avTandil sonRulaSvili
Avtandil Songulashvili
sabWouri politika da saqarTvelos
erovnuli umciresoba
Soviet Policy and National Minority
of Georgia
gamomcemloba `universali~
Tbilisi 2018
UDC(uak) 321.74+323.15(479.22)
s-677
naSromSi qarTuli da ucxouri naratiuli wyaroebis, saarqivo dokumentebisa da mdidari samecniero
literaturis gaTvaliswinebiT, Seswavlilia erovnuli umciresobis adgili da roli sabWoTa reJimis periodis saqarTveloSi. naCvenebia maTi gansaxlebis, sameurneo yofisa da religiuri aRmsareblobis amsaxveli faqtebi. Sefasebulia avtonomiuri formirebebis
Seqmnis samarTlianoba. ganxilulia eTnokonfliqtebis da enobrivi problemebis sakiTxebi. calke adgili
eTmoba umciresobaTa ganaTlebasa da kulturas.
naSromi gankuTvnilia specialistebisa da mkiTxvelTa farTo sazogadoebisaTvis.
redaqtori: istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori igor kveselava
recenzentebi: istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori gela (giorgi) saiTiZe
istoriis doqtori
xaTuna qoqraSvili
aRniSnuli monografia daiwera SoTa rusTavelis erovnul samecniero fondSi mopovebuli grantis (#FR/148/2-101/14) farglebSi. proeqti ganxorcielda saqarTvelos teqnikur universitetSi samarTlisa da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetze.
© a. sonRulaSvili, 2018
gamomcemloba `universali~, 2018
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19,
: 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30
E-mail: gamomcemlobauniversali@gmail.com; universal505@ymail.com
ISBN 978-9941-26-289-0
Sinaarsi
winaTqma............................................................................. 5
Sesavali............................................................................ 15
pirveli Tavi _ eTnikuri terminologiis
zogierTi sakiTxi.................................................... 26
meore Tavi _ erovnuli umciresoba
istoriaSi da Tanamedroveoba.......................... 40
mesame Tavi _ erovnul umciresobaTa
Camosaxleba da gansaxlebis areali.............. 75
$1. Camosaxlebis etapebi....................................... 75
$2. ebraelebi............................................................. 106
$3. somxebi................................................................... 116
$4. osebi....................................................................... 133
$5. berZnebi.................................................................. 147
$6. azerbaijanelebi................................................ 163
$7. rusebi..................................................................... 182
$8. kazakebi.................................................................. 199
$9. germanelebi.......................................................... 210
$10. qurTebi................................................................. 224
$11. aisorebi................................................................230
$12. udiebi.................................................................... 237
$13. qistebi.................................................................. 242
meoTxe Tavi _ avtonomiuri formirebebi...........250
$1. saqarTvelos teritoriaze Cadebuli
naRmebi.......................................................................... 250
$2. aWara........................................................................ 258
$3. afxazeTi................................................................ 264
$4. `samxreT oseTi“................................................. 276
mexuTe Tavi _ qarTuli enis statusi..................289
meeqvse Tavi _ sameurneo yofa da
tradiciebi.................................................................. 318
3
meSvide Tavi _ savaWro centrebi da
ekonomikuri kavSirebi......................................... 415
merve Tavi _ religiebi da religiuri
seqtebi.......................................................................... 436
$1. saxelmwifo da religia................................. 436
$2. iudevelebi........................................................... 448
$3. grigorianebi........................................................ 459
$4. mahmadianebi.......................................................... 479
$5. kaTolikebi........................................................... 502
$6. iezidebi................................................................. 520
$7. seqtebi................................................................... 523
$8. duxoborebi.......................................................... 533
$9. moloknebi............................................................. 543
$10. staroverebi....................................................... 551
$11. SabaTianelebi.................................................... 555
$12. prigunebi..............................................................557
$13. skopcebi................................................................558
$14. baptistebi............................................................560
$15. meSvide dRis adventistebi.......................... 573
$16. ormocdaaTianelebi....................................... 576
$17. ieRovelebi.......................................................... 578
$18. vahabitebi............................................................. 582
$19. kriSnaitebi......................................................... 590
mecxre Tavi – eTnokonfliqtebi............................ 594
meaTe Tavi _ ganaTleba da kultura................... 618
gamoyenebuli wyaroebisa da
literaturis sia........................................................... 645
4
winaTqma
XX saukunis 80-iani wlebi kacobriobis istoriaSi Sevida, rogorc totalitarizmis msxvrevisa
da antisabWouri gardaqmnebis epoqa. totalitarizmma Sewyvita arseboba, TumcaRa dagvitova yalbi doqtrinebisa da ideologiis nangrevebi, romlebmac aTasobiT adamianis sicocxle Seiwires.
saerTod, SeiZleba iTqvas, rom XX saukune
daCagrul, damonebul erTa ganTavisuflebis, damoukideblobis mopovebis aswleuli yofila.
yvelgan mTel msoflioSi koloniurma xalxebma
gamoiRviZes, ganTavisufldnen, sakuTari, Tavisufali, erovnuli saxelmwifoebi Seqmnes. xalxTa
ganTavisuflebis es procesi msoflios saerTo
principad iqca da gaeros programa gaxda.
erTaderTi saxelmwifo, romelic cdilobda
SeenarCunebina koloniebi iyo ruseTi. rusma komunistebma ostaturad gamoiyenes niRabi – ssrk,
romlis saSualebiT ruseTi kidev axerxebda zogierTi adamianis motyuebas, TiTqos sabWoTa kavSiri marTlac Tavisufali erebis Tanasworuflebiani kavSiri iyo. magram yvelam kargad icoda, rom e. w. sabWoTa kavSiri iyo ruseTis komunisturi imperia, sadac arc erT xalxs, garda
rusebisa, Tavisufleba ar hqonda [1, 3].
sabWoTa ideologiis cnobili formula iyo
`sabWoTa moqalaqeebis internacionaluri da patriotuli vali~, ras gulisxmobda misi namdvili
Sinaarsi? internacionaluri vali niSnavda didmpyrobeluri rusis uflebas Careuliyo yvela
qveynis saSinao saqmeSi da gadaewyvita igi ruseTis sasargeblod. internacionalisti ki iyo is
5
ararusi, romelic (ganurCevlad sacxovrebeli
adgilisa) komunisturi imperiis sakeTildReod
ibrZoda. patrioti ki – is ararusi, romelic
ssrk-s erTguli, Tavis samSoblos interesebs
ssrk-s anacvlebda [1, 4-5].
xalxTa megobrobis da internacionalizmis
lozungebis akompanimentiT mimdinareobda erovnuli enebisa da kulturis Serwymis propaganda,
rac mogvianebiT yvela eris Serwymis programad
gardaiqmna. daviwyebas mieca mcirericxovani erebis interesebi. axali politikis magaliTad iqca
1938 wels ssrk mTel teritoriaze TiTqmis mTeli ebrauli skolebis daxurva da antisemitizmis sxva gamovlinebani.
Tu sabWoTa reJimis pirvel wlebSi rusi
eris kuTvnilebaze saubari uxerxuli da saSiSic iyo, mogvianebiT warmoiSva meore ukviduresoba _ Sovinisturi Tezisebi `ufros Zmaze~,
`pirveli TanasworTa Soris~, rusi eris tendenciuri gamoyofa, rogorc `xelmZRvaneli erisa~
da a. S. [2, 440].
marTalia omis dros didi mniSvneloba hqonda sxvadasxva erovnebis adamianTa erTianobas
mterTan brZolaSi, magram aRniSnul periodSi
kidev ufro metad gamoikveTa ssrk xalxTa dayofa did da mcire erebad. sailustraciod movitanT erT faqts: 1942 wlis 23 agvistos TbilisSi
Catarda saqarTvelos, azerbaijanisa da somxeTis warmomadgenelTa mitingi, sadac aRiniSna:
`msoflioSi ar aris iseTi Zala, romelsac SeeZlos gaxliCos amierkavkasiis xalxebi didi rusi
xalxisagan... Cveni ufrosi Zmis ... (xazgasma Cemia,
6
a. s.), romelmac mogvitana sixaruli da bednieri
cxovreba~ [3, 100].
radgan adamianTa SegnebaSi damkvidrda terminebi `didi rusi xalxi~, `ufrosi Zma~, e. i. arsebobdnen `patara xalxebi~ da `umcrosi Zmebi~.
meore msoflio omis dros da Semdgom periodSi, dasavleTSi gamoqveynebul literaturaSi
da Jurnal-gazeTebis furclebze ZiriTadad dafiqsirebulia `sabWoTa ruseTi~ da ara `sabWoTa
kavSiri~. saerTaSoriso sazogadoeba sruliad
samarTlianad e. w. `sabWoTa kavSirs miiCnevda
modernizebul ruseTis imperiad. ar cnobdnen,
`mokavSire publikebis~ suverenul uflebebs. aseve Tvlis cnobili germaneli mecnieri robert
gercSteini. misi sityviT germaniis samxedro kampania warimarTa, `sabWoTa ruseTis~ winaaRmdeg
[4, 96]. ufro metic, stalini Teiranis, ialtisa
da potsdamis konferenciebze gamosvlisas yovelTvis ambobda _ `Cveni rusebi~ da ara `Cven
sabWoTa xalxi~ an `sabWoTa kavSiri~ [5].
aseTi politikis Sedegad mravali erisa da
erovnebis saxeli aRgaves pirisagan miwisa. Tu
magaliTad, 1906 wlis aRweriT ruseTis imperiaSi
cxovrobda 194 erovneba, 1939 wlis monacemebiT
maTi raodenoba asze naklebs Seadgenda.
sabWoTa periodis politikuri tendenciis
mixedviT ssrk yvela xalxis istoria ruseTis
istoriasTan iqna gaigivebuli. aseve damkvidrda
cru Tezisi, TiTqos yvela eri da erovneba nebayoflobiT SeuerTda mefis ruseTs. mogvianebiT
am xalxTa SeerTeba ganixileboda, rogorc `mcire boroteba~ sparseTTan da TurqeTTan Sedare7
biT. 1937 wels es koncefciac uaryves, SeerTeba
gamocxadda udavo warmatebad [2, 440-441].
social-demokratebma win wamowies `Cagvris~
problema, magram naklebad ainteresebdaT erovnuli sakiTxi. maT gamoacxades erovnebaTa Tavisufali TviTgamorkvevis ufleba, Tavad erovnebiT ki odnavac ar dainteresebulan.
`Tavisufali
TviTgamorkveva~
bolSevikebs
WirdebodaT politikuri da socialuri idealebisaTvis brZolis saSualebad [6, 4]. maTi brZola
daCagruli erovnebebis ganTavisuflebisa da TanasworobisaTvis iyo internacionaluri~, romelic
ganaSorebda da wyvetda erovnul adamians cocxali xatisagan – dedulisa da mamulisagan [6, 5].
marTali iyo k. leontievi, rodesac man bolSevikebis erovnuli politika, mxolod sayovelTao ngrevis iaraRad miiCnia da masSi mxolod demokratiisa da kosmopolitizmis zeimi dainaxa.
ar SeiZleba erovnulobis amogleja konkretuli istoriidan da misi uflebis abstraqtulad ganxilva. yovel erovnebas Tavisi arsebobis
gansxvavebul periodebSi gansxvavebuli uflebebi aqvs [6, 7].
cneba `sabWoTa xalxi~ propagandistul literaturaSi jer kidev 20-iani wlebidan gvxvdeba.
maSin miiCnevdnen, rom es cneba e. w. `sabWoTa
xalxebis~ saxelmwifoebrivi, politikuri gaerTianebis aRmniSvneli termini iyo. rac Seexeba
`sabWoTa xalxs~, rogorc adamianTa axal istoriul erTobas, igi `mkvaxedan~ `momwifebuli socializmis~ pirobebSi sazogadoebrivi urTierTobebis axali etapis damaxasiaTebeli socialuri fenomeni yofila, rac sazogadoebrivi cxov8
rebis yvela mxaris internacionalizaciis Sedegad momxdara. ase afasebdnen da ganmartavdnen
cnebebs saxelovani `sabWoTa xalxis~ mecnierebi.
sinamdvileSi ki e. w. `sabWoTa kavSirSi~ mimdinareobda erebisa da erovnebebis rusifikaciisa da decentralizaciis politikis safuZvelze
maTi ZaldatanebiTi `Serwyma~ da raRac erTiani
`sabWoTa rusuli tipis~ supernaciis Seqmna.
sabWoTa kavSiri `zesaxelmwifos~ warmoadgenda ZiriTadad samxedro Zlierebis wyalobiT.
magram imave samxedro Zlierebis hipertrofiam,
misma usasrulo zrdam xesaxelmwfo daaqveiTa
mesame xarisxovani qveynis mdgomareobamde. warmoSva procesebi, romlebmac qveyana katastrofis
zRvramde miiyvana. saerTo erovnul produqciaSi
samxedro xarjebis wiliT aSS-s vuswrebdiT erTnaxevarjer-orjer, janmrTelobis dacvisaTvis
gaweuli xarjebiT CamovrCebodiT ornaxevarjer.
iaraRis msoflio bazarze pirveli adgili
davikaveT da Cveni mowinave teqnologiis droSad
kalaSnikovis avtomati vaqcieT. mosaxleobis
cxovrebis doniT, saxelmwifoTa meeqvse aTeulSi
aRmovCndiT, sicocxlis saSualo xangrZlivobiT
– ocdameTormete adgilze, bavSvTa sikvdilianobiT – ormocdameaTeze [7, 105].
qveynis sazRvrebs vketavdiT, rom moqalaqeebs gareT ver gaeRwiaT. ucxoeTSi gasamgzavreblad adamianebs ise varCevdiT, rogorc kosmonavtebs mTvareze gasafrenad; adamianebs arCevani
aRar davutoveT. Tu gvwamda, rom Cveni ideologia WeSmariti da mowinave iyo, maSin ratomRa
gveSinoda sxva mrwamsis warmomadgenlebTan kontaqtisa? ratom vkrZalavdiT wignebs, ratom vax9
SobdiT raiogadacemebs, ratom vsjidiT adamianebs imisaTvis, rom isini uyurebdnen sxva filmebs, ismendnen sxva musikas, cekvavdnen sxva cekvebs? [7, 119-126]. amitomac axalgazrdobis Tvalsawieri metad SezRuduli iyo. imis cda, rom ufro meti gaegoT ra xdeboda `krinis fardis~ miRma, did winaaRmdegobas awydeboda. amisTanave, mosaxleobis didi nawili absoluturad darwmunebuli iyo, rom fardis iqiT mxolod qaosi batonobda, xolo CvenTan yvelaferi ise iyo, rogorc
unda yofiliyo. e. i. mTeli msofdios mSromelebi ocnebobdnen CvensaviT ecxovraT.
ruseTis modernizebul imperias sabWoTa
kavSiris saxiT dasavleTis oponentebma `borotebis imperia~ uwodes. jer kidec 1918 wels moskovisa da sruliad ruseTis patriarqma tixonma
anaTema gamoucxada sabWoTa wyobilebas da antiqristes gansaxiereba uwoda [8, 19, 25].
ar SeiZleba am ganawamebi epoqisaTvis dakarguli saukune ar gewodebina. dakarguli imitom,
rom marTla daikarga TiTqmis mTeli saukune,
daikarga uzarmazari dro sul amaod. risTvis
cdeboda adamianis fiqri, ras akeTebda, ras aSenebda, ras qmnida? cxovrebis yvela sfero dazaralda. ramdeni wuTi, ramdeni saaTi, ramdeni
dRe, ramdeni kvira, ramdeni weliwadi miiTvala
cru saqmem? [9, 184].
didi xania mimdinareobs XX saukunis azrovnebis uSeRavaTo gadafaseba. axla, amdeni wlis
Semdeg, ar aris Zneli, davinaxoT da ganvsajoT
sabWoTa kavSiris totalitaruli reJimis da misi ideologiis – marqsizmis aqilevsis qusli.
erTi rusi filosofosi kategoriulad imasac ki
10
acxadebda, rom es iyo iseTi primitiuli azrovnebis nimuSi, romelic Zalian hgavda adamianis
idée fixe-s akviatebas, adamianis bodvas. amis nacvlad ki SeiniSneboda xelovnuri procesi, kerZod, ideebis ilustrirebis meSveobiT cxovrebis
faqtebis gayalbeba. anu maTi ideebze dayvana, ramac sabolood gamoiwvia marqsizmis Teoriis mier yvela disciplinis, es iqneboda filosofia,
istoria, literatura da sxva ram, profanacia.
da, albaT, sulac kanonzomieri iyo, rom am metismetad gamartivebul sqemaSi yvela saganze erTaderTi materialuri Zala dominirebda. am xelovnur gamonagonSi mcxovrebi `sabWoTa adamianebi~ ki daculad grZnobdnen Tavs, radgan yovelTvis icodnen, sad iyo TeTri da iyo Savi,
sad iyo boroteba da sad iyo sikeTe.
da Tumca `sabWoTa adamianma~, umravles SemTxvevaSi icoda Tu rogor ebrZola an rogor
emoqmeda, magram, radganac am qveyanaSi winaswar
iyo daprogramebuli situacia Tu viTareba, masSi moqmedi subieqtebi _ `sabWoTa adamianebi~ ganixilebodnen, rogorc mxolod saSualebebi, rogorc usulo sagnebi, romelTa warmoCena ise
moxdeboda, rogorc es mavan xelisuflebas moesurveboda [10, 9].
dRes am gadafasebis procesma mTlianad moicva Cveni cxovreba. arafers vtovebT Seumowmebels. diametrulad icvleba damokidebuleba sagnebisa da movlenebisadmi. politikurma azrovnebam ariv-daria Tavis droze qveynebi, mowamla
xalxis suliskveTeba, mospo Sefasebis kriteriumebi, daupirispira dedamiwis erTi meeqvsedi dedamiwis xuT meeqvseds.
11
TandaTan gamogvaqvs dRis sinaTleze saSineli informaciebi. Cveni codna, isedac damZimebuli gulismomkvleli ambebiT, itvirTeba axali
cnobebiT. Cven axla viciT ras warmoadgenda XX
saukunis `epoqaluri ideebi~, `epoqaluri Zvrebi~,
`socialuri Teoria~, komunisturi aCrdili~, socialuri revolucia~, `xval ki ufro Rrmad da
ufro ukeT gvecodineba~. da axla mimdinareobs
Zirfesviani Seswavla da gadafaseba im politikuri azrovnebisa. romelmac mTeli saukune moicva e. w. sabWoTa qveyanaSi, e. w. axal saqarTveloSic [9, 185-186].
diax, dedamiwis patara nawilaki, romelsac
saxelad hqvia saqarTvelo, is saqarTvelo, istoriam geopolitikur jvars rom acva, saswaulebrivad gaxda yvela im ubedurebisa da winaaRmdegobis Sesayari, romlebic imperiam Caimkvidra Tavis genetikur kodSi, romlebsac niadag iwvevda
provokaciulad, da romlebic axlac ki, misi daRupvis Semdeg gvazanzarebs [11, 253]. rogorc aRmoCnda sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg gagrZelda misi gadmonaSTebis arseboba, radganac
`axlis warmoSobis miuxedavad Zveli ganagrZobs
arsebobas, rogorc ganviTarebis TvalsazrisiT
dromoWmuli... saerTod Zvelis moxsnis Semdeg
garkveul istoriul periodSi kvlav rCebian adamianebi, romlebic dromoWmul wesebs icaven. SeCveulni arian ra Zveleburad azrovnebas, isini
ver axerxeben erTbaSad xelis aRebas Zvel Sexedulebebsa da warmodgenebze~ [12, 117-118].
adamiani kriziss ganicdis, rodesac erTi
rwmenidan meoreze gadadis da dgas ori rwmenis
12
darwmunebulobas Soris ise, rom Sinaganad arc
erTis ar sjera [13].
1918-1921 wlebis damoukideblobis Semdeg saqarTveloze, rogorc gansazRvrul politikur
subieqtze SeiZleba vilaparakoT 1988 wlidan, manamde saqarTvelo arsebobda rogorc teritoriul-administraciuli erTeuli ssrk SemadgenlobaSi, romelsac Camocidebuli hqonda ssrk sxva
yvela danarCen nawilTan erTad raime damoukidebeli politikuri cxovrebis SesaZlebloba. ra
Tqma unda, iyo gansxvavebac; kulturuli, socialuri da ekonomikuri cxovrebis zogierTi Tavisebureba, qarTuli partnomenklaturis garkveuli specifika, politikuri gamosvlebis epizoduri aqtivoba (20-iani, 1956 da 1978 wlebis gamosvlebi), magram yvelafer amas mainc ar SeiZleba
politikuri cxovreba vuwodoT. swored 1988
wlidan, anu masobrivi erovnuli moZraobis aRmocenebidan, SeiZleba daviwyoT saqarTvelos
postsabWouri politikuri istoria [14, 14].
sabWoTa kavSirSi Semavali dapyrobili qveynebis mTavari samizne kremlisaTvis maTi erovnuli TviTmyofadobis winaaRmdeg brZola iyo. am
miznis misaRwevad moskovma specialuri `procedurebi~ SemoiRo. Tavidan mas denacionalizacia~
erqva da yoveli damorCilebuli qveynis erovnuli Tvimyofadobisaken iyo mimarTuli. am aqciis
meore etaps `internacionalizacia~ ewodeboda
da, rogorc aRvniSneT `sabWoTa xalxis~ Seqmnas
iTvaliswinebda, romlis safuZvelic rusi eri
unda yofiliyo. mogvianebiT amas `asimilacia~
ewoda.
13
oficialuri statistika am procesis aSkarad cinikur mtkicebulebebs iZleoda da asaxelebda zogierT dapyrobil qveyanas, romelTac
rusuli ena mSobliur enad aRiares im qveynebis
gverdiT, romlebmac aseT cvlilebas mtkice winaaRmdegoba gauwies.
terminologia axali iyo, magram moqmedebis
wesebi Zveli rCeboda. Zveli procesis msxverplni
am wesebs Zalian kargad icnobdnen, radgan rusifikacia jer kidev carizmis dros daiwyo. gansxvaveba imaSi mdgomareobda, rom wiTelma kremlma damorCilebuli xalxebis ganadgurebisa da rusifikaciis meTodebi bevrad ufro daxvewa [15. 421].
