebze, mis gulis wasvlebze, gazuluqebuli bavSvis sadar WinWylobaze, rodesac, arada, WeSmarit Teatralur qariSxlebs SevswrebivarT, sadac frederikis da ruvieris an, Tundac, maTze nakleb saxelganTqmuli binionis** msgavsi adamianebi Riad eurCebodnen Semcdar publikas; miT ufro meti TavgamodebiT TamaSobdnen, rac ufro met usamarTlobas iCenda publika da mudam avtoris Tanamzraxvelebad rCebodnen? ajanyebas baletis Temamac aranakleb Seuwyo xeli. es sakiTxi sasicocxlo rangSi iqna ayvanili da mravali Tvis ganmavlobaSi cxared ganixileboda. „gagonila opera baletis gareSe?!“ – kiTxulobda rutina; „es ra ubedurebaa?!“ – ambobdnen balerinebis keTilismyofelni. „frTxilad iyaviT!“ – Tavad SeSfoTebuli ministri eubneboda avtors. scenaze, sanugeSod, mokleSarvliani prusiuli SenaerTebi gaatar-gamoatares, samxedro skolis meqanikuri moZraobebiT; da am fexebis Semyure da cudi dadgmis Sedegad SecdomaSi Seyvanili publikis nawil* tenorma albert nimanma (1831-1917) ara mxolod „tanhoizeris“ parizul premieraSi imRera, aramed agreTve valteri vagneris „niurnbergeli maisterzingerebis“ berlinur premieraSi (1870), tenoris partia bairoiTis safestivalo saxlis qvakuTxedis Cadebis pativsacemad Sesrulebul beThovenis mecxre simfoniaSi (1872), tristani berlinSi Sesrulebul pirvel „tristan da izoldaSi“ (1876) da zigmundi „valkiriaSi“ bairoiTis festivalis gaxsnisas (1876). ** saubaria im droisaTvis cnobil sam frang msaxiobze: frederik lemetri (1800-1876), filiber ruvieri (1809-1865) da eJen binioni (1812?-1858). 94 ic ambobda: „ai, cudi baleti da musika, romelic sacekvaod uvargisia“. saRi azri pasuxobda: „es ar aris baleti; es bakqanalia unda iyos, orgia, rogorc amaze musika mianiSnebs da rogoric xandaxan port-sen-martenis, ambigius, odeonis da bevrad ufro dabali rangis Teatrebsac ki daudgamT, parizis operaSi ki msgavsi ram SeuZlebelia, radgan aq arafris unari ar aqvT“. amdenad, meqanikosebis mouxerxebloba iyo erTaderTi mizezi, ramac mTeli erTi scenis (veneras xelaxali gamoCenis) gauqmebac ki gaxada aucilebeli. ra Tqma unda, lamis mamobrivi grZnobaa, romelsac yvela ugebs da adviladac patiobs, rodesac mamakacebs, romlebsac sayvarlad parizis operis balerinis gaCenis fufuneba aqvT, swadiaT, rac SeiZleba xSirad warmoCndes maTi navaWris talantebi da mSvenierebani; magram is ki sruliad miuRebelia, es vaJbatonebi zedac rom ar afurTxeben sazogado cnobismoyvareobasa da sxvaTa siamovnebas da im nawarmoebis Sesrulebas abrkoleben, romelic ar moswonT, radgan maTi proteqtoratis moTxovnebs ar akmayofilebs. gqondeT Tqveni haremi da religiuri mowiwebiT daicaviT maTi tradiciebi, magram maSin moacemineT CvenTvis iseTi Teatri, sadac isini, vinc TqvensaviT ar fiqroben, maTi gemovnebisTvis Sesaferis siamovnebebs miiReben. amgvarad, Tqvenc iseve mogvicilebT Tavidan, rogorc Cven – Tqven da yvelani kmayofilebi davrCebiT. 95 *** imedi hqondaT, rom am SlegebisaTvis maTi msxverplis gamoglejas moaxerxebdnen, Tu nawarmoebs publikis winaSe kvira dRes warmoadgendnen anu, roca Jokeiklubis abonentebi darbazs siamovnebiT uTmoben farTo sazogadoebas, romelic Tavisufali adgilebiTa da droiT sargeblobs. magram Jokeiklubis wevrebi sakmaod swor daskvnamde mividnen: „Tu davuSvebT, rom dRes nawarmoebs SeiZleba warmateba xvdes wilad, administracias sakmarisi sababi gauCndeba imisTvis, rom igi ocdaaTi dRis ganmavlobaSi mogvaxvios Tavs“. da isinic dabrundnen brZolis velze, kbilebamde SeiaraRebulebi winaswar damzadebuli kacismkvleli iaraRebiT. publikam, mTelma publikam ibrZola ori moqmedebis msvlelobisas da aRSfoTebiT gaormagebuli keTilmosurneobis niadagze ara mxolod