XX saukuneSi ganviTarebuli movlenebi naTlad aCvenebs, rom kacobriobis dajgufebis ZiriTad, organul safuZvels erovneba warmoadgens
da ara xelovnurad Seqmnili droebiTi imperiebi.
istoriam kategoriulad uaryo iseTi xelovnuri erebis Seqmnis SesaZlebloba, rogoric iyo
`sabWoTa xalxi~. aseTi qmedebebi mxolod dapyrobili qveynebis denacionalizaciisa da ganadgurebis primitiul tendencias warmoadgens.
14
Sesavali
saxelmwifo ki ara qmis erovnebas, `aramed,
piriqiT, erovneba iwvevs cxovrebaSi erovnul saxelmwifos, an yovel SemTxvevaSi, cdilobs, Tavisi arsebiTi moTxovnilebebis Sesaferi politikuri organizacia moipovos~ [16, 23].
rusi avtoris petroviCis geografiaSi mocemulia imperiis calkeuli teritoriebis aRwera,
dasuraTebulia adgilobriv mkvidrTa tipebi. `velikorusi~ gamoyvanilia didi, axovani, kmayofili saxiT da amayi gamometyvelebiT. suraTis
qveS aris warwera: «Хозяйн земли русской».
sxva erovnebis warmomadgenlebi daxatulia
monis da daCagrulis gamometyvelebiT. aseTi saxis literaturas awvdidnen skolebs da ra gasakviria, rom Cvevad eqcaT sxva eTnosebisaTvis
ecqiraT, rogorc monebisaTvis.
rodesac 1917 wlis revoluciis Semdeg gadaidga nabiji saqarTvelos damoukideblobis misaRwevad aq mcxovrebi rusebi ver urigdebodnen
saqarTvelos Tavisuflebas. didi Tu patara, naswavli Tu uswavleli, yvela acxadebda: `rogor
SeiZleba saqarTvelo iyos Tavisufali, es droebiTia, mova Cveni jari da isev davimorCilebTo~.
saqarTvelos Tavisufleba sasacilod miaCndaT.
mas asaxelebdnen: «Кукурузная республика» anu «Республика на 11/2 часа» [17, 47].
bolSevikuri gadatrialebis Semdeg ruseTis
federaciis 140 milioni mosaxleobidan 65 ararusi iyo. aq SexvdebodiT beloruss, yirgizebs, uzbekebs, azerbaijanelebs, TaTrebs, somxebs, qarTvelebs, tajikebs, buriatebs da kidev sxva ara15
erT erovnebas, romlebic ganviTarebis sxvadasxva etapze imyofebodnen, pirvelyofilidan dawyebuli, Tanamedrove sazogadoebiT damTavrebuli. bolSevizms surda am erovnebebis Tavis mxareze gadabireba, maTi cnobierebidan carizmis
reJimis aRmofxvra, da amitom yvelas avtonomia
da TviTmmarTveloba SesTavaza. am jgufebidan
bevrs arc erovnuli TviTSegneba gaaCnda, arc
TviTmmarTvelobisaTvis saWiro minimaluri codna saqmis gasaZRolad isini sxvebis daxmarebaze
iyvnen damokidebuli. maTi umravlesobisaTvis
komuniszmis doqtrina igive iyo, rac ainStainis
Teoria buxaris yaenebisaTvis. maTTvis revolucia primitiuli Temebis emirebis, yaenebisa da
molebis batonobidan daxsnasa da evropeizaciisken gadadgmul nabijs niSnavda [18, 219-220].
1959 wels adamianTa ricxvi, romlebic Tavisi erovneli niSnis mixedviT ekuTvnodnen xalxebs vinc Seqmna mokavSire da avtonomiuri respublikebi, xolo cxovrobda mis sazRvrebs gareT Seadgina 36,5 milioni suli anu ssrk mosaxleobis 17,5%. 1979 wlis aRweriT ki sabWoTa kavSirSi adamianTa raodenoba, romlebic ar cxovrobdnen Sesabamis erovnul saxelmwifoebSi,
formirebebSi anu Tavis ZirZvel samSobloSi 55
milions iTvlida [19, 61]. am ori aTeuli wlis
ganmavlobaSi saqarTveloSi mcxovrebi erovnebebis ricxvma 70-dan 100-mde miaRwia [19, 357].
komunisturi reJimi erebs Soris daaxloebis
sxvadasxva politikas mimarTavda. am mizniT iyenebda propagandas, TvalsaCinoebas da a. S. magaliTad, yvelaze dabali xarisxis papirosis _
`federacia~ _ kolofze `exata xelgadaxveuli
16
sami glexi – qarTveli, somexi da azerbaijaneli~ [20, 124].
monoeTnikuri saxelmwifo TiTqmis ar arsebobs. erovnuli umciresoba bevr qveyanaSi sakmaod did adgils ikavebs. amitom bunebrivad dgeba
umravlesobisa da umciresobis demokratiuli
Tanaarsebobis regulirebis problema.
amis gareSe mwvave konfliqtebi gardauvalia, ramac SeiZleba gaxliCos qveynis mTlianoba. zogjer saqmes ver Svelis verc federacia,
verc konfederacia, imdenad Zlieria gamTiSveli
Zalebi.
erovnul umciresobaTa uflebebis dacvis
Sesaxeb mravali saerTaSoriso dokumentia miRebuli (mag., gaeros 1950 wlis adamianis uflebaTa
deklaracia, iuneskos 1960 wlis konvencia ganaTlebis sferoSi diskriminaciis winaaRmdeg, 1992
wlis evropuli `CarCo-konvencia~, 1992 wlis evropis qartia, 1996 wlis haagis rekomendaciebi
erovnul umciresobaTa ganaTlebis uflebis Sesaxeb).
erTi mxriv am dokumentebis dacva aucilebelia, meore mxriv – aseTi humanizmi da demokratizmi xels uwyobs umciresobaTa separatistul
swrafvas, miTumetes maSin, roca gverdiT iseTi
wamqezebeli eguleba, rogoricaa ruseTi [21, 59-60].
erovnuli moZraobis aqtivizaciis kvalobaze, gansakuTrebiT XX saukunis 80-iani wlebis meore naxevarSi mravali umwvavesi problema dagvigrovda, romlebmac eTnokonfliqtebis saxiT
mkveTrad iCina Tavi. amis mizezi ki, uwinares
yovlisa, aris is, rom wlebis ganmavlobaSi uyuradRebod rCeboda, ufro metic, iCqmaleboda
17
`xalxTa urRvevi Zmobis~ moCvenebiTi lozungis
ukan am sferoSi arsebuli uamravi mtkivneuli
problema. aSkarad unda iTqvas, rom mravali aseTi problema tabudadebuli iyo komunisturi
partiis mier. mravali erovnuli da erovnebaTaSoriso sakiTxebi arasworad, damaxinjebulad,
istoriuli faqtebis aSkara ignorirebiT, SiSveli
administraciul-mbrZanebluri
meTodebiT
wydeboda [22].
Cven wlebis manZilze yuradRebas ar vaqcevdiT erovnuli problemebis mecnierul doneze
gadawvetas, veridebodiT simarTlis Tqmas Cvens
teritoriaze sxva xalxTa gansaxlebis obieqturi mizezebis Sesaxeb. yvelafers mxolod da mxolod `internacionalizmis~ poziciebidan ganvixilavdiT. es TiTqmis borotmoqmedebis tolfasi
gaxda da filosofosis Tqmisa ar iyos, erTma
borotmoqmedebam gza gauxsna meores. Cvenve Semogvibrunda Cveni winapris SegonebiT gauTaveblad xelmZRvaneloba: `Cems mezoblebTan mtrobasa isev moTmena virCie~. swored am daTmoba-moTmenam, iman, rom simarTle mTeli zomiT Tavis
droze ar iTqva, Cvenda samwuxarod, kargi nayofi
ver gamoiRo [23, 84-85].
saerTod ki sikeTismqmnelobis, solidarobis, zrunvisa da daxmarebis miuxedavad, `sxvisi
Wiris~ gamziarebel ers, xSirad, jerovnad rodi
ufasdeba sikeTe, gaweuli amagi. amitomac werda
iakob gogebaSvili, rom `... madls umaduroba
mosdevs xSirad ara marto kerZo pirTa Soris,
aramed erTa Sorisac; magram qarTveli ki yovelTvis moSorebuli yofila umadurobasa da yvela
patara ers mis mfarvelobaSi Sexiznuls, erTia18
Tad gadauxdida xolme mcireoden sikeTesac ki
da aniWebda maT srul Tanasworobas TavisTana.
miuxedavad amisa, bedi Cven ki sxvanairad mogvepyro da didi sikeTe umadurobiT gadagvixada~...
ase xdeboda warsulSi, ase xdeba amJamadac, rac
kidev erTxel amtkicebs im sibrZnes, rom istoria xalxis Wkuis maswavlebelia, igi gaTvaliswinebisTvis iwereba [24, 42].
Tavis droze mixeil javaxiSvilma reliefurad aCvena, rom kars mogadgeba gudamSieri da
usaxlkaro gadamTieli. lukma-pursa da TavSesafars gTxovT, erTgul da morCil msaxurad giCvenebT Tavs. gulubryvilobis, uniaTobis, uzrunvelobisa da udardelobis gamo kars gauReb,
Wersa da sazrdels miscem. igi momZlavrdeba, moRonierdeba, galaRdeba da gaTavxeddeba. sakuTari saxlidan gagagdebs, Sens mamuls, saqonels
miiTvisebs... ratom da rodis xdeba es? roca moZaladis Tavxedobas da Semotevas upirispirdeba
yalbad gagebuli gacTmoyvareoba [25, 241].
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom `jayooba aris
sxvisi qonebis, simdidris, mamulis, saxl-karis,
pativis, saxelis mitaceba-miTviseba, Zaladoba,
qlesoba, pirferoba, orpiroba, urcxvi uprincipoba, sruli umecroba da ukanonoba~ [25, 235].
msoflio istoriaSi analogia ar moepoveba
mezobeli qveynis mimarT iseT upativcemlobas,
misi mTeli istoriuli warsulis gayalbebasa da
kulturuli memkvidreobis miTvisebis iseT mcdelobas, rogorc amas akeTebs zogierTi somexi
vai-mecnieri. maTi warmodgeniT `saqarTvelo saqarTvelo ki ar aris, aramed Zveli somxeTia;
yvela qarTveli Tavadi somxuri warmoSobisaa:
19
baraTian – baraTaSvili, WavWavaZian – WavWavaZe,
saakian – saakaZe...; borodinos gmiri petre bagrationi, TiTqos petros ovanesis Ze bagratunia –
somexi xorciT, sisxliT da suliT. erTaderTi
qarTuli warmomavlobis Tavaduri gvari maTi
wyalobiT gamrekeli yofila...
aRorZinebis periodis poeziis mwvervali –
SoTa rusTavelis ukvdavi poema `vefxistyaosanic~ araqarul nawarmoebad moinaTla. cnobili
`suliko~ ki Turme daviT abramians dauweria, mere teqsti qarTulad uTargmnia somexi Tavadis –
rostom bagratunis Svils, akaki bagratuns, romelic TiTqos akaki wereTlis fsevdonimiT werda. qarTvelebs ki `suliko~ ise moswonebiaT,
rom miuTvisebiaT.
cnobili mxatvari niko firosmanaSvilic,
Turme somexi yofila (`nikolai firosmaniani Sedevrebs qmnida, raTa Semdeg gaeyida da somxuri
xelgaSlilobiT sayvareli qalisaTvis milioni
vardi eyida~).
ZiriTadad ruseTSi gamocemul wignebsa da
presaSi, mraval sisuleleebs weren osi separatistebi. axla ukve maT ganacxades pretenzia didi qarTveli mxedarTmTavris giorgi saakaZis pirovnebaze. igi warmoSobiT osad miiCnies, igive
bedi ewia `vefxistyaosnis~ avtorsac.
am movlenis Sesaxeb ilia WavWavaZe werda:
`lamis kavkasiis qeds aqeT Cveni xseneba gaaCanagon, qarTvelebis saxeli dedamiwis zurgidan aRgavon da CalasaviT qars gaatanon~ [26, 126].
marTlac, eklis gvirgvini gaumzades XX saukunis kaciWamia vandalebma saqarTvelos, veeba,
uSvelebeli eklis gvirgvini da manac udrtvine20
lad daidga Tavze. WirTa Tmenis, didTa WirTa
malvis niWi hqonda da yvelafers gauZlo...
ociode wlis win, antiqarTuli ideis avtorebis mtkicebiT, piradobis mowmobidan erovnuli grafis amoReba xels uwyobda sxvadasxva
erovnebis moqalaqeebis zogadqarTul RirebulebebTan Tanaziarobas, Sedegad ra miviReT?! maSin,
rodesac saqarTvelos mosaxleoba dRiTi dRe
mcirdeba, magaliTad, qvemo qarTlSi eTnikurad
sxva erovnebis adamianTa Sobadoba izrdeba, romelTac arc qarTuli ena ician da arc saqarTvelos istoria.
saqarTvelos moqalaqeobis wess gansazRvravs saqarTvelos konstitucia [27, 9-10]. saqarTvelos moqalaqeobis mopovebis meore ZiriTadi
saSualeba aris naturalizacia, anu ucxo qveynis
moqalaqis an moqalaqeobis armqone piris mier
garkveuli procedurebis gavlis Semdeg saqarTvelos moqalaqeobis miReba. Tumca adamianis
survilis garda aucilebelia garkveuli moTxovnebis dakmayofileba da procesis gavla, rac
gansazRvrulia 1993 wlis 25 marts miRebuli saqarTvelos organuli kanoniT `saqarTvelos moqalaqeobis Sesaxeb~. CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa aRniSnuli kanonis 26-e muxlis b) da
g) punqti, sadac naTqvamia, rom moqalaqeobis
msurvelma `dadgenil farglebSi icodes saxelmwifo ena; aseve `dadgenil farglebSi icodes
saqarTvelos istoria da kanonmdebloba~ [28, 221].
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom ara mxolod naturalizaciiT, aseve saqarTveloSi dabadebiT
mcxovrebi somxebisa da azerbaijanelebis didi
nawili qvemo qarTlsa da mesxeT-javaxeTSi ver
21
(an ar) floben saqarTvelos saxelmwifo enas, ar
ician minimaluradac ki saqarTvelos istoria da
saxelmwifo struqturebTan dRemde rusuli enis
meSveobiT urTierToben.
aseT viTarebas xeli Seuwyo im garemoebam,
rom sabWoTa reJimis dros aTwleulTa ganmavlobaSi saqarTvelos mTel rig regionebSi iqmneboda situacia, romlis drosac qarTuli mosaxleobis diskriminacia _ Seviwroebis xarjze
formirdeboda araqarTuli mosaxleobis aSkarad
privilegiuri mdgomareoba. am imperiul politikas sabWouri internacionalizmis droSiT sxvadasxva drois saqarTvelos komunisturi xelisufleba didis gulmodginebiT axorcielebda.
aseTi politikis Sedegad, TiTqmis erT saukuneSi, ramdenime qarTuli regioni wminda araqarTul regionad iqca da aqtiurma araqarTvelma
mosaxleobam qarTvelTa kanonieri uflebebis aRdgena sakuTar uflebaTa SezRudvad aRiqva.
swored amitom, qarTveli eris istoriul
ubedurebad unda CaiTvalos misi internacionaluri buneba im damaxinjebuli gagebiT, rogoradac igi epyroboda da epyroba yvela juris gadamTiels.
sxva erebisadmi damokidebulebis sakiTxSi
Cvenma zomagadasulma saTnoebam, TviT saqarTvelos mtrebisadmic ki gulTbilma mopyrobam da
maTTvis erovnuli karis farTod gaRebam, _ stumarTmoyvareobis am damaxinjebulma gagebam, udidesi ziani miayena Cvens ers [29, 28].
erTaderTi qveyana varT msoflioSi, sadac
nebismieri ltolvili Tavs maspinZlad grZnobs.
Tavis enaze naTldeba, Tavis taZarSi loculobs,
22
Tavis TeatrSi iRebs sulier sazrdos, roca
msgavsic araferi Seuqmnia arc Tavisuflebis
simbolos – safrangeTs da arc internacionalizmis `medroSes~ _ ruseTs.
Cveni tolerantuli Semwynareblobis wyalobis gamo, qarTul daba-soflebs Camosaxlebulma
ucxo tomis Svilebma iseTi saxelebi daarqves
verc ki mixvdebiT, rom es dasaxlebebi saqarTvelos teritoriazea. Tavad gansajeT: filipovka, miasnikiani, kirovakani (axalqalaqis r-ni), yaurma,
yulalisi, vladimirovka, gorelovka, efremovka,
orlovka, spasovka, orojolari, asfara, rodionovka (bogdanovkis r-ni), magirlo, jafarlo, injaoRli, asaxonjalo, muRanlo, taStikulari, qoSaqilisi, ahmedlo, abdalo, yaraTiqani, yaradaSi
(bolnisis r-ni), aRTaRala, yaraTaRali, yarajali,
nazarlo, muRanlo (gardabnis r-ni) da a. S.
is, rac sabWoTa reJimma dagvaklo, dRes
globalistebi da liberastebi gvisruleben. imas, rasac dasavleTi axal msoflio wesrigs uwodebs, faqtobrivad kacobriobisadmi Tavsdatexili mixakisferi Wiria. es aris vandalizmi da
qarborbala, romelic msofliosa da saqarTvelos Tavze trialebs. eWvia, rom es cunamebi da
wyaldidobebi, qariSxali, avadmyofobebi da misTanebi xelovnurad aris gamowveuli da malTusisa da ZmaTa maTTa programis safuZvelze xorcieldeba [30, 4].
rodesac globalizaciaze vlaparakobT, unda gaviTvaliswinoT, rom `globalistebis~ radikaluri frTis warmomadgenlebi eris cnebas saerTod uaryofen da erTgvari ironiiTac acxadeben, rom erovnuli aRqma (idenity) mxolod roman23
tikuli fantaziaa. xolo termini `eri~ aRniSnavs
saxalxo sazogadoebas dafuZnebuls saerTo sakuTrebasa da interesebze (romlis wevrebic iziareben azrs genealogiuri da geografiuli fesvebis Sesaxeb da swamT saerTo bedisa) [31, 123-124].
globalizmma `gadasinja~ religiis, genetikis, istoriuli erTobis sakiTxebi; eWvqveS daayena terminebis _ `patriotizmi~, `erovnuloba~,
`avtoqtonoba~, `erovnuli ena~ _ da sxva pozitiuroba; seqtebis, calke administraciuli erTeulebis, ideologiuri Tu sqesobriv uflebaTa
dacvis humanuri motiviT sazogadoeba dayo `dasacav~ nawilebad da gaarTula maTi tradiciuli
erTobis dacva; samagierod, danawilebul koleqtivebs SesTavaza sxva gamaerTianebeli niSnebi
warsuli tradiciis gareSe – saerTo (magram ucxo) ena, saerTo (magram mxolod ekonomikiT dakavSirebuli) sivrce, saerTo fuladi niSnebi,
erTnairi samosi, erTiani kanonmdebloba, erTnairi masmedia, erTnairi cnobiereba, saerTo mteri
da saerTo moyvare [31, 131].
globalizaciam planetaze yovelmxrivi eqspansiis xasiaTi miiRo. mas axorcieleben calkeuli pirebi, koleqtivebi, saxelmwifoebi da saxelmwifoTaSorisi gaerTianebebi iseT sferoebSi, rogoricaa: vaWroba, finansebi, mrewveloba,
komunikacia, informatika, mecniereba, teqnika,
kultura, religia da a. S. am process Tan axlavs konvergencia. kacobrioba Tavisi arsebobis
metad rTul epoqaSi Sevida, sadac samyaro, globaluri da lokaluri, gaerTianebuli da gayofili xdeba.
24
Cvens epoqaSi, roca saqarTvelo Tavisi istoriuli ganviTarebis axal fazaSi Sevida, daadga realuri suverenitetisa da saxelmwifoebrivi damoukideblobis gzas, erTa Soris urTierTobanic, cxadia, ganicdis garkveul cvlilebebs. magram, rogorc Zveli sibrZne metyvelebs,
`siaxle xSirad daviwyebuli siZvelea~.
saqarTveloSi mcxovreb araqarTul mosaxleobaSi saukuneTa manZilze yalibdeboda sakuTari mentaliteti, razedac winaT yuradReba gamaxvilebuli ar iyo, e, i. araqarTuli mosaxleoba yovelTvis araerTgvarovani iyo. xazgasasmelia, rom saqarTveloSi cxovrobdnen da cxovroben ara mxolod isini, visac saqarTvelo mSobliur saxlad miaCnia, aramed isinic, romelTaTvisac saqarTvelo sastumroa. arian iseTebic,
vinc cdilobs miiTvisos am `sastumros~ saukeTeso apartamentebi [32].
25
pirveli Tavi
eTnikuri terminologiis
zogierTi sakiTxi
msoflios mowinave kulturul erebs (ingliselebs, frangebs, germanelebs da a. S.) naklebad ainteresebdaT erovnuli problema, igi
maTTvis ar warmoadgenda uSualo praqtikul saWiroebas da amdenad, arc Teoriuli azrovnebis
sagans. magaliTad, rodesac erovnuli sakiTxi
italiaSi mwvaved dadga, XIX saukunis pirvel naxevarSi, italieli paskuale manCini erT-erTi
pirveli moazrovne iyo, romelmac mTeli Tavisi
Semoqmedeba erovnul sakiTxs (cxadia, Teoriul
planSi) gaazrebas moaxmara da sagrZnobi kvalic
datova am mimarTulebiT. mas Semdeg arc erT
italiel filosofoss an mecniers am mxriv Tavi
ar gamouCenia. ruseTSi arc vl. soloviovi, arc
g. plexanovi da sxva romelime gamoCenili moazrovne ar dainteresebula eris raobiT, misi niSan-TvisebebiT, warmoSobiT da a. S.
aRniSnuli problemis dayenebasa da gadaWraSi Tavi gamoiCines avstrielma social-demokratebma k. renerma da o. bauerma, e. i. im qveynis
Svilebma, romelTaTvisac es problema upirvelesad praqtikuli saWiroeba iyo. aseve problema
ainteresebdaT im xalxebis moazrovneebs, romelnic erovnulad daCagruli iyvnen – Cexebs, polonelebs, ebraelebs, qarTvelebs da sxv. [33, 13].
cnobilia, rom eTnikuri sakiTxi metad mravalmxrivia. igi moicavs iseT sakiTxebs, rogoric
aris enisa da kulturis mniSvneloba kacobriobis diferenciisaTvis, jgufuri (eTnikuri) TviT26
Segnebis formireba da funqcionireba, calkeul
koleqtivebs Soris urTierTobis xasiaTi da a. S.
mravali eTnikuri termini jer kidev azrTa sxvaobas iwvevs specialistebs Soris. cneba ucvleli ar aris, is mudam moZraobaSia... amJamad momqmedi eTnikuri terminologia saTaves iRebs
ZvelberZnuli sityva – eTnosidan. Zveli berZnuli enis leqsikonebi am sityvidan daaxloebiT
aTobiT mniSvnelobis cnobebs iZlevian [19, 7].
aqve unda aRiniSnos, rom specialuri gamokvlevebi eTnosis arsis, eTnikuri urTierTobebisa da procesebisadmi da saerTod cnebebisadmi _
`eTnikuri jgufi~, `eTnikuri erToba~, `eTnosisadmi kuTvnileba~ dasavleTis mecnierul gamokvlevebSi XX saukunis 50-iani wlebidan daiwyo.
amasTanave, aseTi saxis gamokvlevebi cariel adgilze ar aRmocenebula [34, 207].
eTnosis cneba Tavisi miRebuli da gavrcelebuli mniSvnelobiT, rogorc aRvniSneT berZnuli sityvis semantikas eyrdnoba. `eTnos~ berZnulad niSnavs: modgmas, toms, jogs, remas,
xalxs, ers, erovnebas. individis eTnikuri niSnebi moicavs: temperaments, mixramoxras, kanis da
Tmis Seferilobas, xasiaTs, Cveul gunebaTa im
Taviseburebebs, romlebic mas sisxlismier kavSirTagan Semtkicebuli `Cven-jgufis~ CamomavlobiT rgebia. vityviT: eTnikuri Cineli, maori an
zulusio da vgulisxmobT, rom mavani tomobriv,
sisxlismier
xsenebul
jgufTagan
erT-erTs
ekuTvnis [35, 7-8].
eTnosebisgan gamoyofen adgilobriv mikroeTnikur erTeulebs, romlebsac eTnografiuli
jgufebi ewodebaT. es jgufebi garkveuli eTno27
sis SemadgenlobaSi Sedian da konkretuli areali aqvT dakavebuli. rogorc wesi, eTnografiuli jgufi es aris xalxis an erTi eris teritoriulad gamoyofili nawili, romelsac SenarCunebuli aqvT zogierTi ganmasxvavebeli niSani. es
niSnebi, xSirad kulturisa da yofis calkeuli
elementebis specifikurobis farglebSi Tavsdeba
da SeiZleba warmodgenili iyos gansxvavebuli
kilos Tu kilokavis saxiT, materialuri da sulieri kulturis Taviseburi elementebiT da sxv.
rogorc wesi, xSirad xdeba ise, rom yvelaferi
es ganapirobebs Taviseburi TviTSegnebis arsebobasac.
eTnografiuli jgufebi damaxasiaTebelia
msoflios mravali xalxisaTvis. am TvalsazrisiT didi mravalferovnebiT gamoirCeva qarTuli
eTnografiuli sinamdvile. rogorc cnobilia, aq
gansxvavebuli eTnografiuli niSnebiT gamoiyofian: qarTlelebi, kaxelebi, imerlebi, megrelebi, gurulebi, qiziyelebi, mTiulebi, svanebi, ingiloebi, aWarlebi da sxv. [36, 26-27].
e. w. `sabWourma~ mecnierebam mravalTagan kidev erTi yalbi doqtrina – eTnikuri integracia
gamoigona, rodesac, adgili aqvs sxvadasxva eTnikuri jgufis Serwymas, Serevas kulturul-sameurneo daaxloebis gziT. Tanac, es gza SemuSavebuli unda yofiliyo mesame, ufro maRalganviTarebuli eTnosis mier. integraciis qveS igulisxmeboda sxvadasxva eTnosis daaxloeba mSvidobiani, Zaldautanebeli gziT, mravalerovan socialistur saxelmwifoebSi. xolo erovnuli sakiTxis gadaWris umTavres pirobad miCneuli iyo
xalxebis kulturul-sameurneo daaxloeba, eko28
nomikuri faqtoris ZiriTadi berketebis TiTqosda maRalganviTarebuli eTnosis xelSi TavmoyriT. cxadia, aseTi Tvalsazrisi mTlianad imperiul da koloniur miznebs isaxavda da masze
iyo damyarebuli. dReisaTvis man sruli kraxi
ganicada [36, 31].
Sua saukuneebidan dRemde eTnikur erTobaTa
aRsaniSnavad ucxoel avtorebTan gamoiyeneboda
ZiriTadad oTxi termini: nacia (eri), tomi, rasa
da eTnikuri jgufi. am terminebis gamovlena da
gamoyeneba sxvadasxva epoqaSi dakavSirebuli iyo
gansxvavebul istoriul-kulturul koncefciebTan. erTi koncefciis meoriT Secvla iwvevda aRniSnuli terminebis arsebiTad azrobriv cvlilebebs.
yvelaze adre literaturaSi Semovida termini `eri~, romelic adreuli Sua saukuneebidan
gamoiyeneboda eropaSi eTnikuri (lingvisturi da
kulturuli) erTeulis aRsaniSnavad. VII saukunis pirvel naxevarSi aRniSnuli SinaarsiT ganmartavda ers isidore sevilieli, VIII saukunis
franciskaneli beri barTolomeo anglikusi. naciis SedarebiT sruli aRweriloba damaxasiaTebelia aRorZinebis epoqisaTvis, ramac asaxva hpova i. bemusisa da s. miunteris SromebSi. 1527
wels agripa miuTiTebda, rom sxvadasxva `naciis~
(eris?) warmomadgenlebi gansxvavdebian xmis, enis,
laparakis maneris, kvebis, tradiciis, siyvarulisa da siZulvilis, SiSis da brazis gansakuTrebuli gamoxatviT.
termin `nacias~ aseTive azriT farTod iyenebdnen ganmanaTleblobis epoqis filosofosebi da
29
istorikosebi (a. r. tiurgo, S. monteskie, a. fergiusoni, J. kondorse da sxv. [34, 208].
dRes eris cneba ufro farToa, vidre moiazreba bibliaSi. wminda werilSi pirvelad sityva
`eri~ gvxvdeba dabadebis wignSi faraonis morCilebaSi da msaxurebaSi myofTa mimarT, rodesac
iosebi aRmoCndeba faraonis winaSe. kerZod, `saTno-uCndes sityuani ese winaSe yovlisa erisa misisa~ (dab. 41, 37) da Semdeg: `pirsa Sensa erCdes
eri Cemi~ (dab. 41, 40). cxadia, rom aq igulisxmeba
ara eTnosi, aramed im xalxTa simravle, romelic faraonis morCilebaSi iyo, mis kanons emorCileboda, romelsac esmoda misi ena.
sxva SemTxvevaSi, rodesac ufali mimarTavs
mose winaswarmetyvels da ambobs, rom `xilviT vixile me Zviri erisa Cemisa~ da `gamoviyvano eri Cemi, Zeni israelisani queyaniT egviptiT~. igulisxmeba RvTis morCilebaSi myofi xalxi, romelic
ismens RvTis sityvas da icavs sjuls [37, 36].
garkveuli specifiurobiT xasiaTdeba sityva
`eris~ xmareba axali da Zveli aRTqmis naTargmn
teqstebSi. aqac, iseve rogorc Zveli qarTuli
enis sxva ZeglebSi `ers~ vxvdebiT rogorc `xalxis~, brbos~, `krebulis~, aseve jaris mniSvnelobiTac.
bibliuri azrovneba mkveTrad mijnavs erTurTisagan xalxis `naTesaobaze~ da RvTis cnobierebaze damyarebul erTobas. qristianuli
kultura cnebaTa am gamijvnaSi, bunebrivia, misTvis damaxasiaTebel qristianul Sinaarss debs
da `ers~ aRiqvams, rogorc eklesias, anu morwmune qristianTa erTobas. `eri~ RvTis xalxis,
30
qristianTa krebulis SinaarsiT xSirad gvxvdeba
Zvel qarTulSi [38, 29].
eris gageba, rogorc im xalxis mTeli erTobisa, romelic erTi saxelmwifos morCilia, anu
faqtobrivad erTi saxelmwifos moqalaqeni arian
(am sityvis araTanamedrove gagebiT, rasakvirvelia), aris gardamavali etapi, xidi `eris~ Suasaukuneobrivsa da axal (XIX-XX saukuneebis) gagebas Soris.
eri – naciis mniSvnelobiT XIX saukunidan
ukve farTod ixmareba. gansakuTrebiT iSleba am
cnebis gaazreba qarTveli 60-ianelebis SemoqmedebaSi. faqtiurad, ukve XVIII saukunidan `eris~
rogorc naciis gageba Semzadebuli unda iyos.
amas mravali magaliTi adasturebs [38, 30].
XIX saukunis pirveli naxevris gamoCenili
moRvawe Teimuraz bagrationi (1782-1846) ers Semdegnairad ganmartavs: `eri werilis sityviT Cveneburad samxedrosa hqvian. mgonia, ase ebrauli
unda iyos, swored ki ver dagimtkiceb da irwmune, eri arc (ahl) aqedam ars warmoebuli, arc
eridama. iere berZulic aris. sakuTrad Cveneburi
– naTesavi, Tesli, moqalaqe, mcxovrebi, samxedro, samkvircxlo, mkvircxlni eseni, romelsac
xazi aqvs gasmuli, salaSqroni anu laSqarTaganni arian da sxvani~ [38, 30].
Cveni leqsikografi termin – Temis axsnisas
eris ganmartebazec saubrobs. kerZod, `Temi sruliad kacni romelisame queyanisa mcxovrebni moqalaqeni mdabioni da sxvani. Temi ars samefoTa,
gina erTa erTi romelime nawili, sxvadasxva Temi niSnavs sxvasa da sxvasa naTesaobasa, gina adgilsa~ [39, 61].
31
bagrationi nacias Semdegnairad ganmartavs:
`gvarni anu sirani~ [39, 98]. misive axsniT `sira –
STamomavlobasac niSnavs da sira – nawili anu
kerZo~ [39, 119].
daviT CubinaSvilis SexedulebiT `eri – mdabio xalxi, naTesaoba kacTa, gansakuTrebuli eniTa, STamomavlobiTa da sarwmunoebiTa, simravle
kacTa erTad SekrebilTa, jari~ [41, 241].
i. WavWavaZe, i. gogebaSvili, vaJa-fSavela, a.
wereTeli, s. mesxi, a. jorjaZe da sxvebi, eris niSanTvisebebis uaRresad farTo speqtrs warmogvidgenen da TiToeuli faqtoris miniSnebasac ZiriTadad, swori – subieqtivizmisagan dazRveuli
argumentebis moSveliebiT ganmartaven [42, 148].
saerTo jamSi erisTvis damaxasiaTebel niSnebad
isini Tvlian: enis, teritoriis da kulturis erTobas, saerTo istoriul beds, erTian STamomavlobas, sisxliT naTesaobas, saxelmwifoebriv
erTobas da a. S.
eris
Camoyalibebis
etapebis
problemis
kvlevisaTvis dResac gansakuTrebiT mniSvnelovania qarTvel swavlulTa Tvalsazrisi, rom eri
rogorc istoriuli kategoria, warsulis wiaRSi
aRmocenda da misi arsebobis ganmapirobebeli safuZvlebis cvlilebebiT eris cnebis Sinaarsobrivi da praqtikuli mxareebic icvleba – mdidrdeba da ufro mravalferovani xdeba [42, 149].
ilia eris (eTnosis) cnebasTan dakavSirebiT,
mecnierul doneze ayalibebs misTvis damaxasiaTebel komponentebs. aseTebia `mamuli~, teritoria, sadac moxda ama Tu im eris, am SemTxvevaSi
qarTveli eris formireba. ena _ saRvTo ram
aris, sazogado sakuTrebaa, sazogadoebasTan er32
Tad iqmneba da viTardeba im teritoriul erTeulze, sadac xdeba ama Tu im eris formireba Tavisi rwmeniTa da kulturiT. enis erToba niSnavs
kulturis erTobas. erToba gvartomobisa, saerTo
istoriuli warsuli, kultura da masTan ganuyofeli intensiuri cxovreba. qveynis ekonomikuri
mTlianoba ki masTan kacobriobis Ronisa da simkvidris dedaboZia. amgvarad, ilia WavWavaZe, Seexo
ra eris cnebas, xazi gausva yvela Taviseburebas
da Camoayaliba yvela misi komponenti [43, 39].
XX saukunis dasawyisSi eris ganmsazRvrel
ZiriTad komponentad miaCndaT `samSoblo miwawyali, ena, istoria, erTnairi Tavgadasavali da
ara sarwmunoeba~. eTnosis am gansazRvraSi akaki
wereTeli religiis ignorirebis winaaRmdeg gamodioda, Tumca arc imas amarTlebda, vinc erovnebasa da sarwmunoebas erTmaneTSi aigivebda. poeti gvTavazobs Tavis koncefcias, kerZod, `ers~
im droisaTvis arsebul sazogadoebriv wyobas
igi adarebs xes. misi azriT, es aris igive erovnebis xe, romelSic feodaluri ierarqiuli kibe
xeluxlebeli darCa [43, 44].
marqsistul literaturaSi dominirebuli
adgili daimkvidra stalinis ganmartebam eris
Sesaxeb, romelSic gaTvaliswinebuli Cans qarTveli 60-ianelebis Sexedulebebi. kerZod, 1913
wels gamoqveynebul naSromSi `marqsizmi da nacionaluri sakiTxi~, aRniSnavda: `eri aris adamianTa istoriulad Camoyalilebuli myari erToba, warmoSobili enis, teritoriis, ekonomiuri
cxovrebisa da im fsiqikuri wyobis erTobis bazaze, romlis gamoxatulebaa kulturis erToba~.
stalini ganmartebis saxiT, iqve gvTavazobs Se33
niSvnas: `xazgasmiT unda aRiniSnos, rom arc erTi zemoxsenebuli niSani, calke aRebuli, ar kmara eris gansazRvrisaTvis. ufro metic: sakmarisia ar iyos Tundac erTi am niSanTagani, rom eri
erad aRar darCes~ [44, 319].
termini `tomi~ mecnierebaSi damkvidrda
axal droSi. Tavdapirvelad toms uwodebdnen
mcire socialur jgufebs, romlebic a. r. tiurgos azriT monadireebSi moiTvlida 15-20 adamians. aRniSnuli terminis aseTi ganmarteba memkvidreobiT ergoT XIX saukunis mkvlevarebs.
terminis srulyofili ganmarteba daixvewa XIX
saukunis meore naxevarsa da Semdgom periodSi
j. maklenanTan, g. spenserTan da a. S. [34, 209].
aRsaniSnavia, rom XIX saukuneSi terminebi
`tomi~ da `nacia~ (eri) xSirad sinonimebad gamoiyeneboda. zogierTi avtori ganixilavda, rogorc ramdenime socialuri erTeulis – tomis
eTnikur erTobas.
XIX saukunis meore naxevarSi ernst renanma
gamijna am ori cnebis – terminis mniSvneloba.
`naciis~ warmoSoba man daukavSira eropaSi Sua
saukuneebis sawyis etaps [34, 211].
Semdegi termini, romelic erTi periodi
farTod gamoiyeneboda eTnikurobis mniSvnelobiT aris `rasa~. misi Semotana samecniero brunvaSi ganekuTvneba XIX saukunis dasawyiss [34, 212].
zemoT aRniSnul da sxva terminebTan dakavSirebiT, rasac adgili hqonda qarTul sinamdvileSi, ganvixiloT ramdenime sakiTxi Cveni eris
warsulidan.
uZveles droSi qarTvelebi sxvadasxva tomebad Tu jgufebad iyofodnen (romelTa detalu34
ri CamoTvla Sors wagviyvans), rom maT xangrZlivi cxovrebis procesSi sul sxvadasxva ucxo jgufebic Seerivnen (Semoxizvnisa Tu SemoWris gziT) da Seerwynen. bavSvuri gulubryviloba da istoriis ucodinarobaa imisi warmodgena
da mtkiceba, rom qarTveli xalxi – anu eri (`nacia~) erTi dedmamidan, gvaridan an naTesauri Temidan gaCnda da wminda warmoSobisaa. aseTi ram
bunebaSi ar arsebobs. pirdapir unda iTqvas, dedamiwis zurgze arsebuli yvela xalxi anu eri, urTierTmonaTesavesTan erTad, sul sxvadasxva rasis, enis, zne-Cveulebis, jiSis, kulturis, rwmenawarmodgenis, xasiaTisa da sxva adamianTa masis
dajgufebis, Sezrdisa da Serwymis Sedegadaa warmoSobili xangrZlivi Tanacxovrebis Sedegad. da
ra Tqma unda, ase warmoiSva da Camoyalibda qarTveli eric (is gamonaklisi araa) [45, 94-95].
sagulisxmoa, rom qarTveli xalxis Camoyalibeba VIII-IX saukuneebSi damTavrda, rasac male
qarTveli eris (myari erTobis) saboloo formireba mohyva. am TvalsazrisiT raoden bevris metyvelia Tundac saqarTvelos uSoreulesi kuTxis
svaneTis erT-erTi Temis latalis patara soflis
lailis eklesiis xatis XI saukunis warwera:
`wmidao mTavarangelozo muxerisao... adiden mefeni
bagratunianni da dadiani, da didebuli da erTobili saqarTvelo da erTobili suanni...~ rogorc
Cans, qarTvelTa erToba da erTianoba (bunebrivia,
agreTve maT garSemo myofi sxva eTnikuri jgufebis)... sabolood sruliad saqarTvelos farglebSi gamoiwrTo da SeduRabda. es Cans Tundac svaneTis patara soflis mosaxleTa TviTSegnebis (Sinagani rwmenis) gamoxatulebidan erTiani da erTob35
livi mmarTveli bagrationebis, qarTvelebisa da
sruliad saqarTvelos Sesaxeb [45, 94].
1926 wlis aRweriT, rogorc sxva sakavSiro
aRwerebiT aWareli, svani, megreli da a. S. araqarTvelebad arian dafiqsirebuli. 1927 wels am
antiqarTul pozicias gamoexmaura ucnobi avtori, magram gasagebi mizezebis gamo kritikuli werili ar gamoqveynebula. dedani aRmoCnda Sinagan saqmeTa saministros arqivSi. mogvaqvs werilis teqsti: `cneba aWareli, megreli, svani da
sxva benebrivia ar ewinaaRmdegeba cnebas qarTveli; piriqiT cneba `qarTveli~ Seicavs yvela danarCens rogorc mTeli – calke nawilebs. roca
svani an megreli TavisTavs svans an megrels
uwodebs, amiT igi mxolod Tavis provincialur
STamomavlobas aRniSnavs da ara imas, rom igi
qarTveli ar aris; piriqiT, svanis an megrelis
warmodgenaSi saxelwodeba `svani~ an `megreli~
es aris nawili cnebisa `qarTveli~, rogorc erTi mTelisa. es tomebi ara marto rasobrivi STamomavlobiT, aramed erovnuli SegnebiT erTi
qarTveli eris ganuyofel nawils Seadgens~ [46,
29-30].
gzajvaredinze mdebare saqarTvelos teritoriis polieTnikuroba aqaur mosaxleobas
cxovrebis garkveul wess karnaxobda – tolerantobas (im xarisxiT, rom SesaZlebeli yofiliyo
gaerTianeba).
uxsovari droidan saqarTveloSic xalxi
jgufebad cxovrobda. erTad cxovrebis Sedegad
adamianebs Tavisi jgufisadmi loialoba uyalibdebodaT. gaerTianebaTagan zogierTi sisxliT
iyo SekavSirebuli (`Tesli~ da aqedan gamomdina36
re `naTesavi~, `Tvisi~, `Tesltomi~, `tomi~, `guari~,
`saxli~,
`guarnaTesaoba~,
`maxlobeli~,
`modgma~, `buneba~, `Temi~), xolo gaerTianebaTa
nawili mravaleTnikuri iyo _ `mkvidrni saqarTvelosani~, `qarTvelTa Svilni~, `eri~.
gaerTianeba iyo, rogorc horizontaluri,
aseve vertikaluri, rac Sesabamis gamoTqmebSi aisaxeba, ukanaskneli, magaliTad, sakmaod xSir SesityvebaSi `sjuli mamaTa CuenTa~, an aqve SeiZleba gavixsenoT termini `Tvisi~, romelic sam
Taobas moicavs. naTesavni sxvadasxva iyvnen _
`naTesavi sparsTa~, `naTesavi somexi~, `yovelni
naTesavni berZenTani~, `naTesavi ismaelisi~, `agaris naTesavni~, `bunebiT sarkinoz~. msgavsi gamoTqmebis sixSire uZveles wyaroebSi naTlad
warmoaCens avtorTa mkafio eTnikur cnobierebas.
ucxo eTnikuri warmomavlobisani qarTul
wyaroebSi aRiniSnebodnen rogorc `ucxoni~, `ucxoni naTesavni~, `ucxoTeslni~, `mosulni~ da sxv.
`Cven~ da `isini~ saqarTvelos teritoriaze
Zveli droidan Tanaarsebobdnen da maT Soris
urTierTobebi sxvadasxva xasiaTisa iyo [47, 44].