srulyofili silamazis nawyvetebs ukravda taSs, aramed imaTac, romlebic akvirvebda da abnevda, radgan isini an mRvrie Sesrulebas gaebundovanebina, anda dasafaseblad iseT koncentracias saWiroebdnen, romelic am viTarebaSi SeuZlebeli iyo. magram am brazisa da enTuziazmis qariSxlebma pirdapir ganapirobes aranakleb Zalumi da bevrad nakleb damRleli reaqcia mowinaaRmdegeTa mxridan. publika Cumdeboda, radgan imedi hqonda, rom ajanyebulni maT darbaislur simSvides daufasebdnen, da radgan, upirveles yovlisa, nawarmoebis gacnoba da Sefaseba surda. magram is ramdenime sastveni medgrad agrZelebda xmaurs, Seusveneblad da motivaciis gareSe; romSi mogzaurobis aRmafrTovanebeli monaTxrobi verc 96 ki moismines (an gana imReres? – ar vici) da mTeli mesame moqmedeba ayalmayalSi Caikarga. presaSi araviTar winaaRmdegobas, protests adgili ar hqonia, garda mesie frank marisa* gazeT Patrie-Si. mesie berliozma mosazrebis gamoTqmisgan Tavi Seikava, rac mis gambedaobaze kargad ar metyvelebs. Tumca imisTvisac madloba ekuTvnis, rom sayovelTao ginebisaTvis araferi Seumatebia. xolo Semdeg mibaZvis uSvelebelma grigalma gaitaca yvela kalami, yvela ena bodvaSi Caagdo, im ucnauri suliviT, masebSi monacvleobiT simamacisa da simxdalis saswaulebs rom ganapirobebs – koleqtiur gambedaobasa da koleqtiur laCrobas, frangul enTuziazmsa da galiur panikas. tanhoizeri arc ki moismines. *** axla ki yvela mxridan Civili ismis; yvelas unda vagneris nawarmoebis naxva da yvela tiraniaze viSviSebs. magram administracia ramdenime SeTqmuls danebda da ukve im fulsac abruneben, romelic Semdgomi warmodgenebisTvis iyo gadaxdili. amgvarad, sruliad gaugonari sanaxaobis momswreni vxdebiT, iseTi sanaxaobis, romelze ufro skandaluri cota ram Tu SeiZleba iyos: dRes vxedavT damarcxebul direqcias, romelic, publikis Segulianebis miuxedavad, uars ambobs nayofieri * fsevdonimi, romliTac werda kritikosi franko maria pedorlini (1834-1868). aRsaniSnavia, rom „tanhoizeris“ Sesaxeb bolomde dadebiTi mosazrebisa arc igi yofila, Tumca sayovelTao Zagebis fonze misi kritikac ki SedarebiT dadebiTad iqna aRqmuli. 97 warmodgenebis gagrZelebaze. isic unda iTqvas, rom am ubedurma SemTxvevam aSkarad kudi gamoiba, radgan publika aRar miiCneva scenuri warmodgenebis uzenaes msajad. am striqonebis werisas vityob, rom erTi araCveulebrivad agebuli da brwyinvale stiliT dawerili drama ramdenime dReSi gaqreba erT-erTi Teatris scenidan, romelzec mas cota xnis win udidesi warmateba xvda wilad im uZluri kastis Zalisxmevis jibrze, odesRac swavlulTa klasi rom erqva, dRes ki sazRvao portis publikaze dabla dgas gamWriaxobiTa da daxvewilobiT. sinamdvileSi, giJia is avtori, romelsac egona, rom es xalxi iseTi xelSeuxebeli da faratina raRacisTvis aenTeboda, rogoric Rirsebaa. didi-didi mis dasasamareblad ivargon. ra aris tanhoizeris gaZevebis saidumlo mizezebi? misi warmateba direqtoris samomavlo gegmebs SeuSlida xels? nuTu saxelmwifos mxridan CvenTvis ucnobma mosazrebebma dajabna misi keTili neba da Selaxa misi interesebi? Tu raRac Semzaravi unda warmovidginoT, kerZod ki is, rom, saxelis mosaxveWad, Teatris direqtors SeuZlia Tavi mogvaCenos, rom karg dramebs eZebs, xolo, miaRwevs Tu ara mizans, saswrafod daubrundes Tavis namdvil – WkuasustTa – da, ra Tqma unda, yvelaze momgebian gemovnebas? rac kidev ufro gaugebaria, es kritikosebis (maT Soris ramdenime poetis) mier gamoCenili simxdalea: isini TavianT umTavres mters eferebian da Tu zogjer simamacis wuTieri moZalebis Sedegad, mis merkantilizms kicxaven, umetes SemTxvevaSi mliqvneluri damyolobiT axaliseben mis moRvaweobas. 