Tavisi arsebobis manZilze, qarTuli saxelmwifo, dasaxlebuli mravali erovnebis warmomadgenlebiT, faqtia, rom arasodes gamxdara mravalerovani qveyana (dRes ki, pirvelad saqarTvelos istoriaSi, aseTi arasasurveli perspeqtiva
realurad isaxeba). es imitom, rom saqarTvelos,
rogorc saxelmwifos, istoriul-tradiciulad,
SemuSavebuli hqonda damcveli meqanizmi, romlis
moqmedebiTac, Cvenma winaprebma dRemde Semogvinaxes qarTuli miwa-wyali, SeinarCunes erovnuli
kultura da TviTmyofadoba. es damcveli meqa37
nizmi iyo `ucxos~ miReba-dasaxlebis wesi, romelic uzrunvelyofda mosuli `ucxos~ im kulturul samyarosTan Sezrdas, romlis garemocvaSic
igi eqceoda [48, 91].
termin `ucxos~ gagebas zogierTi Tavisebureba gaaCnia. magaliTad, istoriulad `ucxo~ Tavisi SinaarsiT ara marto ucxoeTnikuri, sxva
erovnebis warmomadgenlis momcveli iyo, aramed
`ucxo~ iyo qveynis SigniT (mag., saqarTvelos
SigniT) erTi kuTxidan meore kuTxeSi, erTi Temidan meore TemSi sacxovreblad droebiT Tu
mudmivad gadaadgilebuli pirovnebac. qveynis
SigniT gadaadgilebuli SeiZleba qarTvelic yofiliyo da araqarTvelic. rogorc qarTveli, ise
araqarTveli `ucxos~ miRebis da dasaxlebis wesi, principSi TiTqmis erTnairi iyo da erTmaneTisagan cotaTi Tu gansxvavdeboda. Tu Tanamedrove civilizebuli samyaros qveynebis SigniT
mosaxleobis gadaadgileba Tavisuflad xdeba,
xolo bevr qveyanaSi (mag., fineTSi, espaneTSi da
sxv.) specialuri kanonebiTaa moxsnili qveynis
SigniT, gadaadgilebasTan dakavSirebuli yovelgvari SezRudva (am qveynebis moqalaqeebs ufleba
aqvT erovnuli teritoriis farglebSi Tavisuflad airCion sacxovrebeli adgili), ase rodi
iyo istoriuladac. erTi Temidan meoreSi gadaadgilebuli piri Tu ojaxi, am TemisaTvis `ucxo~ iyo da `ucxos~ miReba dasaxlebis erTxel
da samudamod dadgenil wess emorCileboda [48,
92-93].
da bolos kvlav ilias davesesxoT eris ganmartebasTan dakavSirebiT: `eri es aris... istoriiT SeduRabebuli erTsul da erTxorc mkvidrTa
38
krebuli~. am uaRresad lakonur, magram tevad
gansazRvrebaSi mocemulia eris arsis maxasiaTeblebis iseTi gadmocema (Tanmimdevroba-mnivSnelobis TvalsazrisiT), romlis dari arc mis
Tanamedrove da arc dRevandel politikur mecnierebaSi ar moipoveba [49, 102-103]. es rom inglisels an germanels daewera, politikuri ekonomiis, samarTalmcodneobisa da politologiis vercerTi avtori am debulebas gverds ver auvlida.
39
meore Tavi
erovnuli umciresoba istoriaSi da
Tanamedroveoba
XXI saukunis dasawyisSi msoflios 99 saxelmwifoSi cxovrobda 291 gansxvavebuli erovnebis umciresoba, rac 340 milion adamians Seadgenda. aqedan 80 milioni enobrivi umciresobis
warmomadgeneli iyo. amasTan, eTnikuri da nacionaluri identobis problemam SromiTi migrantebisa da ltolvilTa ricxvis kvaldakval axali
datvirTva SeiZina, rac axal, permanentulad eTnikur umciresobebs ayalibebs.
Tu romelime xalxis gansaxlebis dros xdeba misi calke jgufebis geografiuli mowyveta,
rac ufro xSiria sazRvao gziT gadasaxlebis
dros, maSin ZiriTadi `mSobliuri~ xalxisagan
gamoiyofa axali damoukidebeli eTnosebi. swored ase daemarTad ingliselebs, frangebs, espanelebs, portugalielebs, holandielebs da dasavleT evropis sxva xalxebs, roca koloniur
periodSi (XVI-XIX ss.) moxda maTi gansaxleba
CrdiloeT da samxreT amerikis, avstraliisa da
okeaniis mkvidri mosaxleobisaTvis warTmeul da
dapyrobil miwebze. aseT axal eTnosebs warmoadgenen amerikelebi, inglisel-kanadelebi, frangi
kanadelebi, laTinuri amerikis TiTqmis yvela
`msxvili~ xalxi~, inglisel-axalzenlandielebi
da sxva mravalni.
zogierTi eTnosocialuri erTobebi Camoyalibdnen jer kidev pirvelyofili Temuri wyobilebis stadiaze, romlebic dReisaTvis SemorCnen
asobiT, xolo nawili mxolod aTobiT adamians
40
moiTvlis. maSin, rodesac sxva eTnosebis – erebis formireba moxda axalsa da uaxles periodSi milionebs Seadgendnen. aRsaniSnavia, rom kacobriobis raodenobis naxevars Seadgens mxolod 11 dasaxelebis xalxi. maTgan SedarebiT
mravalricxovania (100 milionze meti) eseni arian
Cinelebi, ukve didi xania miliardze meti, hindustanelebi (200 milionze meti), aSS-s amerikelebi (daaxloebiT 180 milioni), bengalielebi
(170 milioni), rusebi (150 milionze meti), brazilielebi (135 milionamde), iaponelebi (120 milionze meti) [50, 300].
erovnuli saxelmwifoebi moicaven uamrav
religiur, enobriv da regionalur dajgufebebs,
romelTaganc romeliRac mainc gamoTqvams pretenzias `eris~ statusze. yofili iugoslavia,
romelic Tavis droze versalelma mSvidobismyofelebma gansazRvres, CaTvales, rogorc `slavTa
qveyana~. sinamdvileSi is yovelTvis dasaxlebuli iyo sxvadasxva religiur-eTnikuri erTobebiT, romelTac gaaCndaT sakuTari ena da istoria. amas mohyva eTnikuri wmendis saSiSroeba da
es moxda kidec bosnieli serbebis mxridan [51,
94-95].
Tanamedrove pirobebSi msoflio politikis
wamyvani Zalebi cdiloben mravalerovnul qveynebSi ori ZiriTadi modeliT daareguliron nacionaluri umciresobebis da sxva eTnikuri jgufebis problema.
pirveli – es aris modeli, romlis arsi
mdgomareobs erovnuli umciresobebis da eTnosebis asimilaciaSi (mesame-meoTxe Taoba da a. S.).
igi damaxasiaTebelia amerikis, kanadis, safrange41
Tis, TurqeTis da sxva ganviTarebuli qveynebisaTvis. klasikur magaliTad SeiZleba dasaxeldes ruseTic, sadac ebraelebis TiTqmis mTliani
asimilacia moxda, magram gasakviri is aris, rom
ruseTSi ebraelTa umciresobam TviTon moaxdina
inteleqtualuri zegavlena umravlesobaze da
sxva umciresobebTan erTad didi gavlena iqonia
rusuli erovnuli cnobierebis Camoyalibebaze.
Tumca erovnuli sulis gamodevnis procesma
mTlianobaSi uaryofiTi nakadi SesZina ruseTis
sazogadoebriv-politikur, ekonomikur da fsiqologiur ganviTarebas. am modelTan axlos dgas
yvela yofili sabWoTa ruspublika.
meore modelad moiazreba mxolod kulturuli pluralizmi, rodesac qveynis masStabiT
ar arsebobs erTiani normatiuli kultura da
fiqsirdeba kulturuli mravalsaxeoba [52, 40-41].
XX saukunis 90-ian wlebSi gamoikveTa e. w.
arSemdgari saxelmwifoebis ricxvis zrda. es is
qveynebia, sadac erovnuli umciresobebis separatizmis gamo saxelmwifo, faqtiurad, daSlilia
calkeul nawilebad da centralur xelisuflebas ar SeuZlia Tavisi iurisdiqcia gaavrcelos
sakuTari saxelmwifos mTel teritoriaze. mecnierTa garkveuli nawilis azriT, momavali msoflios ZiriTadi politikuri winaaRmdegoba iqneba
dapirispireba saxelmwifosa da eTnikur umciresobebs Soris [53, 47].
faqtia, rom XXI saukunis dasawyisisaTvis
msoflios suverenuli saxelmwifoebis sam meoTxedze mets hyavda erovnuli umciresobebis mniSvnelovani raodenoba, romlebic Seadgenen dedamiwis mosaxleobis erT meeqvseds [53, 149].
42
istoriuli da socialuri ganviTarebis Sedegad ukve Camoyalibebuli eTnikuri jgufi warmoadgens erTian cocxal organizms Tavisi Sinagani struqturiT. rogorc yovel cocxal organizmSi, eTnosSic, axal bunebriv-klimatur an ucxo-kulturul garemoSi moxvedrisas, iwyebs moqmedebas adaptaciuri meqanizmi, gamomuSavebuli
saukuneebis manZilze. am meqanizmis qmediTunarianobazea damokidebuli, SesZlebs Tu ara esa Tu
is eTnosi Seeguos axal garemos, SeiTvisos misTvis aratradiciuli faseulobebi da warmodgenebi, Tanamedrove sazogadoebis normebi, wavides
garkveul kompromisze ise, ar daarRvios misi
specifikuroba da sistemuri mTlianoba, anu
adaptacia ar gadaizardos asimilaciaSi. zogierTi mecnieris SexedulebiT, eTnosTa swored es
madaptirebuli unari SeiZleba iqnas miRebuli
eTnikur jgufTa ganmasxvavebel, saklasifikacio
niSnad, maTi tipologizaciis safuZvlad. uxeSi
dayofiT eTnosebi am niSnis mixedviT SeiZleba
miekuTvnos advilad modernizebad da Znelad modernizebad, an dasavlur da aRmosavlur tipebs.
Tu mivmarTavT kvlevis sistemur meTodologias,
eTnikuri sistemebi am maxasiaTeblis mixedviT
Seesabameba Ria da daxurul sistemebs [54, 81].
erovnuli umciresobis sakiTxi zogadsakacobrio problemaa. cnobilia, rom arsebobs eTnikuri sazRvrebi da arsebobs saxelmwifoebrivi
politikuri sazRvrebi. es ori cneba erTmaneTs
rom emTxveodes, maSin srul harmoniasTan gveqneboda saqme. magram cxovrebaSi ase ar xdeba. es
sazRvrebi yovelTvis daSorebulia. amitom politikur sazRvrebSi xSirad xvdeba mravali
43
eris warmomadgeneli. politikuri sazRvrebi erT
mTlian saxelmwifos gamoxatavs da masSi moxvedrili adamianebi ukve erTi uzarmazari sociumis
anu saxelmwifos warmomadgenlebi arian. erovnuli umciresobebi, romelnic dominant, avtoqtonuri eris gverdiT cxovroben erT saxelmwifoSi, ukve politikurad dominirebuli eris `sakuTreba xdeba~. swored es principi aqvs aRebuli dasavleT da, Tu gnebavT, aRmosavleT qveynebsac, sadac, oficialurad Tu araoficialurad, yvela mosaxle, erovnebis miuxedavad, iTvleba im saxelmwifos kuTvnilebad, mis Semadgenel nawilad, romelic avtoqtonuri eris saxels atarebs.
ar arsebobs adamianisaTvis imaze maRali
ram, vidre erovnebaa. erovnebis gareSe adamiani
mouwesrigebeli arsebis STabeWdilebas tovebs.
erovnulobaSia akumulirebuli misi struqtura,
Tavisi Tavis da adgilis povna. erovnuli mikuTvnebuloba miRebulia rogorc aucilebeli, TavisTavadi. igi axdens arsebiT gavlenas xalxis
moqmedebaze iseT situaciebSi, roca erovnulobis dacva uTanaswordeba cxovrebis da STamomavlobis dacvas. magram araferi ar aris ise saSiSi, rogorc erovnuloba, rodesac igi sakuTari
ambiciebis dasaokeblad separatistuli da politikuri elitis manipulirebis sagani xdeba.
dayofili sazogadoebebi aris arasamarTlebriobis Sedegi. Tu ar arsebobs samarTlebrivi midgoma, mRelvareba da konfliqti umciresobasa da umravlesobas Soris TiTqmis gardauvalia. saerTaSoriso organizaciebi ki ufro
xSirad mxars uWeren umciresobaTa moTxovnebs,
44
xSirad umciresobas garedan aqvs strategiuli
da ideologiuri mxardaWera. yovelive amas Sedegad mohyveba gaxangrZlivebuli, Zvirad Rirebuli
konfliqti, sazogadoebis da ekonomikis dezintegracia da, bolos, rac mTavaria, didi sakiTxis winaSe aRmoCndeba is Rirebulebebi, romelTa
dacva gaxda konfliqtis Tavdapirveli mizezi,
anu konfliqti Seuqmnis safrTxes Tavad eTnikuri jgufis arsebobas, eTnikur kulturas.
xSirad umciresoba Tvlis, rom pirovnuli
usafrTxoebis dacvas uzrunvelyofs sazogadoebis avtonomiuri mowyoba. arsebobs azri, rom gadawyvetileba teritoriuli avtonomiis miniWebis
Sesaxeb ar aris marTebuli, radgan igi warmoqmnis sxva umciresobebs avtonomiis SigniT. amitom saerTaSoriso organizaciebi mxars ar uWeren teritoriul avtonomias, isini ufro metad
emxrobian kulturuli avtonomiis miniWebas. xolo imis gamo, rom kulturuli avtonomiac xSir
SemTxvevaSi TavisTavad moiTxovs garkveul teritorias, umciresoba umjobesad Tvlis garkveuli
doziT moipovos administraciuli da finansuri
avtonomia da amiT daicvas identoba.
magram politikur samyaroSi isicaa cnobili,
rom umciresobebi yovelTvis imaze mets iTxoven,
vidre saxelmwifos miaCnia saWirod mianiWos maT.
msoflio praqtikam gviCvena, rom erovnuli saxelmwfioebis umetesoba Tavs Tvlis monoeTnikur sazogadoebad, Tumca igi Tavisi SemadgenlobiT polieTnikuria da ar qmnis gansakuTrebul kanonebs
eTnikuri umciresobebisaTvis, sjerdeba mxolod
adamianis uflebebis dacvas, rac TavisTavad gulisxmobs jgufis dacvasac.
45
TavisTavad polieTnikur sazogadoebaSi yvela adamians, ganurCevlad imisa, eTnikuri umravlesobis Tu umciresobis warmomadgenelia igi,
unda hqondeT Tanabari uflebebi da saxelmwifos winaSe Tanabari movleoba. saxelmwifo maT,
rogorc Tavisi qveynis moqalaqeebs, erTnairad
unda icavdes, amitom arsebobs tendencia, rom
Tavisi identifikacia yvelam moqalaqeobas daukavSiros.
aseve problemuria saxelmwifo mowyobisaTvis eTnikuri TviTSegnebis sakiTxi. igi Tavis
mxriv ukavSirdeba sxvis (arasakuTari) teritoriaze mcxovrebi xalxis TviTgamorkvevis uflebis
gansazRvras e. i. im eTnikuri jgufebis, romlebic ama Tu im saxelmwifoSi warmoadgenen eTnikur umciresobebs. saerTaSoriso gaerTianebani
erTdroulad aRiareben, rogorc TviTgamorkvevas, aseve sazRvrebis daurRvevlobis princips,
rac TavisTavad erTmaneTs ewinaaRmdegeba.
arsebobs mosazreba `SidaTviTgamorkvevis~
Sesaxeb, romelic gulisxmobs erovnul umciresobaTa `TviTgamorkvevas~, amitom saxelmwifos
gardaqmnebis periodSi saWiroa yovelive zemoTmoyvanili sakiTxis ara marto politikuri gaazreba, aramed mecnieruli kvlevac. aseTi Seswavlis
gareSe am sakiTxebis gadaWra ar SeiZleba, radgan,
Tu umciresobebs gansakuTrebul uflebebs mianiWeben, warmoiqmneba saSiSroeba, koleqtiuri uflebebis moTxovnebma miiRos avtonomiis, TviTmmarTvelobis, TviTgamorkvevis, damoukideblobis, politikuri gamoyofis da sxva mezobel saxelmwifoebTan SeerTebis forma, rac daemuqreba qveynis teritoriul mTlianobas [54, 305-306].
46
amerikeli mkvlevarebi kegli da viTqofi Tanamedrove msoflioSi eTnikuri daZabulobis geografiuli ganawilebis Semdeg suraTs iZlevian:
dasavleTis demokratiul qveynebSi 31 eTnopolitikuri jgufia. SeiaraRebul konfliqtSi arc
erTi eTnikuri jgufi ar aris Cabmuli. xuTi eTnikuri jgufi saSualo riskis pirobebSia moxvedrili (baskebi, CrdiloeT irlandielebi da
sxv.) [53, 149]. aRmosavleT evropa da yofili sabWoTa kavSiri iTvlis 59 eTnopolitikur jgufs.
aqedan ori eTnikur omSia Cabmuli. rva imyofeba
maRali, xolo Svidi saSualo riskis mdgomareobaSi (maT Soris arian somxebi, azerbaijanelebi,
qarTvelebi, afxazebi, osebi, CeCnebi, bosnielebi,
kosovos albanelebi).
aRmosavleT da samxreT-aRmosavleTi azia 34
eTnopolitikur jgufs aerTianebs. xuTi jgufi
omis mdgomareobaSia, sami imyofeba maRali riskis pirobebSi. kideT 12 jgufis mdgomareoba SeiZleba Sefasdes rogorc saSualo riskis done
(karenebi, minebi, Sanebi birmaSi, uiRurebi da tibetelebi (CineTSi).
dasavleTi da samxreTi azia 25 eTnopolitikur jgufs iTvlis. maTgan 11 eTnikuri omis viTarebaSi, 6 maRali da 13 saSualo riskis kategoriaSi SeiZleba gavaerTianoT (xazarebi, tajikebi, uzbekebi avRaneTSi, qaSmirebi indoeTsa da
pakistanSi, Tamilebi Sri-lankaSi).
axlo aRmosavleTsa da CrdiloeT afrikaSi
28 eTnopolitikuri jgufi gamoiyofa. 3 jgufi
Cabmulia eTnikur omSi. maRali riskis pirobebSi
imyofeba 6, saSualo riskis pirobebSi ki 2 jgufi (qurTebi TurqeTsa da eraySi, Siitebi eraysa
47
da libanSi, arabebi israelSi). tropikuli afrika 57 eTnopolitikur jgufs moicavs, romelTagan 11 eTnikuri omis mdgomareobaSia, 12 maRali
riskis, xolo 8 saSualo riskis doneze imyofeba
(hutu burundiSi, ioruba nigeriaSi, tutsi zairSi, afarebi eTiopiaSi).
laTinuri amerika da karibis auzi sul 32
eTnopolitikur jgufs iTvlis. maTgan eTnikuri
omis mdgomareobaSia erTi, xolo saSualo riskis mdgomareobaSia 11 jgufi (miskito – nikaraguaSi da maia – meqsikaSi da sxv.).
kolumbiaSi jer kidev espaneTis, rogorc
metropoliis politikidan gamomdinare zangebi da
indielebi, sambo, mulatebi da metisebi sazogadoebrivi kibis yvelaze dabal safexurze imyofebodnen [55, 19]. espanelebi iTvlebodnen `pirveli rigis~ adamianebad ara marto indielebTan da zangebTan SedarebiT, aramed kreolebTanac. marTalia
kanoniT kreolebi politikrad gaTanabrebuli iyvnen espanelebTan, magram faqtiurad aSkara diskriminaciaSi imyofebodnen. qveyanaSi rasobrivi
uTanabroba erwymoda socialurs [55, 20].
sruli absurdi iqneboda imis mtkiceba, rom
nebismier xalxs, visac erovnuli identuroba
aqvs, saxelmwifo unda hqondes. am logikiT Tanamedrove msoflioSi 6 aTasamde damoukidebeli
saxelmwifo iqneboda, rac sruli absurdia. saerTaSoriso samarTalSi aRiarebuli principi –
xalxTa Tanasworuflebianobisa da TviTgamorkvevis principi Tanamedrove etapze srul SeusabamobaSia saerTaSoriso samarTlis meore fundamentalur principTan – teritoriul mTlianobasTan [53, 151]. Tanamedrove msofliosaTvis sa48
marTlianobisa da wesrigis garkveuli balansis
moZieba da maT Soris wyalgamyofi xazis povna
aris erT-erTi umwvavesi problema da mravali
mkvlevaris mosazrebiT, kvlavac darCeba momaval
msoflioSi.
amerikeli mkvlevari g. gotlibi Tavis wignSi `eri saxelmwifos winaaRmdeg~ cdilobs gadaWras es problema da gvTavazobs Teorias `saxelmwifos alus erebi~, romlis mixedviTac saxelmwifoTa sistemis gverdiT unda Seiqmnas axali sivrce – erebis sistema. eris statusis mqone
erTeulebs SeeZlebaT gaxdnen saerTaSoriso urTierTobebis aqtorebi da warmodgenilni iyvnen
saerTaSoriso irganizaciebSi e. i. erebs eniWebaT saerTaSoriso statusi, romelic ar gulisxmobs axali teritoriuli saxelmwifoebis Seqmnas. daaxloebiT am poziciazea espaneli mkvlevari m. giberno. misi azriT, erovnuli umciresobani gaxdebian saerTaSoriso urTierTobebis monawileni mxolod ekonomikuri da politikuri
integraciis maRal doneze. gibernos miaCnia, rom
erovkavSiri warmoadgens iseT organizacias,
romlis SigniT ukve SesaZlebelia Tanabar subieqtebad gamokveTon rogorc saxelmwifoebi, ise
saxelmwifos gareSe darCenili erebi. kerZod,
Sotlandias, uelss, katalonias, kastilias da
baskeTs, didi britaneTisa da espaneTis msgavsad,
unda hqondeT ufleba warmoadgendnen erokavSiris sruluflebian wevrebs, sargeblobdnen politikuri avtonomiis imave doniT erovkavSirSi
da hyavdeT TavianTi warmomadgenlebi evroparlamentSi. isini, faqtiurad, iZenen im uflebebs,
rac adre mxolod saxelmwifosaTvis iyo damaxa49
siaTebeli, magram saxelmwifos SigniT isini
kvlav rCebian eTnikur umciresobad [53, 154].
cnobilia, rom espaneTis teritoriaze odiTganve arsebobdnen eTnikuri jgufebi (baskuri, kastiliuri, kataloniuri, galisiuri da sxv.) TavianTi eniTa da gansakuTrebuli administraciuli
wesdebiT, finansuri da samarTlebrivi privilegiebiT, romliTac isini TiTqmis XIX saukunis bolomde sargeblobdnen. mogvianebiT katalonielebs, baskebs da galisielebs yvela ufleba CamoerTvaT da isini centralur xelisuflebas daeqvemdebarnen. kapitalizmis epoqaSi qveyanaSi oTxi
erovnuli jgufidan oficialuri aRiareba mxolod erTma – kastiliurma miiRo. ase warmoiSva
nacionaluri problema espaneTSi [56, 96].
frankom gamosca dekreti, romelsac safuZvlad daedo musolinis mier SemoRebuli kanoni
enis dacvis Sesaxeb. dekretis mixedviT ikrZaleboda `erovnul umciresobaTa dialeqti~ (baskuri, galisiuri, kataloniuri) da `ucxouri nasesxobani~. adamianTa saxelebi, dasaxlebaTa, raionebis, otulebis da sxvaTa saxelwodebani unda
gaespanurebuliyo~. micvalebulebic ki ar moasvenes. saflavis qvebi, baskur enaze warwerebiT,
unugeSod darCenil ojaxis wevrebs unda gamoecvalaT. akrZales komiqsebi regionalur dialeqtebze, gansakuTrebiT mkacri cenzuris qveS moeqca sabavSvo literatura. `wiTelquda~ gadaiqca
`cisferqudad~, `rusul~ saldaTs daerqva `imperiuli~ an `nacionaluri~ [57, 230].
1978 wlis espaneTis axali, rigiT mecxre
konstituciis Tanaxmad qveyanaSi arsebobs 17 avtonomiuri gaerTianeba. aseTi faqtis Semdeg zo50
gierTi avtori Tvlis, rom `konstituciam gaiTvaliswina qveyanaSi arsebuli mwvave erovnuli
viTareba da espaneTi unitarul saxelmwifod daamkvidra~? [56, 97].
pirvel rigSi aucilebelia ganvasxvavoT monoeTnikuri da polieTnikuri saxelmwifoebi; ris
Sesaxeb SeiZleba iTqvas, rom eTnikuri TvalsazrisiT absoluturad erTgvarovani saxelmwifo
warmonaqmni realurad ar arsebobs. amitom samecniero literaturaSi gamoiTqva mosazreba,
rom pirobiTad monoeTnikur saxelmwfiod CaeTvalaT is qveynebi, sadac mosaxleobis absoluturi umravlesoba (ukidures SemTxvevaSi 95%) miekuTvneba erT eTnoss. aseTebia, magaliTad, bangladeSi, brazilia, iordania, italia, madagaskari, norvegia, portugalia, germania, iaponia, arabuli qveynebis umravlesoba [50, 300-301].
rogorc vxedavT erTa Soris urTierTobaSi
didmniSvnelovani adgili ukavia erovnuli umciresobebis, erovnuli jgufebis problemas. saqme
exeba erTi saxelmwifos farglebSi sxvadasxva
erovnebis adamianTa urTierTobis demokratiul
formebs, maTi normaluri socialur-ekonomikuri
da politikuri cxovrebis uzrunvelyofis pirobebs.
migraciuli da demografiuli procesebis
Sedegad eTnikurad erTgvarovan garemoSi Cndebodnen da Cndebian mravalricxovani da sxvadasxvagvari erovnuli umciresobani, romlebic integrirebuli xdebian mkvidr erebTan da Tanmimdevrulad ebmebian maTs ekonomikur, politikur
da kulturul cxovrebaSi. isini amdidreben mosaxleobis erovnuli Semadgenlobis mravalfe51
rovnebas, rac gansakuTrebiT SesamCnevia did qalaqebSi da qalaqis tipis dabebSi.
`erovnuli umciresobis~ cneba CvenSi karga
xania damkvidrda oficialur dokumentebSi, samecniero da publicistur literaturaSi. garkveuli etapze gaCnda `erovnuli jgufebis~ cnebac, romelsac miusadagebdnen CvenSi mcxovrebi
sazRvargareTeli erebis warmomadgenlebs [58].
bolSevikebma partiuli RonisZiebebis gatarebisaTvis saqarTvelos ssr cak-Tan Seqmnes `nacionaluri umciresobebis~ saqmeTa komisia. afxazeTsa da aWaraSi uwodes `pirveli komisiebi~,
xolo e. w. `samxreT oseTis avtonomiur olqSi
`nacionalur umciresobaTa~ biuro [59, 1]. 1928
wels aRniSnulma komisiam Tavisi warmomadgeneli dimoevi gagzavna moskovsa da xarkovSi ruseTisa da ukrainis xelmZRvanelobis gamocdilebis gasacnobaT [60, 40].
1929 wlis monacemebiT saqarTvelos maSindeli xelisuflebis azriT, avtonomiuri respublikebis gareSe erovnul umciresobebad iTvlebodnen: somxebi, Turqebi (azerbaijanelebi), rusebi, osebi, berZnebi, germanelebi, asirielebi,
polonelebi, ebraelebi (qarTveli da evropeli),
iezidebi, qurTebi, lekebi da sxv. [61, 16].
umciresobis sakiTxi CvenTvis metad aqtualuri problemaa. ZiriTadad arsebobs ramdenime
saxis umciresoba: politikuri, enobrivi religiuri da sxv. umciresobebi [62, 23].
`sabWoTa mecnierebaSi~ cneba `umciresobis~
aRsaniSnavad gamoiyeneboda sinonimuri gamonaTqvamebi: `erovnuli umciresoba~ da `mcire xalxebi~ [63, 94]. a. kuznecovi SeniSnavs: `ufro marTe52
buli iqneboda termini `erovnuli umciresobani~
migvesadagebina mxolod mosuli xalxis, `migrantebisaTvis da ara im mcirericxovani mkvidri mosaxleobis aRsaniSnavad, romelic sakuTar teritoriaze binadrobs~ [64, 35]. ucxoeli mecnierebi
iyeneben iseT terminebs, rogoricaa `erovnuli
umciresobebi~, `indigenuri xalxi~, `urbanuli
umciresobebi~ da a. S. [63, 95].
bolo periodSi qarTul istoriografiaSi
gamoiTqva mosazreba `erovnuli umciresobis~ definiciasTan dakavSirebiT. magaliTad, erT-erTi
avtori miiCnevs, rom `mocemul qveyanaSi mcxovrebi eTnikuri jgufebis meore Taoba, sadaurobisa da eTnikuri warmomavlobis miuxedavad, ukve
mkvidri xalxia~ [65, 2]. prof. g. yoranaSvilis
marTebuli SexedulebiT `xSirad erTi saxelmwifos SigniT mkvidri, ZiriTadi eris garda, sxva
eTnikuri jgufebic (erovnuli umciresobebi)
cxovroben. am ukanasknelTa mikuTvneba mkvidri
erisadmi, Tumca maT saerTo saxelmwifoebrioba
da ekonomikuri cxovreba aerTianebT, gamoricxulia~ [66, 84].
mkvlevar giorgi JorJolianis ganmartebiT
`mkvidri eri SeiZleba ewodos mxolod Tavdapirvel binadarT, romelnic arsaidan mosulan, aq
Camoyalibdnen rogorc xalxi, eri da sxva samSoblo arc gaaCniaT~ [65, 2].
igive avtori saqarTvelos magaliTze ganixilavs cnebas _ `erovnuli umciresoba~ sadac
naTqvamia: `saqarTveloSi mcxovreb yvela erovnul umciresobas istoriuli samSoblo Cveni
respublikis gareT aqvs, magram raki isini mniSvnelovani raodenobiT arian warmodgenilni
53
Cvens qveyanaSi, maT unda mieniWoT erovnuli umciresobis statusi~ [65, 2].
Cveni azriT `erovnuli umciresobis~ statusis miniWebas sulac ar gansazRvravs, CvenTan
mcxovreb araqarTvelebs aqvT Tu ara sxvagan istoriuli samSoblo. meorec, saqarTveloSi mcxovreb yvela erovnul umciresobas rodi gaaCnia samSoblo qveyana. magaliTad, aisorebs da sxv.
l. kiknaZis mosazrebiT, `ama Tu im xalxis
siWarbe xSirad ricxobrivia, Tumca eTnikuri
jgufi, romelsac ara aqvs socialuri privilegiebi da miiCnevs Tavs uuflebod, SeiZleba ganisazRvros, rogorc umciresoba~ [67, 32]. es ganmarteba mTlad gasagebi ver aris. marTalia statiis avtori ucxour samecniero literaturas
eyrdnoba, magram ramdenad misaRebia aseTi definicia? ras niSnavs, rom `ama Tu im xalxis siWarbe xSirad ricxobrivia~? xalxis siWarbe sxvas
ras unda warmoadgendes Tu ara ricxobriv upiratesobas?! an eTnikuri jgufis socialuri privilegiebis nakleboba da uufleboba SeiZleba
iyos `erovnuli umciresobisaTvis~ mikuTvnebis
kriteriumi?
literaturaSi gamoTqmulia aseTi ganmartebac, romelic SedarebiT misaRebad gveCveneba:
`erovnul umciresobad iTvleba saqarTvelos
respublikis moqalaqeTa jgufi, romelTaTvisac
mSobliuria araqarTuli ena, da romlebic floben sxva eTnikur maxasiaTeblebs. es maxasiaTeblebi gansxvavdebian qveynis danarCeni mosaxleobisagan da raodenobrivad umciresobas Seadgenen. maT moZraobas axasiaTebs mSobliuri enis,
54
kulturisa da istoriuli tradiciis SenarCunebisa da ganviTarebisaken swrafva~ [65, 5].
aRmosavleT eropaSi da yofil sabWoTa kavSirSi mimdinare dramatulma movlenebma radikalurad Secvales situacia am regionSi. saWiro
gaxda evropis usafrTxoebis axali sistemis Seqmna da am mizniT evroTaTbirSi struqturuli
cvlilebebis Setana (euTo).
holandiis iniciativiT SemoRebuli iqna
erovnul umciresobaTa saqmeSi umaRlesi komisris Tanamdeboba 1992 wlis ivnisSi helsinkSi gamarTul umaRlesi donis Sexvedraze [69, 152].
erovnuli umciresobebis amJamad yvelaze miRebuli gansazRvreba ekuTvnis gaeros diskriminaciis acilebis da umciresobaTa dacvis qvekomisiis specialur raportiors (momxsenebels)
franCesko kapoports. Tumca am ganmartebam yvela
eqsperti ar daakmayofila da gaero jer kidev
eZebs mis definicias. am ganmartebis Tanaxmad,
`erovnuli umciresoba aris saxelmwifos danarCen mosaxleobasTan SedarebiT mcirericxovani,
aradominanturi
poziciis,
am
saxelmwifoSi
mcxovreb ama Tu im erovnebis warmomadgenelTagan dakompleqtebuli jgufi, romlis wevrebs
aqvT danarCeni mosaxleobisagan gansxvavebuli
eTnikuri, religiuri an lingvisturi maxasiaTeblebi da TavisTavad gamoxataven solidarobas
Tavisi kulturis, tradiciis, religiisa da enis
dasacavad~ [63, 96].
eTnikuri istoriis procesSi yofila SemTxvevebi, rodesac romelime eTnosis (eTnikuri
erTobis) nawili gadaadgilebis an sxvasTan Serwymis dros aRmoCenila calke ZiriTadi birTvi55
sagan, da ganviTarebula damoukideblad. amave
dros SeunarCunebia Tvisi eTnikuri erToba. saerTo kulturiTa da warmoSobiT adamianTa aseTi specifikuri jgufebi, gancalkevebiT arian
irgvliv myofi eTnikuri masivisagan, xalxisagan,
anu erisagan da iwodebian eTnografiul jgufebad. msgavs jgufebs, akademikos i. v. bromleis
azriT, SeiZleba vuwodoT `eTnikosebi~ [50, 32].
(berZ. ethnikos) ixmareba ama Tu im tomTan, xalxTan dakavSirebuli mniSvnelobiT [70, 123].
maSasadame, eTnografiuli jgufi aseve specifikuri erTobaa. mas SeiZleba mivakuTvnoT
Turqulenovani gagauzebi bulgareTSi, iranulenovani iranelebi uzbekeTSi, manjurulenovani
orokebi saxalinze da sxv.
eTnografiuli jgufi ar SeiZleba gavaigivoT erovnul umciresobasTan, romelic warmoadgens eris erovnuli erTobis nawils ZiriTadi
sacxovreblis sazRvrebs gareT, Tumca maT Soris SesaZlebelia zogierTi gardamavali tipi
vigulisxmoT [71, 58-59].
termini `umciresoba~ _ `umravlesoba~ relatiuria. umciresoba mxolod umravlesobasTan mimarTebaSi arsebobs (da piriqiT) da Seesatyviseba
sazRvrebis garkveul sistemas. Tanamedrove sazogadoebaSi es sazRvrebi ZiriTadad saxelmwifo sazRvrebs gulisxmobs. saxelmwifo sazRvrebis Secvlam, bunebrivia, SeiZleba gamoiwvios umciresoba-umravlesobis Tanafardobis cvlilebebic. amasTanave, garkveul sazRvrebs SigniT myofi umciresoba sxvagan SeiZleba umravlesobas
warmoadgendes, an piriqiT.
56
yvela umciresobas aqvs saerTo niSani – potenciurad konfliqturi damokidebuleba saxelmwifosa da dominantur erTan [72, 22].
`socialuri identifikaciis Teoriis Tanaxmad, adamianebi midrekilni arian ufro metad pozitiurad daaxasiaTon is `warmosaxviTi erToba~
(yvelaze xSirad ki eri), romelsac Tavad miekuTvnebian. es tendencia gansakuTrebiT mniSvnelovania erTobis SigniT myari kavSiris SenarCunebisaTvis. Sesabamisad, mas, vinc am erTobas ar miekuTvneba, yvelaze uaryofiT Tvisebebs miaweren
[73, 73-74]. magaliTad, leki anwuxebi TavianT Tavs
uwodeben `maraxSal~ (`Snoiani~, `lazaTiani~),
xolo mezobel kapuWebs uwodeben `xvanalebs~,
rac sapalneakidebul pirutyvs niSnavs~ [74, 18].
eTnikuri jgufis socialuri fsiqologiisaTvis damaxasiaTebeli e. w. eTnocentrizmis fenomeni amerikelma anTropologma u. samerma gamoavlina. eTnocentrizmisaTvis mniSvnelovania sxva
eTnosebis Sefasebisas sakuTari eTnikuri jgufis etalonurad, referenturad aRiareba, Sesabamisad sxva jgufi miiCneva Tavisaze uaresad, rac
iwvevs maTdami agdebul, mtrul damokidebulebas, undoblobas. eTnocentrizmi, rogorc wesi,
Tavs iCens eTnikuri jgufisaTvis eqstremalur
situaciaSi, rodesac mis identurobas safrTxe
emuqreba [54, 92]. magaliTad kategoria `zangi~ SesaZloa mxolod neitralur kategorias gamoxatavdes da aranair negativizmis safuZvels ar qmnides, magram rodesac kategorias `zangoba~ daemateba misi musikaluroba, sizarmace, crumorwmuneoba,
CamorCeniloba da a. S. Cven ukve saqme gvaqvs ste57
reotipul xatebTan da warmodgenebTan. faqtobrivad, aq laparakia xat-warmodgenebze [54, 277].
adamianTa cnobierebis erT-erTi aucilebeli
aqsesuari `Cven-isini~, ukve mkafiod ikveTeba pirvelyofil sazogadoebaSi. kerZod, Tavisianisa da
ucxos fenomeni. sxva tomis warmomadgenlebi
mtrebad iTvlebodnen. Semgroveblebi da monadireebi ki mters araadamianad Tvlidnen. brZolis
dros adamiani ar klavda mas, vinc flobda iseTive informacias, rogorsac TviTon... is anadgurebs ucxos, mters, visi `fizionomia~ misTvis
ucnobia [75, 117].
Zveli egviptelebi sakuTar Tavs uwodebdnen
`remeCs~ (rac maT enaze niSnavda `adamians~), xolo
danarCeni xalxi maTTvis `velurebi~ iyvnen [76, 42].
CineTSi, cinis epoqisa da ufro adreuli xanis werilobiT ZeglebSi, agreTve gomindanis reJimis droindel literaturaSi, CineTis mcirericxovani erebis aRmniSvnel TiTqmis yvela ieroglifs, romelic klasifikatoris funqcias asrulebda da ikiTxeboda, rogorc `ZaRli~. es
faqti, cxadia migviTiTebs Cinuri eTnocentrizmis erT-erT umTavres maxasiaTebelze _ urovnuli umciresobisadmi lamis zoologiur zizRze.
samxreT-aRmosavleT aziaSi (upiratesad indoCineTis naxevarkunZulze) mcxovrebi taiebis
TviTsaxelwodebaa tai, thai, rac siamur enaze
niSnavs `adamians~. sxva eTnosebis mimarT ki isini iyeneben klasifikators meng (`mweri~, `mwerebi~). am wemTxvevaSic saqme gvaqvs eTnocentrizmis
friad vulgarul gamovlinebasTan [76, 43].
afrikaSi mcxovrebi hotentotebis avtoeTnonimia koikoin rac maT enaze `namdvil adamianebs~
58
an `rCeul, saukeTeso adamianebs~ niSnavs. mezobel buSmenebs ki isini uwodeben sanas, rac `veluris~ Sinaarss itevda. es sagulisxmo faqti
ukve imis TvalsaCino mowmobaa, rom eTnocentrizmi kulturuli ganviTarebis dabal safexurze mdgom xalxebTanac aranakleb eqspresiuli formiT iCens Tavs [76, 44]. xamurabis kanonebis mixedviT Zveli babiloni msoflio saxelmwifos warmoadgenda. amitom yvela Tavisufali, Tanaswori iyo kanonis winaSe. ar arsebobda raime
privilegia erovnuli niSnis mixedviT. elamelis,
babilonelis, qanaanelis mimarT kanoni erTnairad moqmedebda. xamurabis kanonebma ar icis mosulisa da ucxotomelis cneba [77, 10].
jer kidev aristotele aRniSnavda, rom
`stumroba ucxoelebisa, romlebic aRzrdili
arian sul sxva kanonebze, saxelmwifosaTvis
araa sasargeblo da ewinaaRmdegeba saxelmwifos
kargad marTvis saqmes~. marTlac, praqtikulad
dadasturebulia, rom emigrantebis mozRvaveba,
gansakuTrebiT ki mcire saxelmwifosaTvis, demokratiuli viTarebis TvalsazrisiTac wamgebiania [78, 47].
eTikuri aRzrdis principebis TvalsazrisiT
elinisturi epoqis arsebiTi maxasiaTebeli misi
araeTnikurad da religiurad gaudiferencirebeli xasiaTia da samoqalaqo konvenciaSi Tvisis
gansazRvra oden kulturuli maxasiaTeblebiT
Semdegia: berZenia yvela vinc cxovrobs berZnul
kulturaSi. elinistur epoqaSi eTnikuri sazomebi daikarga monoTeizmSic – iudevelia yvela,
vinc aRiarebs moses sjuls (eTnikuri warmoSobisa, Tu eTnikuri kuTvnilebis miuxedavad), risi
59
erT-erTi mizezi aris ebrauli enis sikdili da
moses sjulis mimdevarTa ametyveleba arameul,
berZnul, laTinur Tu qarTul enaze [79, 92].
berZen-romael avtorTa TvalsazrisiT ama
Tu im pirisa Tu jgufis erovnuli kuTvnilebis
gasarkvevad mniSvneloba eniWeboda ara mxolod
sisxliT monaTesaobas (e. i. piris, jgufis) cxovrebis wessac: socialurs, ekonomikurs, religiursa da kulturuls. didi Tu ara gadamwyveti
mniSvneloba hqonda enobriv faqtorsac.
Zv. w. 380 wels isokrate amayad acxadebda,
rom `elinuri kulturis wyalobiT saxelwodeba
elini aRniSnavs ukve ara warmomavlobas, aramed
sulier erTobas; elinebs ukve uwodeben ara maT,
vinc sisxliT monaTesaoben, aramed maT, vinc
Cvens ganaTlebas arian naziarebi~ [80, 14]. aristoteles SexedulebiT, barbarosi da mona bunebis mixedviT identuri cnebebi iyo. barbarosebi
elinebisaTvis warmoadgendnen Tavisufal cxovelebs. aristotele imowmebda evripides, romelic
ambobda: `berZenT neba aqvT batonobdnen barbarosebze~ [79, 125].
mis sawinaaRmdegod ki mociquli pavle galatelTa mimarT epistoleSi wers: `ukve aRar
arsebobs arc iudeveli da arc berZeni, arc mona
da arc Tavisufali, arc mamri da arc dedri, vinaidan Tqven yvelani xarT qriste iesoSi~ [81,
408]. maSasadame maT yvelas aqvT erTi da igive
adamianuri Rirsebebi da Tanabari movaleobani
maTi zneobrivi qmedebebisadmi. yoveli adamianis
Tanasworuflebianoba mxolod qristianuli moZRvrebis saSualebiT iyo SesaZlebeli.
60
saerTod, demokratiis fuZemdeblebi berZnebi xasiaTdebodnen lamis zoologiuri qsenofobiiT, da ara marto barbarosebis mimarT, aramed
sxva berZnuli polisis (qalaq-saxelmwifos) moqalaqe berZnebis mimarTac ki: klasikuri berZnuli epoqis samoqalaqo samarTlis Tanaxmad, bavSvebi moqalaqisa da ucxoelis (anu sxva berZnuli polisis moqalaqis) qorwinebidan umravles
SemTxvevaSi ver iRebdnen moqalaqeobas. aseTi
mdgomareoba dakanonebul iqna aTenSi perikles
mier Zv. w. 451 wels. amis gamo gaCnda praqtika
specialuri SeTanxmebebisa, romelTa Tanaxmad
aseTi internacionaluri qorwinebani iTvlebodnen kanonierad SeTanxmebaSi monawile qalaq-saxelmwifoTa moqalaqeebs Soris. es iyo xelSekrulebebi e. w. epigamiis Sesaxeb [79, 108-109].
rac Seexeba Zveli msoflios klasifikatorul-kvalitatiur terminTa Soris upopulares
`barbaross~, is berZnul enaze Tavdapirvelad
niSnavda zogadad `ucxos, ucxoels, elinisaTvis
gaugebar enaze molaparakes~ da faqtobrivad
moklebuli iyo raime odiozur niSans, Tumca
mogvianebiT man SeiZina `uxeSis, veluris, ukulturos semantikuri niuansic~ [76, 44].
aris mosazreba, rom berZnebi barbaross yvela ara elins anu ara berZens uwodebdnen. ucxoenovani xalxebis saubari berZnebs, bunebrivia,
ar esmodaT da maTi smenisaTvis gaugebrad aRiqmeboda. zogierTi avtoris SexedulebiT, aqedan
gamomdinareobs sityva `barbar-os~-i. TandaTanobiT Zvelma berZnebma maTgan gansxvavebuli kulturis xalxebs qedmaRlurad dauwyes yureba.
isini maT ufro dabla mdgomad, velurebad miiC61
nevdnen. amitom TandaTan termini `barbarosi~ veluris sinonimi gaxda [80, 49].
Tumca, rogorc Cans, termini `barbarosis~
gamoyenebas `elinTan~ dapirispirebaSi gansakuTrebiT farTo gasaqani eZleva maSin, rodesac
berZen tomebs sabolood uyalibdebaT eTnikuri
erTobis Segneba da maTTan myarad ikidebs fexs
is azri, rom `Zveli elinebi~ barbarosi xalxebisagan gansxvavdebodnen, rogorc meti mosazrebulobiT, ise ufro sruli TavisuflebiT sulieri miamitobisagan (herodote).