98 *** mTeli am aurzauris ganmavlobaSi da feletonebis sevdismomgvreli xumrobebis Semyures, romelTa gamoc sircxviliT iseve vwiTldebodi, rogorc faqizi adamiani mis winaSe Cadenili sibinZuris gamo, erTi sastiki idea ar maZlevda mosvenebas. miuxedavad imisa, rom yovelTvis gulmodgined vaxSobdi Cem gulSi gadametebul patriotizms, romelsac tvinis dabneleba SeuZlia, maxsovs, rom, ucxoeTSi yvelanairi juris Tanameinaxeebisgan Semdgar sufrasTan jdomisas, saSineli tkivili migrZnia, rodesac gamigonia, rogor dascinodnen safrangeTs (gana aqvs mniSvneloba, samarTlianad Tu usamarTlod?). maSin feTqdeboda CemSi Sviluri gancda, romelsac aqamde brZnuli sidinjiT vTokavdi. roca erTma sacodavma akademikosma* ramdenime wlis win gadawyvita, akademiaSi misi miRebisas warmosaTqmel sityvaSi Seqspiris geniis qeba CaerTo da Seqspirs familarulad xanac beberi viliamsi da xanac Cveni keTili viliamsi uwoda, qebis gamo, romelic sinamdvileSi Comédie-Française-is konsierJs ufro Seefereboda, acaxcaxebulma vigrZeni, ramxela zians miayenebda es wera-kiTxvis ucodinari pedanti Cems qveyanas. marTlac, mravali dRis ganmavlobaSi, yvela inglisurma gazeTma ixalisa Cvenze, Tanac yvelaze gulsatkeni formiT. maTi TqmiT, frangma literatorebma Seqspiris saxelis marTlwerac ki ar icodnen da araferi esmodaT misi geniisa; daClunge* igulisxmeba fransua ponsari, romelic 1856 wlis 4 dekembers miiRes frangul akademiaSi. 99 buli safrangeTi mxolod or avtors, ponsarsa da umcros aleqsandr diumas, axali imperiis favorit poetebs, cnobso, dasZenda Illustrated London News. SeamCnevdiT, rom politikuri siZulvili aq Seuracxyofil literaturul patriotizms Seerwya. vagneris nawarmoebis garSemo atexili skandalis drosac vekiTxebodi sakuTar Tavs: „ras ifiqrebs evropa Cvenze, ras ityvis germania parizze? nuTu erTi muWa wesrigis damrRvevTa gamo unda Segvelaxos Rirseba?!“. magram ara, es ar moxdeba. mwams, vici, vficav, rom literatorebs, xelovanebsa da bomondis warmomadgenlebs Sorisac ki jer kidev arseboben kargad aRzrdili, samarTliani da maTTvis SemoTavazebuli siaxleebisadmi Tavisuflad gaxsnili adamianebi. germania mcdari gamodgeboda Tavis warmodgenaSi, TiTqos parizSi mxolod yalTabandebi cxovrobdnen, romlebic cxvirs TiTebiT ixocaven, raTa Semdeg xelebi Semomxvedr diad adamians Seaxocon zurgze. amgvari mosazreba bolomde miukerZoebeli ver iqneboda. rogorc ukve aRvniSne, ukve yvela mxridan iRviZebs reaqcia; simpaTiis sruliad moulodneli mowmobebi avtors agulianeben, medgrad gahyves Tavis bedisweras. Tu ase gagrZelda, savaraudod, male mravali sasinanulo saqmisTvis mogveniWeba nugeSi da tanhoizeric xelaxla daidgmeba, oRond iseT adgilas, sadac parizis operis abonentebs ar gauCndebaT survili, mas gamoedevnon. 100 *** sabolood, mniSvnelovani is aris, rom idea daZrulia, navsi gatexilia. araerT frang kompozitors eqneba vagneris mier gamoTqmuli sasargeblo ideebis gamoyenebis survili. ragind mokle xniT warmoedginaT publikisTvis nawarmoebi, imperatoris xelisuflebam, romelsac unda vumadlodeT tanhoizeris mosmenas, didi samsaxuri gauwia frangul suls, logikur, wesrigis moyvarul suls, romelic advilad gaagrZelebs evolucias. respublikisa da pirveli imperiis dros, musikam iseTi simaRleebi daipyro, rom, miT umetes literaturis dacemis pirobebSi, am epoqebis erT-erT yvelaze diad monapovrad darCa. meore imperiis xelmZRvanels nuTu mxolod cnobismoyvareoba amoZravebda im kacis nawarmoebis mosasmenad, romelzec Cveni mezoblebi saubroben, Tu raRac ufro patriotulma da farTo azrma Seaguliana? nebismier SemTxvevaSi, CvenTvis misi ubralo cnobismoyvareobac ki sasargeblo gamodga. 8 aprili, 1861. 101