Zveli berZnebi afrikis CrdiloeT sanapiroze jer kidev `didi kolonizaciis~ xanaSi (Zv. w.
VII-VI ss.) ikidebdnen fexs. adgilobriv avtoqtonur mosaxleobasTan intensiur kontaqtSi Sesvlis Semdeg isini niadag ecnobian berberTa Soris imxanad farTod gamoyenebul eTnonims `braber-brabars~ an `beraber~ _ baraba-barabars~, romelsac iTviseben `barabar-barbarosis~ formiT.
rogorc Cans, berberebma Tavisi egzotikuri
yofiT, kulturiT, ucnauri garegnobiT da wesCveulebebiT, agreTve berZenTaTvis sruliad gaugebari eniT, imdenad Zlieri STabeWdileba moaxdines evropel kolonistebze, rom isini elinTaTvis `sruliad ucxo, ucnauri, araCveulebrivi
xalxis~ erTgvar etalonad iqcnen. aseTnairma
eTnokulturulma stereotipma Tavis mxriv, `elini – araelinis~ dixtomiur Sepirispirebas Cauyara safuZveli da droTa ganmavlobaSi termini
`barbarosic~ TandaTan daicala dasabamiTi viwro-eTnikuri Sinaarsisagan da aRniSnul dixtomias moergo, rogorc zogadad `ucxos, ucxotomelis, ucxoelis~, gaugebrad molaparakis~ sino62
nimi... mogvianebiT, sxva araelin eTnosebTan urTierTobis negatiuri gamocdilebis dagrovebis
pirobebSi ki `barbarosma~ ara marto `ucxos~
ucxoelis, ucxo tomelis~, aramed `uxamsis~, uxeSis, ukulturos, veluris, warmarTis~ damatebiTi mniSvneloba SeiZina [76, 49-50].
terminis _ `barbarosis~ berberTa tomobrivi saxelwodebisagan momdinareobis sasargeblod
unda metyvelebdes is faqtic, rom Zvel qarTvel
mwignobarTac barbarosebi maincdamainc afrikelebad hyavdaT warmodgenili. Tqmulebis sailustraciod sakmarisia davimowmoT sulxan-saba orbelianis `sityvis kona~, sadac vkiTxulobT:
`barbarozi – afrikis Temi Savni. afrikaSi Temi
erTia SavTa, warmarTi, mona ucxoTesli~ [41, 50].
romaelebma pirvelebma SemoiRes moqalaqis
cneba `romis moqalaqe~. romis moqalaqed yofnisaTvis romaelad (e. i. eTnikur laTinad) yofna
ar iyo aucilebeli. romi ara Tu ar ganarCevda
Tavis moqalaqeebs, eTnikuri da religiuri niSniT, metic, is aniWebda romis moqalaqeobas mis
mier dapyrobili qveynebis moqalaqeebs, riTac
aTanabrebda romis mkvidrTan. romis moqalaqeobis aucilebeli pirobac da Sedegic romaul samoqalaqo konvenciaSi gawevrianeba iyo [79, 114].
amave dros romauli formula RaRadebda divide et impera – e. i. saxelmwifoSi dasaqmebul
erovnebaTa Soris sTese Suri da gaTiSe, arevdarevasa da erTmaneTTan kinklaobaSi amoxade suli maT erovnul da politikur miswrafebebso
[81, 150]. Zveli romis 12 tabulis kanonebis mixedviT ki romis teritoriaze mxolod romis moqa63
laqes hqonda miwis sakuTrebis ufleba. ucxoelebi am SesaZleblobas moklebuli iyvnen [77, 16].
romSi sxvadasxva erovnebis warmomadgeneli
danaSaulisaTvis gansxvavebul sasjels iRebda.
magaliTad, jvarze gakvras hqonda mkveTrad gamoxatuli klasobrivi da erovnuli xasiaTi: romis moqalaqis da, saerTod, Tavisufali adaianis
sikvdiliT dasja jvarze mkacrad iyo akrZaluli yvelaze mZime danaSaulis Cadenis SemTxvavaSic ki [82, 39].
aseve, adrefeodalur sazogadoebaSi eTnikuri gansxvaveba ganuyofeli iyo samarTlebriv
gansxvavebasTan. saerTo saxelmwifoebrivi kanonmdebloba jer kidev Camoyalibebis process ganicdida da adamians asamarTlebdnen ara im teritoriis, mxaris kanonmdeblobis mixedvT, sadac
cxovrobda, aramed im tomis tradiciidan gamomdinare, saidanac iyo misi warmoSoba.
amitom, marTlmsajulebis ganxorcieleba,
pirvel rigSi, miznad isaxavda gansasjelis eTnikuri vinaobis gamorkvevas. arsebul saqmis warmoebas dokumentebSi, nawilobriv adrefeodaluri xanis naratiul wyaroebSi, eTnonimebi miTiTebulia
adamianis pirad saxelTan erTad. zogjer is pirdapir dasaxelebulia goTad, frankad, romaelad
da a. S. zogjer naTqvamia, rom is cxovrobs ama da
am xalxis kanonebis mixedviT [83, 228].
oficialuri bizantiuri samarTali ar mijnavda adamianebs eTnikuri niSniT, yvela Tanaswori iyo, Tuki aRiarebda marTlmadideblobas da
icavda basilevsis erTgulebas. am samarTliT,
marTlmadideblobis aRiareba, faqtobrivad, savaldebulo iyo berZnebTan gasaTanabreblad,
64
rac eTnikuri Tanasworobis kanons fiqciad aqcevda. eTnikuri Tanasworobis kanoni praqtikaSi
yovel nabijze irRveoda: imperiaSi mravlad iyvnen sxvadasxva erovnebis monebi, maSin, rodesac
ikrZaleboda berZeni monis floba. marTalia, xelisufleba did sifrTxiles iCenda ucxo eTnosTan damokidebulebaSi politikuri garTulebebis dros, magram roca es garTulebebi cxreboda, uxeSad devnidnen orTodoqsidan gansxvavebul konfesiebs da Zalas mimarTavdnen qalkedonizmis dasanergad [84, 79].
Sua saukuneebis dasavleT evropaSi ucxoelis
beds mTlianad is mefe an feodali swyvetda, romlis samflobeloSi savaWrod an sxva saqmianobisTvis ucxo piri aRmoCndeboda. evropis qveynebSi,
rogorc Cans, sakmaod mZime adaT-wesebi iyo gabatonebuli ucxoelTa mimarT, miuxedavad dacvis
sigelis qonebisa, am ukanasknelTa pirovnebisa da
sakuTrebis xelSeuxebloba ar iyo uzrunvelyofili. safrangeTSi, germaniasa da evropis zogierT
sxva qveyanaSi moqmedebda wesi, romlis mixedviTac, Tu sxvis samflobelo teritoriaze myofi
ucxoeli erTi wlis da erTi dRis ganmavlobaSi
ver moipovebda adgilobrivi feodalis mfarvelobas, ukanasknels ufleba hqonda ucxo piri Tavis
ymad eqcia, qoneba ki CamoerTva [85, 214].
marTalia sasanianTa iranSi sparselebi Tavs
aravis uyadrebdnen, maT Soris arc sxva iranuli
modgmis xalxebs, magram eTnikuri niSniTac aravis Cagravdnen da esec aqemeniduri iranis memkvidreoba iyo, Tumca TviT aqemenidur iranTan
SedarebiTac ki sasanidi mefeebis aRzrdis instituts axasiaTebda eTnikuri Semwynareblobis ar65
naxuli done – sasanuri iranis imperiaSi Semavali
arcerTi xalxi ZalmomreobiT ar gadaSenebula da
maTma absoluturma umravlesobam dRemde moaRwia
Tavisi eTnografiuli kulturiTa da dedaeniT; metic, Tavisi istoriuli sazRvrebiT. SesaZleblobis miuxedavad, sparselebs ar mouxdeniaT da arc
ucdiaT maTi eTnikuri asimilacia.
am mxriv axlo aRmosavleTSi iranis imperias erTaderTi analogi moeZebneba saqarTvelos
samefos saxiT, imis gaTvaliswinebiT, rom farnavazma pirveli sruliad qarTuli saxelmwifo
sparsTa samefos msgavsad moawyo [79, 197].
nebismieri civilizaciisaTvis Tvisisa da
ucxos garCevis aRsaniSnavad sagangebo sityvebic
aris napovni ama Tu im enaSi: iavan – sanskritSi,
barbarosi – berZnulSi, goi – ebraulSi, ajam –
arabulSi, kaiCi – iaponurSi, nemec – slavurSi
da a. S. arc erTi maTgani ar niSnavs wminda saxiT velurs. is SeiZleba am sityvis mTqmelze maRali kulturisa da civilizaciis warmomadgenelic ki iyos. magaliTad, sparseli – barbarosi
iyo berZnisTvis da ajami arabisTvis. orive am
xalxma icoda, rom sparselebs meti Tu ara maTze naklebi kultura ar hqondaT, da bevri ram
TviTon aTvisebulic hqondaT maTgan. egvipteli,
misi brwyinvale civilizaciiT, damonebuli ebraelisTvis mainc goi iyo da sxv.
mTavari, am erTa mimarTebaSi sxvebisadmi maT
civilizaciasTan sxva uziarebloba iyo. sxvebi
sxva, ucxo konvenciaSi imyofebodnen [86, 10-11].
XX saukuneSi rasobrivi, nacionaluri (resp.
eTnikuri), religiuri Tu politikuri Seuwynareblobis arnaxuli masStabebi moxda – ori
66
msoflio omi (maT Soris erTi – masobrivi mospobis, birTvuli iaraRis gamoyenebiT). revoluciebi, samoqalaqo omebi, politpatimarTa da
tyveTa sakoncentracio banakebis qselebi, aparteidi, mkvidri mosaxleobis deportaciebi da kidev mravali moulodneli cvlilebebi XXI saukunis dasawyisSi.
drom Seitana cvlilebebi eris gansazRvrebaSic. Tu adre `kacobriobis dayofa enebad udrida kacobriobis dayofas erebad~ (humboldti),
axla samSoblo gagebul iqna, rogorc `erTiani
saarCevno sivrce~ da am sivrceSi registrirebuli amomrCevlebi identificirebul iqna erad. Sesabamisad, saarCevno uflebisaTvis brZola (qalTa, feradkanianTa da sxv.) gamocxadebul iqna,
moqalaqeTa TanasworobisaTvis brZolad – anu
erad gagebul iqna `samoqalaqo~ konvenciis wevrebi [86, 52-53]. Tumca es recepti yvela qveynisTvis misaRebad ver gamodgeba.
msoflioSi arsebobs ori modeli, romliTac ganisazRvreba pasportSi erovnebis grafa.
erTia – tradiciuli modeli, meore – evropuli.
tradiciuli modeliT, pasportSi erovnebis grafa imis gaTvaliswinebiT ivseba, romeli naciaa
ama Tu im qveyanaSi avtoqtonuri, anu ZirZveli.
evropuli modeliT ki, sapasporto grafaSi iwereba `moqalaqeoba~. magaliTad, safrangeTSi moqalaqeobis gaswvriv iwereba `franguli~ (frangi). rodesac 1975 wels safrangeTSi Catarda gamokleva, xelisuflebam naxa, rom mosaxleobis
mxolod 28 procenti iyo ZirZveli frangi. amitom, adgnen da safrangeTis yvela moqalaqes pas67
portSi moqalaqeobis gaswvriv Cauweres `frangi~
[87, 167-168].
iseT tradiciul qveyanaSi, rogoric saqarTveloa, mosulisa da mkvidris problemas ver
gadaWris piradobis mowmobidan da pasportidan
erovnebisa da mamis saxelis amoReba. saqarTvelos moqalaqis statusi somexis, azerbaijanelis, rusis, osis, ebraelis, qurTis afsuas da a.
S. erovnuli TviTSegnebis Secvlaze ver imoqmedebs, rac kargad Cans sinamdvileSi. amitom, gasaTvaliswinebelia saerTaSoriso organizaciebis rekomendaciebi Zveli istoriis mqone saxelmwifoebisadmi, sadac cxovroben erovnuli umciresobebi da Tavad am qveynebis kompetenciaa maTi
statusis gansazRvra.
dReisaTvis SeiZleba iTqvas, rom TiTqmis
yvela Zlieri saxelmwifos swrafi an TandaTanobiTi gadaqceva mravalerovan qveynad – ufro metad kanonzomieria, vidre gamonaklisi. es procesi
erTnairad mimdinareobda dedamiwis yvela nawilSi, sadac Camoyalibdnen saxelmwifoebi [50, 173].
XIX-XX saukuneebis mijnaze amerikis Seswalisas ZiriTadi aqcenti keTdeboda `gansxvavebulobis fenomenze~ da ara amerikaze, rogorc qveyanaze, sadac yvela eri erT qvabSi ixarSeba.
aSS-s Cveulebrivad miiCneven imigrantebis
saxelmwifod, sadac imigracia iZulebiTi (monebi, amerikeli indielebi, meqsikelebi, puerto rikoelebi, havais kunZulebis mkvidrni, kubelebi),
Tu nebayoflobiTi (TeTrkanianTa eTnikuri jgufebi) yovelTvis centralur adgils ikavebda
qveynis istoriaSi. magram sul cota xnis win
imigracias miiCnevdnen inglisurenovani sazoga68
doebis ZiriTad nawilSi integrirebis saSualebad. am sazogadoebis ZiriTadi Semadgenloba
warmoadgens erovnuli konsensusis erTobliv gamovlinebas. amerikeli mecnieri gregori jei miiCnevs, rom `es konsesusi uTuod ar Sedgeboda,
Tuki amerikelebi Tavis mosaxleobas erovnul
umciresobebad dayofdnen iqidan gamomdinare,
rom mosaxleobas Seadgenen imigrantebi, sakuTari miwawylidan ayrili xalxebi da sxva qveynebidan Camoyvanili monebi~. igive avtoris azriT
`kulturuli da ekonomikuri asimilacia istoriulad uadvildeba warmoSobiT evropelebs, ufro
Znelia warmoSobiT espanelebisaTvis da praqtikulad SeuZlebelia afrikelebisaTvis, amasTanave aziuri warmoSobis amerikelebis asimilacia
jer kidev problemad rCeba. Tumca, Tu gaviTvaliswinebT, mosaxleobis aRweris biuros varauds, aSS amJamad ganicdis siRrmiseul demografiul cvlilebebs eTnikuri da rasobrivi Semadgenlobis mxriT XIX saukunis dasasrulidan moyolebuli. amgvarad amerikaSi iqmneba uprecendentod
mravalkulturuli da mravaleTnikuri sazogadoeba~. XX saukunis Sua xanebSi TeTrkaniani evropelebis STamomavlebi, romlebic qveynis arsebobis
manZilze gansazRvravdnen aSS-s erovnul kulturas, amjerad umciresobaSi aRmoCndebian.
sxvadasxva eTnikurma jgufebma maTTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis gamovlineba mxolod 19601970 wlebSi daiwyes, riTac daupirispirdnen winaT
ganmtkicebul imigraciis `anglo-konformistul~
models. aman eWvqveS daayena TviT amerikis Seswavlis sferos arsebobac ki [88, 280-281].
69
aSS-s magaliTi albaT miuRebeli iqneba sxva
qveynebisaTvis am saxelmwifos TaviseburebaTa
gamo. zogierTi eTnografis azriT, amerikeli
xalxi jerjerobiT ar SeiZleba miviCnioT eTnosad, aramed, ufro metad metaeTnikur erTobad.
harvardis universitetis enciklopediis monacemebis Tanaxmad, masSi Sedis asze meti eTnikuri
jgufi da 170 jer kidev gadarCenili indielTa
tomi [50, 288].
samoqalaqo omamde (1861-1865 ww.) aSS mosaxleoba ZiriTadad Sedgeboda irlandielebis,
Sotlandiel-irlandielebis,
Sotlandielebis,
britanelebis, germanelebis da skandinavielebisagan. maTi `SereviT~ Camoyalibda `amerikelis~
sruliad gansakuTrebuli tipi. samoqalaqo omis
kvaldakval daiwyo SeuzRudavi imigracia, ris
Sedegadac ramdenime aTeul weliwadSi aRmosavleT da samxreT evropidan mravali milioni adamiani damkvidrda amerikaSi, maT Soris iyo ruseTidan da `ruseTis poloneTidan~ sakmao raodenobis ebraeli [89, 229].
identobaTa istoriaSi xSirad aris iseTi
SemTxvevebi, roca identobis markerebs gamokveTs
ara dabadebiT Cven jgufis wevri, aramed swored
mkvidrad qceuli ucxo, romelmac ukeT SeigrZno
miRebuli identobis buneba [90, 106].
amerikis SeerTebuli Statebi Tavidanve mozaikur safuZvelze Seiqmna. Tumc, rogorc sabWoTa imperia Tavidan `erTa gadafqvevis~ wisqvilad
aRiqmeboda. swored aSS magaliTi adasturebs,
rom mozaikuri principis (sxvagvarad, `kulturul
avtonomiuri principis~) safuZvelSi devs racionaluri gageba er-saxelmwifosi, romlis erovnul
70
gansazRvrulobas da koleqtiur `Cven~-s qmnis mxolod moqalaqeoba da kanonebisadmi damokidebuleba anu civiluroba.
aSkaraa, rom eri-saxelmwifos, rogorc ideis
da rogorc idealis fesvebi, konkretul droSi
da adgilas unda veZioT: es axali drois evropis,
gansakuTrebiT ki dasavleT evropis istoriaa. igi
naklebad miesadageba msoflios sxva regionebs,
sadac suverenuli saxelmwifoebis (romelTagan
bevri meore msoflio omamde evropuli qveynebis
kolonia iyo) politikuri sazRvrebi xSirad ar
emTxveva eTnikur Tu kulturul sazRvrebs. zogierT SemTxvevaSi, eTnikuri, religiuri Tu tomobrivi dajgufebebi, romlebic tradiciulad erTmaneTs Zlier emterebodnen, aRmoCndnen axal `saxelmwifoSi~, ris Sedegadac miviReT arastabilurobisa da samoqalaqo omebis maRali riskis mqone
sazogadoebebi [91, 23].
moqalaqeoba cvlis erovnuli kuTvnilebis
yvela sxva maxasiaTebels da niSans. am TvalsazrisiT SeiZleba iTqvas, rom aSS-is moqalaqeebs
ara aqvT `mistikuri erovnuli meoba~ anu is metafizikuri koordinati, romelic realurad arsebuli eris metafizikuri simboluri gansaxiereba iqneboda. es niSnavs, rom `amerikeli eri~,
am sityvis ontologialuri gagebiT ar arsebobs.
arsebobs federaluri saxelmwifo – aSS da misi
moqalaqeebi, romelTa mozaikur enobriv da kulturul matricas urTierT Sejaxebisgan `iWers~
kanonmdebloba (romelmac, espanurenovani mosaxleobis zrdis gamo espanuri enis arasruli Tanabroba daadgina jerjerobiT da sadac, Tu CinelTa matebas gaviTvaliswinebT, Cinuri `inkrus71
tracia~ sakmaod rTuli problema SeiZleba gaxdes momavalSi... da a. S.) mozaikuri saxelmwifos
amerikuli forma da principi Rrmad paradoqsulia. rogorc `emigrantebis qveyana~ is gaxsnili
unda iyos, magram rogorc saxelmwifo, romelsac sakuTar moqalaqeebze zrunva evaleba is ersaxelmwifoebriv formas iZens. SesaZloa, amerikis SeerTebuli Statebis arsebobis yvelaze
mZlavri argumenti aris is, rom igi ar warmoadgens saxelmwifoebrivi arsebobis dasrulebul
formas. dasrulebuls ara istoriuli TvalsazrisiT, aramed Tavisi ganuwyveteli procesualurobiT da `amerikelobis~ ara erovnuli aramed
legalur-uflebrivi konteqstiT. es aSS-s erTTavad da principulad masobrivi civilizaciis
formas aniWebs. oras wels gadacilebuli istoria, Tu gaviTvaliswinebT erebis Camoyalibebis
(anu pirvel-saxis, arsebis, gamoTqmis) aTaswlovan procesebs, mxolod dasawyisia am gzisa. amitomac, aSS-is winaSe mTelis ZaliT jer ar wamoWrila is `erovnuli~ problemebi erTa da saxelmwifoTa winaSe [92, 200].
rogorc davinaxeT migraciuli da demografiuli procesebis Sedegad, eTnikurad erTgvarovan garemoSi Cndebodnen da Cedebian mravalricxovani da sxvadasxvagvari erovnuli umciresobani, romlebic integrigebulni xdebian mkvidr
erebTan da Tanmimdevrulad ebmebian maTs ekonomikur cxovrebaSi. isini amdidreben mosaxleobis
erovnuli Semadgenlobis mravalferovnebas, rac
gansakTrebiT SesamCnevia did qalaqebSi da qalaqis tipis dabebSi.
72
faqtia, rom erovnuli umciresobis~ cneba
CvenSi karga xania damkvidrda oficialur dokumentebSi, samecniero da publicistur literaturaSi [93, 13]. terminiT `erovnuli umciresoba~ igulisxmeba erovneba, romelic cxovrobs sxva eris
teritoriaze gafantulad, an Tundac kompaqturad
da mTlianobaSi Seadgens umciresobas adgilobriv (aborigen) mosaxleobasTan SedarebiT.
mravalerovani saxelmwifo, rodesac icavs da
uzrunvelyofs erovnuli, an religiuri umciresobis pirTa an jgufebis uflebebs, aucilebelia agreTve daicvas umravlesobis uflebebi maTi erovnuli suverenitetisa da saxelmwifoebrivi mTlianobis xelyofis usafuZvlo mcdelobisagan.
gansakuTrebiT unda dafiqsirdes im pirTa
moRvaweoba, romlebic ekuTvnian erovnul umciresobebs. maT mkacrad unda moeTxovoT kanonebis
Sesruleba da pativi scen erovnuli suverenitetisa da im saxelmwifoebis teritoriul mTlianobas, romelSic isini cxovroben. sxvanairi midgoma gamoiwvevs erovnul umciresobaTa warmomadgenlebis gaucxoebas da adamianis uflebaTa
darRvevis erT-erT umTavres mizezad iqceva.
amrigad: 1. saqarTvelo ar aris monoeTnikuri saxelmwifo. aq cxovroben sxvadasxva erovnebis adamianebi, romelTac aqvT TavianTi eTnikuri, religiuri Tu lingvisturi maxasiaTeblebi.
isini qveynis ZiriTad mosaxleobasTan mimarTebaSi erovnul umciresobebs miekuTvnebian. 2. mravalerovnul qveyanaSi saWiroa swori, samarTlebrivi politikis warmoeba calkeuli erisa da
erovnebis mimarT. erovnul umciresobaTa ufleba-movaleobebs icavs 1995 wels miRebuli konven73
cia, romelsac evrosabWos 27 qveyana awers xels.
saqarTvelo mierTebulia am konvencias. 3. saqarTvelo odiTganve gamoirCeva eTnikuri da religiuri SemwynareblobiT, qveyanaSi mcxovrebi sxva
erovnebisadmi saxelmwifoebrivi da tolerantuli midgomiT. am eTnoistoriul tradicias qarTuli saxelmwifo arc dRes Ralatobs: icavs
erovnul umcresobaTa uflebebs, Tumca, zogjer
igives ver axerxebs erovnuli umravlesobis uflebebis dasacavad. xelisuflebam meti unda gaakeTos am mimarTulebiT, raTa xelyofili ar iqnes erovnuli suverentiteti da saxelmwifoebrivi mTlianoba. 4. meti pasulismgebloba unda daekisros erovnul umciresobaTa politikur liderebs, sainformacio saSualebebs, raTa ar gaRvivdes xalxTa Soris SuRli da mtroba, xeli ar
Seuwyos separatistuli reJimebis warmoqmnas, ar
dairRves
saxelmwifos
erTianoba.
qarTvel
xalxs unda mieces Tavisi enis, kulturis, saxelmwifos, sulieri da materialuri faseulobebis srulyofilad dacvis SesaZlebloba.
74
mesame Tavi
erovnul umciresobaTa Camosaxleba
da gansaxlebis areali
$1. Camosaxlebis etapebi
saqarTvelo mxolod qarTveluri tomebiT
ar unda yofiliyo dasaxlebuli, aseve rogorc
sxvagan, CvenTanac iyo intensiuri Serevis zonebi.
gzebi sagrZnob gavlenas axdenda ara marto
ekonomikuri, aramed xalxTa Soris urTierTobis
Camoyalibebasa da ganviTarebaze. am gzebze mdebare dasaxlebebisaTvis ucxo ar iqneboda kavSirebi sxvadasxva ekonomikurad gansxvavebul jgufebTan da kulturebTan (sxva suraTia gzidan
moSorebul punqtebSi). garda mSvidobiani urTierTobisa, xSiri iqneboda rogorc samezoblo,
ise Soreuli Semosevebi, agreTve aborigenTa mier sxvaTa dapyroba da tyveTa wamosxma. momTabareTa masebis dausrulebeli moZraobebi, sxvadasxva tomTa Tu calkeul individTa gadaadgilebani, rac istoriuli wyaroebiT SesaZlebelia ar
iyos asaxuli da rac warmoadgenda demografiul da anTropologiur procesebs, romlis drosac mosuli mosaxleobis nakadis infiltracia
aborigenebTan mimdinareobda. misi saboloo Sedegi Zalze mniSvnelovani xdeboda eTnikurad
gansxvavebuli elementebis `daleqviT~ da maTi
Semdgomi gamovlinebiT drois sxvadasxva monakveTSi, mravalferovani kombinaciebiT [94].
mraval obieqtur garemoebaTa Sedegad, qarTli msoflios sxvadasxva reginebidan sxvadasxva mizeziT mosuli eTnosebis samSobloc gaxda.
75
swored aq, qarTlSi Caeyara safuZveli, saxelmwifos Tanacxovrebis fenomens, rac qarTul miwaze Camosaxlebulebs yvela pirobas uqmnida SeenarCunebinaT sakuTari ena, religia, tradiciebi
da amasTanave gaeTavisebinaT qarTvelTa kulturul-zneobrivi Rirebulebebi [95, 3].
`qarTlis cxovreba~ ar gamoxatavs mtrisadmi siZulvils. calkeuli adamianis daxasiaTebis
dros, is nakleb yuradRebas aqcevs mis eTnikur
warmoSobas. adamiani kargia da keTili, an cudi
da `mesisxle~, miuxedavad misi eTnikur-religiuri kuTvnilebisa.
gansakuTrebiT Tbiladaa ganwyobili `qarTlis cxovreba~ saqarTvelos mezobeli, kavkasiis
xalxebis mimarT. am mxriv Txzulebas gamokveTili
pozicia aqvs: rodesac qarTvelebi, somxebi, albanelebi da sxva kavkasieli xalxebi erTad ibrZvian, maT mteri Znelad Tu daamarcxebs [80, 35].
istoriulad qveynis SigniT gadaadgilebis,
Tu qveynis garedan mosuli `ucxos~ socialuri
statusi saqarTveloSi mkveTrad icvleboda. es
vlindeboda cxovrebis sxvadasxva sferoSi – miwaTsargeblobaSi, mmarTvelobaSi, dasaxlebis
formaSi, qcevis normebSi [48, 92].
arqeologiuri Ziebebis saSualebiT mopovebuli epigrafikuli Zeglebi damatebiT informacias gvawvdian qarTlis samefo dedaqalaqis –
mcxeTis eTnikuri Semadgenlobis, kerZod ki misi
eTnikuri siWrelis saCveneblad. samecniero literaturaSi xSirad aRniSnaven: `SesaZlebeli
xdeba qarTvelebis garda dedaqalaq mcxeTaSi gavarCioT berZen-romaelebis, sparselebis da ebraelebis mcire jgufebi mainc~ [96, 45].
76
`moqcevai qarTlisai~ ganarCevs erTmaneTisagan mcxeTis mkvidrs da aramkvidrs, ucxos. mcxeTis mkvidrebi Seadgenen TavisufalTa fenas, romelsac Sesabamis statuss aniWebda mefe. samecniero literaturaSi mcxeTis mkvidrobis uflebamovaleobaTa gansazRvrisas Cveulebriv eyrdnobian ninos mier mogvi sparsis gankurnebis epizods, sadac miriani eubneba ninos: `ukueTu gankurno mTavari ese, gangamdidro da gyo mkvidr
mcxeTas Sina msaxurad armazisa~.
mirianis sityvebidan Cans, rom mcxeTis
mkvidroba mefes SeeZlo ucxoelisaTvisac mieniWebina, Tu armazis ymobas aRiarebda. aseTi piri
xdeboda `mdidaric~, e. i. miwis mflobeli da
samxedrovaldebuli, anu samoqalaqo Temis sruluflebiani wevri [97, 178].
Sua saukuneebis saqarTveloSi erevnobaTaSorisi urTierTobebis politikis humanur principebs, jer kidev taos samefos politikur wreebSi unda Cayroda safuZveli. aseTi varaudis SesaZlebloba garkveulwilad emyareba Tavad taos
samefos xasiaTs, romelic Tavisi eTnikuri siWreliT momavali didi kavkasiuri qarTuli saxelmwifos erTgvar models warmoadgenda, da
bunebrivia, iseTsave eTnokonfesiuri problemebis winaSe unda damdgariyo, romelTa pirispirac
aRmoCnda XII-XIII saukuneebis saqarTvelo [84, 72].
SemTxveviTi ar aris, rom rusTavelis azriT ucxoeloba ar niSnavs mis bunebriv monobas, ucxoelic namdvili, srulyofili adamiania da is SesaZlebelia didi megobari iyos. `vefxistyaosanSi~ sxvadasxva erovnebisa da sarwmunoebis adamianebis, rogoric iyvnen tarieli, avTandili, fri77
doni, urTierToba megobrobis iSviaT nimuSad
gvevlineba [98, 227].
qarTuli da ucxouri wyaroebi mowmobs, rom
TiTqmis yvela eTnokonfesiur jgufs saqarTveloSi hqonda Tavisi ubani, erTi an ramdenime samlocvelo, sasaflao, daubrkolebliv sruldeboda religiuri ritualebi da profesiuli, maT
Soris, `biznes~ saqmianoba. gansakuTrebul SemTxvevaSi maT qveynis dacvac evalebodaT [99, 71].
qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII memkvidrem
daviT bagrationma peterburgs dawera naSromi _
`saqarTvelos samarTlisa da kanonebis mimoxilva~. sxva mraval sakiTxTan erTad, avtori exeba
saqarTveloSi mcxovreb erovnul umciresobebs
da momavalSi maTi dasaqmebis miseul perspeqtivebs. daviT bagrationi aRniSnavs, rom saqarTveloSi qarTvelebis gverdigverd cxovroben berZnebi, somxebi, ebraelebi, Turqebi, TaTrebi. gabatonebuli naciis warmomadgenlebi (qarTvelebi)
ikaveben yvela saxelmwifoebriv Tanamdebobebs.
berZnebis funqcias Seadgens samTamadno warmoeba, somxebisa da ebraelebisa – vaWroba [100, 238].
XIX saukunis dasawyisSi ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg saimperatoro karma
aRmosavleT saqarTvelo xuT mazrad da xuT
distanciad dayo, saubno erTeulebi – distanciebi aRmosavleT saqarTvelos araqarTvel mkvidrTa dasaxlebebisaTvis Seiqmna [101, 7]. amasTanave,
imperiisaTvis sasurveli demografiuli situacia, rom Seqmniliyo da rac SeiZleba meti axalmosaxle daesaxlebinaT qarTvelebis kuTvnil
teritoriebze, ruseTis saxelmwifom specialuri
organizacia `gadmosaxlebulTa sammarTvelos
78
amierkavkasiis ganyofileba~ Seqmna; romlis mizani iyo adgilobriv xelisuflebasTan TanamSromloba kavkasiaSi gadmosaxlebul pirTa daxmarebis saqmeSi, moaxalSeneebis adgilze damagreba,
maTTvis garkveuli materialuri pirobebis Seqmna. organizaciis agentebi sruliad saqarTveloSi ukve gakotrebuli Tavadebisa da miwaTmflobelebisagan Tavad iZendnen mamulebs da am teritoriebze qmnidnen axalSenebs [99, 188].
amis Semdeg Cveni samSoblos teritoriaze intensiurad Camodian da saxldebian ucxo erovnebis warmomadgenlebi; es pasuxobda ruseTis politikas – rac SeiZleba meti ucxo elementi daemkvidrebinaT saqarTveloSi, rom qarTvel xalxs
Tavisi erovnuli potenciali damoukideblobis misaRwevad ki ar gamoeyenebina, aramed am eTnikuri
jgufebis problemebis mosagvareblad [102, 28].
rogorc vxedavT, ruseTis xelisuflebam Tavidanve gansakuTrebuli yuradReba miaqcia saqarTvelos erovnul umciresobas. bunebrivia, ara
raRac demokratiuli Rirebulebebidan gamomdinare, rac dampyroblis fsiqologias arasdros
axasiaTebs, aramed es nabiji iyo Sorsgamiznuli
politikuri manevri, momavalSi dasayrdenis gasaCenad, Cveni qveynis srulyofili damonebisaTvis.
damografiuli diversiis Sedegebi Zalian male gaxda sacnauri – moaxalSeneebi Tavis valdebulebas mxolod ruseTis saxelmwifos mimarT
grZnobdnen da arafrad aRelvebdaT qarTvelebi
da saqarTvelos interesebi. isini, marTlac gaxdnen ruseTis imperiis ervguli dasayrdeni samxreT kavkasiaSi. TiTqmis mTlianad gaucxoebuli
qarTvelebisa da qarTuli saqmisagan. koloniste79
bi Tavs valdebulad ar Tvlidnen eswavlaT qarTuli ena, gaecnoT qarTuli kultura, daaxloebodnen saqarTvelos mowinave sazogadoebas. bunebrivia, mxedvelobaSi ar aris misaRebi calkeuli pirovnebis qarTvelebis mimarT damokidebulebis xarisxi, romelic SeiZleba Zalian megobruli, urTierTnayofieric ki yofiliyo [99, 189].
bunebrivi matebis mxriv yvelaze karg pirobebSi aRmoCndnen rusebi, germanelebi, berZnebi
da osebi. aRsaniSnavia, rom rusebi da germanelebi kargad cxovrobdnen da isini dasaxlebuli
iyvnen guberniis SedarebiT saukeTeso kuTxeebSi.
bunebrivi matebis mxriv qarTvelebi sakuTar miwaze cud mdgomareobaSi aRmoCndnen. maTi bunebrivi mateba orjer naklebi iyo rusebTan, germanelebTan da osebTan SedarebiT da ufro dabali
vidre somxebisa.
mosaxleobis mTlian matebaSi bunebriv gamravlebasTan erTad sagrZnobi adgili ekava meqanikur zrdas – mTeli matebis meoTxedze meti. swored amis gamo XIX saukuneSi SesamCnevi da erisTvis erTob saziano cvlilebebi ganicada mosaxleobis eTnikurma Semadgenlobam. Tu XIX saukunis
manZilze qarTvelTa raodenoba daaxloebiT 2-jer
gaizarda, somxebisa da rusebis (1897 wels 1865
welTan SedarebiT) raodenoba iTx-oTxjer, xolo
osebisa 8-jer gadidda. yovelive aman gaarTula
qarTveli xalxis politikuri da socialur-ekonomikuri mdgomareoba [23, 29-30].
1812 wlis safrangeT-ruseTis omis dros napoleonis armiaSi myofi polonelebis jgufi
tyved Cavarda. ruseTis xelisuflebam sxva tyveebTan erTad polonelebi saqarTvelos samxedro
80
gzis mSeneblobaze daasaqmes. 1815 wlis dekemberSi polonelebs neba miecaT samSobloSi dabrunebuliyvnen.
rogorc Cans tyve polonelebis mcire nawili darCa saqarTveloSi. darCenilTagan umetesobam SeiTvisa qarTuli tradiciebi, gaqarTveldnen da qarTuli kulturis propagandistebi
gaxdnen [23, 76].
saerTod polonelebis saqarTveloSi Camosaxleba ZiriTadad ukavSirdeba ruseTis mier,
rogorc saqarTvelos, ise poloneTis dapyrobas.
Tavdapirvelad aq imperiis administraciul samsaxurSi polonelebi Camodian. aRsaniSnavia, rom
kavkasiis olqis samxedro-topografiuli ganyofilebis TanamSromlebidan 45 poloneli iyo. aq
msaxurobdnen: poloneTis saidumlo organizaciis wevri paradovski, masonTa loJis winamZRoli
maiori stanislav kravicki ZmasTan erTad. 18291831 wlebSi aRmosavleT saqarTvelos gubernatori iyo petre zavileiski, xolo vice-gubernatoris posti kalinovskis ekava.
saqarTveloSi poloneli emigrantebi samuSaos Ziebam Camoiyvana. maT Soris iyvnen: inJinrebi,
maswavleblebi, musikosebi, mxatvrebi, eqimebi da
sxv. XIX saukunis miwuruls saqarTveloSi polonelTa sakmaod farTo diaspora arsebobda
(8000-mde), maTgan 5% samxedro iyo, kavkaiis armiaSi polonelebi 20% Seadgendnen. polonuri polkebi idgnen gomborSi, lagodexSi, TbilisSi,
TeTrwyaroSi da sxvagan. 1887 wels TbilisSi 4133
poloneli cxovrobda. maTi raodenoba gaormagda pirveli msoflio omis win. 1899 wels poloneli inJinrebisa da eqimebis – sobepanskis, ori81
enbovskis, zakSevskis da sxvaTa iniciativiT saqarTveloSi daarsda organizacia `polonuri
saxli~, romelic asi wlis Semdeg, 1999 wels imave saxelwodebiT aRdga.
poloneTis diaspora saqarTveloSi aqtiurad monawileobda pirvel msoflio omisa da revoluciis wina periodis politikur peripetiebSi.
1907 wels maT Seqmnes kulturul-saganmanaTleblo organizaciebi TbilisSi, mogvianebiT – quTaissa da baTumSi; 1905 wels polonelma mxatvrebma
TbilisSi daaarses `xatvisa da ferweris kursebi~.
1914 wels Seiqmna polonuri axalgazrduli organizacia da `xarcerTa kavSiri~ [103, 40-41].
saqarTveloSi mcxovreb litvelebze pirveli cnobebi XIX saukunis meore naxevarSi gaCnda.
litvelTa nawili ruseTis administraciam samuSaod gamogzavna saqarTveloSi, nawili ki gadmoasaxla. gansakuTrebiT didi raodenobiT aRmoCndnen litvelebi saqarTveloSi pirveli msoflio omis dros, maT Soris mravali maswavlebeli; medicinis muSaki, inJineri, farmacevti da
sxv. maT garda mravlad iyvnen gamoqceulebi da
armiaSi samsaxuris dros sxvadasxva darRvevisaTvis gadmosaxlebulni. aqve darCa ruseT-TurqeTis omSi mobilizebul litvelTa nawilic.
1914-1918 wlebSi kavkasiaSi ramdenime aTasi litveli cxovrobda. yvelaze mravalricxovani Tbilisis litvelTa kolonia jer kidev pirvel
msoflioSi omamde Seiqmna. erToba socialur da
kulturul saqmianobas axorcielebda [103, 41].
mTeli Tbilisi – brZanebda didi ilia –
XIX saukunis dasawyisSi mTlianad qarTvelobas
ekuTvnoda. `ocdaaTma weliwadmac ar gaiara da
82
mTeli qalaqi sxvis xelSi gadavida! iciT visi
iyo seidabaTidam dawyebuli veramdis mTeli qalaqi 1805 wlamde? sumbaTaanTi, meliqianTi, muxranianTi, ciciaanTi, amilaxvrianTi; da iciT visi
Seiqmna 1840-mde, sul 35 weliwadSi?~ [104, 355].
XIX saukunis 60-ian wlebSi aSkarad TvalSi
sacemi gaxda saqarTvelos mosaxleobis erovnuli Semadgenlobis cvlileba, rac gamowveuli
iyo ZiriTadad ucxotomelTa garedan mosvliT.
es procesi sakmaod intensiurad mimdinareobda.
araqarTvelebis organizebuli Camosaxleba, rogorc davinaxeT ruseTis xelisuflebis iniciativiT xdeboda. mosuli mosaxleobis Casaxleba
warmoebda ZiriTadad sasoflo adgilebSi, kompaqtur jgufebad. CamosaxlebulTa Soris sWarbobda miwaTmoqmedi mosaxleoba, iyvnen vaWar-xelosnebic,
romlebic
upiratesad
qalaqebSi
mkvidrdebodnen.
reformis Semdgom periodSi didi adgili
daikava stiqiurma migraciam. gansakuTrebiT daCqarda rusebisa da somxebis mosvla ruseTis Sida provinciebidan, mezobeli TurqeTidan da
erevnis guberniidan; grZeldeboda armiidan demobilizebuli kontingentebis Camosaxleba aRmosavleT saqarTveloSi. aRsaniSnavia, rom am periodis migrantebi upiratesad qalaqebSi mkvidrdebodnen. garkveuli eTnikuri jgufis warmomadgenlebi erTi romelime profesiisaken iCendnen midrekilebas [105, 114-115].
gansakuTrebiT mravali ukraineli Camovida
saqarTveloSi sacxovreblad XIX saukunis meore
naxevarSi, rodesac burJuaziulma reformebma saSualeba misca imperiis mosaxleobas ganeviTare83
bina Tavisi socialur-ekonomikuri cxovreba. intensiuri sazRvao mimosvlis pirobebSi im periodis saqarTvelos zRvispira raionebSi mravali
ukraineli dasaxlda, romlebic ukrainis teritoriidan gadmovidnen aq samosaxlod. ukrainelebi saqarTveloSi Camodiodnen sarkinigzo
transportiTac. isini jer dasaxldnen baTumSi da
Semdeg saqarTvelos sxva qalaqebSi. 1897 wlis ruseTis imperiis aRweris monacemebiT saqarTveloSi
cxovrobda 8500 ukraineli. XX saukunis 20-iani
wlebisaTvis saqarTveloSi ukrainelebis raodenobam 14356 adamians miaRwia [106, 187-189].
XIX saukunis miwurulidan savaWro da samrewvelo araqarTuli burJuaziis Sovinisturad
ganwyobili zogierTi warmomadgenlis mcdelobiT, aTasnairi maqinaciis Sedegad qvemo qarTlis
monoeTnikur qarTul soflebs sxva erovnebebi
(ZiriTadad somxebi) Seerivnen, ris Sedegadac
odesRac erTi eTnikuri elementisagan Seqmnili,
mtkiced Sekruli monogenuri uban-kvartalebi
TandaTanobiT ori-sami sxvadasxva erovnebian poligenur uban-kvartalebad gadaiqcnen. aseTi viTarebis miuxedavad, qvemo qarTlis sofluri dasaxlebis forma ar Seicvala. igi kvlav jgufuri
xasiaTisa darCa [107, 31-32].
1897 wlis sayovelTao aRweris organizatorebma mTeli rigi mosazrebebis gamo, romelnic,
sxvaTa Soris, sruliad ar Seesabamebodnen XIX
saukunis miwurulSi demografiis mier miRweul
dones, gadawyvites ganesazRvraT ruseTis imperiis erovnuli Semadgenloba ara erovnuli kuTvnilebis, aramed mSobliuri enis safuZvelze,
ramac SemdgomSi didi siZneleebi Seuqmna aRwe84
ris Sedegebis statistikur damuSavebas. amave
dros mSobliuri enis dadgenac xdeboda ara salaparako enis, aramed im enis mixedviT, romelic
aRsawers miaCnda mSobliurad, e. i. obieqturi kriteriumi Secvlili iyo subieqturi kriteriumiT,
aRsaweris piradi TviTSegnebiT, rac yovelTvis
rodi asaxavda realur viTarebas. adgili hqonda
lokaluri xasiaTis uxeS damaxinjebebsac. magaliTad, aSkarad vlindeba qarTul enaze molaparake
mosaxleobis danawevrebis cda [108, 49-50].
rusul saxelmwifosTan erTad, ucxotomeli
berJuazis saxiT, qrTvel xalxs meore eqsploatatori gamouCnda. qarTveli sazogadoebis mowinave warmomadgenlebs kapitalizmis amgvari saxiT ganviTareba, qveynis saboloo ekonomikuri
dakabalebis winapirobad miaCndaT [109, 16].
mniSvnelovania, rom Tu 1800 wels araqarTuli mosaxleoba saqarTvelos mosaxleobis mxolod 11% Seadgenda, 1897 wels araqarTvelTa xvedriTi wili 32%-mde gaizarda. XIX saukunis damlevisaTvis saqarTvelo kidev ufro mravalerovani qveyana iyo, vidre wina saukuneebSi. am periodSi saqarTvelos teritoriaze Seqmnili iyo
mravali sofeli, romelTa mosaxleoba mTlianad
araqarTvelTagan (somxebi, berZnebi, rusebi) Sedgeboda da yofa-cxovrebiT didad gansxvavdeboda
aborigeni mosaxleobisagan. kidev ufro mravalerovani gaxda qalaqebi, sadac aReb-micemobas umTavresad araqarTvelebi misdevdnen [110, 766-767].
XX saukunis pirvel ocwleulSi ucxo tomelTa axali talRa moawyda Cvens samSoblos.
swored amasTan dakavSirebiT 1917 wlis 12 (25)
marts dekanozi nikita TalakvaZe sveticxovlis
85
taZarSi warmoTqmul sityvaSi aRniSnavda: Semogvisies sxvadasxva erni!!! Camogvisaxles vigindarebi,
gaamefes erTa Soris siZulvili, Suri da damRupavi qiSpoba, rom erTmaneTi amogveWama, raTa Cveni
mziani, turfa da tkbili samSoblo xelidan gamogvcloda da maT darCenodaT...~ [111, 62].
XIX saukuneSi, rodesac Tavad saqarTvelos
dakarguli hqonda saxelmwifoebrivi damoukidebloba, aq mcxovrebi araqarTvelebi pirobiTad SeiZleba CavTvaloT erovnul umciresobad. ruseTSi Tebervlis revoluciis Semdeg samxreT kavkasiaSi, kerZod saqarTveloSi – TbilisSi somxebma da sxva erovnebebma Seqmnes erovnuli sabWoebi, romelTac mniSvnelovani politikuri datvirTva eniWebodaT – yofiliyvnen TavianTi erebis
politikuri xelmZRvanelebi. situacia Seicvala
1918 wlis maisSi samxreT kavkasiaSi sami damoukidebeli saxelmwifos Seqmnis Semdeg. erovnulma
sabWoebma dakarges winandeli xasiaTi da statusi, saqarTvelo saxelmwifoebrivad Camoyalibda
da aq mcxovrebi danarCeni erebi erovnul umciresobad iqcnen [112, 191].
1918 wlis zafxulSi saqarTveloSi Semovida
Turqebs gamoqceuli didi raodenobis berZeni,
rusi, somexi da sxv. Tu droulad ar moxdeboda
maTi evakuacia, saqarTvelos emuqreboda SimSiloba [113, 47].
sabWoTa redimis damyarebasTan erTad mravali ucxo erovnebis warmomadgeneli moawyda saqarTvelos sazRvrebs, ramac teritoriis kidev
ufro aWreleba gamoiwvia. 1921 wlis gazafxulze
rkinigzaze SeimCneoda didi raodenobis somexi
da Turqi ltolvilebis Semosvla. isini moZra86
obdnen stiqiurad, yovelgvari gegmis gareSe [114,
94]. `Cekam~, romlis wevrebsac ucxoelebi da yofili patimrebi Seadgendnen, qveyanaSi daamyara
saqarTvelos istoriaSi uprecendento terori.
rkinigzis, tramvaisa da nacionalizebuli samrewvelo sawarmoTa muSakebi, sxvadasxva saxelmwifo samsaxurebis momsaxureni daTxovnilni
arian mciredi eWvis niadagze, an gadayvanili ruseTSi samsaxurebrivi movaleobis sababiT da isini Secvales ucxoelebiT [115, 387-388]. swored 1921
wlidan rkinigzis gaerTianebis Semdeg daiwyo
qarTveli mowinave muSebis, kvalificiuri specialistebis masiuri devna, radgan rkinigzis mTeli
xelmZRvaneloba ruseTis centrs daumorCiles.
moskovs ki Tavisi programa hqonda saqarTvelosadmi. mTeli rigi muSaTa jgufebi TandaTanobiT
gadaasaxles azerbaijanis, somxeTisa da rostovis
rkinigzebze. mxolod 1921 wlis 10 oqtombramde
mivlinebis saxiT saqarTvelos gzas moaSores
1400-ze meti muSa-specialisti. mravali ojaxi
upatronod darCa. Statebis Semcirebis sababiT
iTxovdnen asobiT Zvel da gamocdil muSebs. samagierod qarTvelebis adgils ikavebdnen ruseTidan
Camosuli pirebi. qarTvelebis devnam yovelgvar
zRvars gadaaWarba. centris brZanebiT rkinigzaze
samuSaod ruseTian mohyavdaT aTasobiT muSa da
moxele. SemoRebuli iqna mTeli rigi wesebi qarTvelebis sazRvargareT gansadevnad [116].
samagierod araqarTveli mosaxleobis xvedriTi wili gansakuTrebiT gaizarda Tbilisis
garSemo soflebSi. magaliTad, manglisis mosaxleoba ZiriTadad rusebisagan Sedgeboda [117,
293]. saburTaloSi naxevarze mets Turqebi Sead87
gendnen [118]. 1923 wels muxranTan, WalisTavSi,
dasaxlda ramdenime komli moaxalSene Turqi
[119, 5]. Turqebis xvedriTi wili aseve didi iyo
TelovanSi, Txinvalis agarakSi, msxaldidSi,
SlamianT xevSi, ZaRlaanT xevSi, wodoreTSi [120,
58], bagebSi [118], wyneTSi [122], did ToneTSi [123],
kumisSi [124], diRomSi, muxaTgverdSi [12, 58], TbilisTan axlos mdebare mamukianT sofelSi [125]
mosaxleobis garkveuli nawili somxebi da qarTveli grigorianelebi iyvnen.
sabWoTa reJimis damyarebisTanave xelisuflebaSi mosuli bolSevikebic ki mixvdnen (SemdegSi nacional-uklonistebad wodebulni), rom
saqarTveloSi demografiuli situacia mZime
mdgomareobaSi imyofeboda. imave 1921 wels `sabWoTa mTavrobam~ miiRo dadgenileba SeCerebuliyo saqarTvelos teritoriaze araqarTuli pirebis Semosvla. aseve, `gantvirTuliyo~ Tbilisi
somexi mosaxleobisagan [126, 128]. qarTveli komunistebi me-12 yrilobaze daufaravad saubrobdnen: `iweren muSebs rostovidan, 12/10 depeSasTan
#20-221 darTul dokumentiT iuwyebian, rom kavkasiis saWiroebisaTvis aucilebelia agentebi: sazogado nawilisaTvis erTi ufrosi, sami misi amxanagi, 34 teqnikosi, 22 gzis ufrosi xelosani, 199
saamxanagos starosta, 6 zedamxedveli, 396 gzis
daraji, 317 xelosani, 180 samatareblo daraji, 4
xidis daraji, 3 sawyobis gamge, 6916 remontis muSa, 2209 Savi muSa, 182 asenizatori, milis 24 mwmendavi, erTi saqmis mwarmoebeli, 33 mwerali, 14 ufrosi moangariSe, 32 moangariSe, 153 kantoris gamge,
110 memanqane, 16 ufrosi, 1500 kacamde gamowerilia
adgilobrivi elementebis Sesacvlelad~ [127, 51].
88
ai, rogor izrdeba saqarTvelos mosaxleoba rusi
da sxva erovnebaTa xarjze, xolo qarTvelebs samSoblodan aZevebdnen.
dawesebulebebi savse iyo ucxo elementebiT.
qarTvelebis raodenoba umniSvnelos warmoadgenda. samsaxurSi miRebis dros ucxotomeli komunistebi didi upiratesobiT sargeblobdnen upartio qarTvelebis winaSe. qarTveli inteligencia
iseve, rogorc mTeli xalxi kanongareSed iyvnen
faqtiurad gamocxadebuli [127, 91]. aseT oromtrialSi qarTveli inteligenciis erTi nawili
tomobrivi (kuTxurobis) Segnebis doneze maRlac
ver avida. xSirad oficialur sabuTebSi kiTxvaze _ `erovneba~ _ werda ara `qarTvels~, aramed
kuTxur warmomavlobas [128, 37-38], miTumetes, rom
sabWoTa reJimis damyarebis pirvel wlebSi bolSevikebi adamianis erovnul kuTvnilebas yuradRebas ar aqcevdnen, TiTqos arc ainteresebdaT.
grafa erovnebis aRsaniSnavad, rogorc cnobilia, mxolod 1924 wlidan Cndeba. Tumca arc amis
Semdeg gaumaxvilebiaT yuradReba am sakiTxze. ai,
erT-erTi damaxasiaTebeli SemTxveva: q. goris
1924 w. saqorwino aqtSi 24 wlis Toroz grigolis Ze Torozovs, erovnebis grafaSi uweria,
rom is aris internacionalisti~ [129, 68].
savalaloa, rom mTavrobis garda okupaciis
pirvelsave xanebSi, mxolod germaniaSi wavida
1500-mde qarTveli moqalaqe. maT Soris ormocamde moswavle-axalgazrdoba, romelTac Tavi Seafares am qveyanas [127, 149].
1923 wlis seqtemberSi umaRlesma xelisuflebam politikuri, geografiuli, klimaturi da
dabali kulturuli donis motiviT saqarTvelo89
Si mcxovrebi yvela mahmadiani da Tbilisis mazraSi dasaxlebuli berZnebi gaanTavisufla samxedro samsaxurisgan. dadgenilebis mixedviT
calke erovnebebad ganixiles afxazebi, baTumis
olqSi aWarlebi, mTieli (xevsurebi, fSavlebi da
TuSebi), bals zemo svanebi, senakisa da zugdidis
mazrebis megrelebi.
garda qarTvelebis erovnebebad danawilebis
politikis, modernizebul ruseTis imperias bunebrivia ar surda okupirebul saqarTvelos mosaxleobas gaevlo samxedro momzadeba. maT ganTavisuflebas samxedro valdebulebisagan im motiviT amarTlebda, rom Turme `megrelebi Tavisi fizikuri monacemebiT sustebi arian da TiTqmis yvela daavadebulia mwvave xarisxis malariiT, rac
samxedro samsaxuris pirobebSi gadaizrdeba tuberkuliozSi~. daaxloebiT analogiuri motiviT
aris Sefasebuli aWarlebisa da afxazebis samxedro valdebulebisagan ganTavisufleba [130, 374].
1925 wlis gazafxulze saqarTveloSi Semovidnen ltolvili serbebi, romlebic cdilobdnen Crdilo kavkasiaSi gadasvlas, rasac winaaRmdegobas uwevda mxaris xelisufleba. ltolvilTa raodenoba 2000-mde aRwevda. savaraudoT
kidev gaizrdeboda maTi raodenoba. isini moiTxovdnen samuSaos an ufaso gadaadgilebis uflebas Crdilo kavkasiaSi, kerZod, yubanis okrugSi.
ltolvilTa materialuri mdgomareoba Zalian mZime iyo. maT Soris mravali avadmyofi aRmoCnda, romlebic eweodnen sxvadasxva maqinaciebs, mkiTxaobas da sxv. aseTi saqmianobiT cdilobdnen arsebobis SenarCunebas. CrdiloeT kavkasiis xelmZRvaneloba amerkavkasiis mTavrobas
90
moagonebda, rom 1924 wlis mousavlianoba da 1925
wlis gazafxulze Seqmnili mZime ekonomikuri pirobebi ar aZlevda saSualebas ramdenadme realuri daxmareba gaewiaT ltolvilebisaTvis. piriqiT, adgilobriv mosaxleobaSi damSeulTa raodenoba dRiTidRe izrdeboda da aqeT Txoulobdnen daxmarebas saxelmwifosagan [131, 40].
1926 wlis mosaxleobis aRwera iTvaliswinebda moqalaqis sqess, asaks, mSobliur enas, romel erovnebas miekuTvneboda da a. S. sainteresoa, rom erovnebis gansazRvra yovelTvis ver
xerxdeboda salaparako enis mixedviT.
mTlianad samxreT kavkasiaSi aRweris dros
cxovrobda 34,5% qarTveli, 23,5% somexi, azerbaijaneli (dokumentSi cifri ver amovikiTxeT – a. s.),
da 5,2% rusi. wyaroebSi maT ewodebaT mTavari
erovneba.
amierkavkasiis xelmZRvanelobis specialurma
komisiam miiRo Sesworebebi erovnebaTa gansazRvrasTan dakavSirebiT. axali redaqciis mixedviT azerbaijanelebs ewoda `azerbaijaneli Turqebi~. qarTvelebSi Sedioda: gruzini (qarTvelebi), maT Soris: a) aWarlebi, b) megrelebi, g) svanebi, d) lazebi (Wanebi), e) ingiloebi. calke iqna
gamoyofili qarTveli ebraelebi da mTis ebraelebi. siebidan amoiRes `iezidebi~, radgan komisiis samarTliani gadawyvetilebiT `iezidebi~ ar
warmoadgendnen erovnebas. isini arian qurTi eTnosis Semadgeneli nawili da gansxvavdebian religiuri aRmsareblobiT.
`cignebi~ adre somxebis boSebad iwodebodnen. komisiam maTi saxeli gansazRvra, rogorc
kavkasiis boSebi (yaraCebi) [132, 8].
91
miuxedavad rusebis raodenobisa isini mainc
mTavar erovnebad iqnen aRiarebuli samxreT kavkasiis mosaxleobaSi. pirad furclebSi afxazebisa da osebis msgavsad aWarlebi mTavar erovnebad cnes avtonomiis teritoriaze [132, 8b]. amdenad, am SemTxvevaSi mainc ganacalkeves aWarlebi
qarTvelebisagan, radgan aWarlebi erovnebad gamoacxades da qarTvelebisagan gamijnes.
saqarTvelos erovnuli umciresoba 1926 wels
579 149 suls Seadgenda (avtonomiebis CaTvliT).
aRmosavleT saqarTveloSi cxovrobda 452 688 suli anu 79%, danarCeni 126 460 anu 21% dasavleT
saqarTveloSi. aRmosavleT saqarTveloSi soflis mosaxleobis 36% Seadgendnen erovnuli umciresobani. amdenad, `nacmenTa~ ZiriTadi masa
cxovrobda aRmosavleT saqarTveloSi [133, 214].
XX saukunis 20-iani wlebis bolos araqarTvelebi ukve 851557 suls, anu mosaxleobis 32,3%
Seadgendnen. am droisTvis saqarTveloSi cxovrobda 19 kompaqturad da 38 gafantulad dasaxlebuli erovneba [134, 33]. mosaxleobis dinamika
gviCvenebs, rom 20-30-ian wlebSi SeimCneoda qarTveli mosaxleobis zrdis Semcireba. magaliTad,
1922 wels qarTvelebi saqarTvelos mosaxleobis
74,7%-s Seadgendnen, 1926 wels 70,9%-s, xolo 1939
wlis monacemebiT 64,6%-s [135, 51].
20-ian wlebSi TeTri wyaros raioni warmoadgenda `mikrokosmoss~, sadac Tamoyrili iyo
mravali erovnebis warmomadgeneli. qarTvelebTan erTad aq cxovrobdnen somxebi, rusebi, berZnebi, osebi da azerbaijanelebi. analogiuri Tanacxovrebis suraTi iyo dmanisis, marneulisa da
92
bolnisis raionebSi, saerTod mTlianad qvemo
qarTlSi [136, 3].
qvemo qarTlis baris soflebSi Tu nawilobriv mainc SemorCa ZirZveli mosaxleoba, mTis
soflebSi ufro metad axalmosulebi damkvidrebulan [136, 8].
lazebi anu Wanebi 20-ian wlebSi yofil sabWoTa kavSirSi Seadgendnen 4000 kacs. aqedan naxevari cxovrobda afxazeTis teritoriaze. 1000-mde
lazis sacxovrebel adgils ki aWara warmoadgenda [137, 14].
somxebis umravlesoba cxovrobda aRmosavleT saqarTveloSi (269 000 suli), 25 000 afxazeTis teritoriaze. aWaraSi 10,5 aTasi da e. w. `samxreT oseTSi~ _ 1,4 aTasi. azerbaijaneli Turqebi mxolod aRmosavleT saqarTveloSi cxovrobdnen. osebis nawili olqis gareT 52,8 aTass Seadgenda, olqSi osebis raodenoba 6,3 aTasiT ganisazRvreboda, rusebi 75 aTasi, afxazeTSi 12,5
aTasi, xolo e. w. `samxreT oseTSi~ _ 1,4 aTasi.
azerbaijaneli Turqebi mxolod aRmosavleT saqarTveloSi cxovrobdnen. osebis nawili olqis
gareT 52,8 aTass Seadgenda, olqSi osebis raodenoba 60,3 aTasiT ganisazRvreboda. rusebi 75 aTasi. afxazeTSi 12,5 aTasi, xolo aWaraSi 10,2 aTasi. aRmosavleT saqarTveloSi 34,4 aTasi berZeni
cxovrobda, afxazeTSi ki 14 aTasi.
duSeTis mazris mosaxleoba 1927 wels 61 526
sulisagan Sedgeboda. 80% qarTvelebi cxovrobdnen, 20% sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebi.
kerZod, 7 586 osi, 2 700 somexi, 88 rusi, 165 germaneli, 95 ebraeli, 122 TaTari, 459 aisori, 330
sxva erovnebis warmomadgenlebi [138, 132].
93
saarqivo dokumentebi, romelic saqarTvelosa da amierkavkasiis umaRlesi xelisuflebis
organoebis mier aris Sedgenili da ZiriTadad
1926 wlis damografiul monacemebs eyrdnoba,
aWarlebi yvelgan Sedarebulia osebTan, TurqebTan, afxazebTan, lekebTan, berZnebTan, somxebTan,
rogorc erovnuli umciresoba.
sxva SemTxvevaSi, rodesac erovnuli umciresobis gansaxlebazea laparaki saqarTvelo calkea gamoyofili avtonomiuri formirebebisgan.
magaliTad, osebze naTqvamia osebis nawili cxovrobs sakuTriv saqarTveloSi, danarCeni nawili
`samxreT-oseTSi~. asevea saubari afxazebsa da
aWarlebze [139, 2].
samxreT Tu dasavleT saqarTvelos mosaxleobis nawili istoriuli Znelbedobis dros gamahmadianda, ris gamoc TvistomTagan `TaTrebad~
iwodebodnen. mefis ruseTis xelisufleba maT
Turqebad moixseniebda. amitom XX saukunis 20ian wlebSi da mogvianebiTac bevrs sworad ar
esmoda ras niSnavs saistorio wyaroebSi moxseniebuli `quTaiseli TaTari~ da sxva. es miT ufro aRsaniSnavia, rom am garemoebas warsulSi
mravali samwuxaro gaugebroba mohyva, ramac qarTvelobas mZime danaklisi miayena [140, 11].
sabWouri statistika naklebad ansxvavebda
qarTvel mahmadians da namdvil Turqs, ris gamoc
saqarTvelos zogierT rainSi araqarTveli mosaxleoba aRweris masalebiT sakmaod solidurad gamoiyureboda.
20-iani wlebis bolosa da 30-iani wlebis dasawyisSi, rodesac SesamCnevi gaxda urbanizaciis
procesi, qalaqad Casuli soflis mosaxleoba
94
ganicdida Tavisebur izolacias; ramdenadac
soflidan Camosulebs naklebad, an saerTod ar
hqondaT naTesauri, megobruli, religiuri, profesiuli da sxva kavSirebi. imisaTvis, rom soflidan qalaqSi axlad Camosuli adamianebi male
da advilad CarTuliyvnen qalaqis normalur
cxovrebaSi, aucilebeli iyo maTi swrafi inteleqtualuri evolucia [141, 43].
aseT mdgomareobaSi metwilad qarTveli mosaxleoba vardeboda. erovnul umciresobebs: rusebs, somxebs, qurTebs, azerbaijanelebs, germanelebs da sxva, TbilisSi Tu saqarTvelos sxva qalaqebSi mcxovrebi Tvistomni garkveul daxmarebas
uwevdnen cxovrebis pirobebis Seguebasa da gaumjobesebaSi. saerTod ki unda aRiniSnos, rom `qalaqSi moxvedrili glexi ar iTqvifeboda qalaqis
mosaxleobaSi. is kvlav dakavSirebuli rCeboda
Tavis artelTan da TanamemamuleebTan~ [142, 81].
saqarTveloSi Seqmnili demografiuli viTareba mkveTrad gauaresda 40-ian wlebSi. qarTveli xalxis iZulebiTi monawileoba ori totalitaruli saxelmwifos – germaniisa da sabWoTa
kavSiris samkvidro-sasicocxlo omSi uaRresad
mZime aRmoCnda iseTi patara qveynisaTvis, rogoric saqarTveloa. jer kidev omis dawyebamde,
1939 wlidan mimdinareobda masiuri gawveva jarSi, faSisturi germaniis Tavdasxmis Semdeg ki
arsebiTad totaluri mobilizacia gamocxadda
mTels sabWoTa kavSirSi da maT Soris saqarTveloSi; respublikam 700 aTasamde meomari gagzavna
omSi. aman gamoiwvia ara marto mwarmoebeli mosaxleobis minimumamde Semcireba, aramed bunebrivi gamravlebis SeCerebac. uaRresad dabal done95
ze daeca Sobadoba, gaizarda sikvdilianoba;
brZolebSi daiRupa 300 aTasamde saqarTvelos
mcxovrebi. yovelive amis uSualo Sedegi iyo mosaxleobis ricxovnobis Semcireba. omis mizeziT
gamowveuli mosaxleobis danaklisis Sevsebas daaxloebiT aTi weli dasWirda [105, 147].
ukve omis dawyebidan ramdenime dReSi xelisuflebis gadawvetilebiT TurqeTis sazRvarTan
uSualo siaxloves mcxovrebi qarTvelebi Sida
raionebSi gadmoasaxles. soflebidan – sarfi,
gonio, oRlauri, karnaTi, qavTareTi, safutkreTi
da gorgaZeTi gadmosaxlebul iqna 661 adamiani,
maTgan 251 Sromisunariani [143, 113]. gadmosaxlebulTa Soris qarTvelebTan erTad umravlesobas
Seadgendnen gaTurqebuli qarTvelebi da Turqi
mosaxleoba [143, 116-118].
sainteresoa, rom omis wina periodSi mniSvnelovani cvlilebebi ganicada saqarTvelos qalaqebis mosaxleobis erovnulma Semadgenlobam.
oficialuri statistikis monacemebiT qarTvelebis xvedriTi wili saqarTvelos qalaqebis mosaxleobaSi 1939 wels Seadgenda 46,5%-s, 1922
welTan SedarebiT igi gaizarda 2,7%-iT, rusi
mosaxleobisa – 6,6%-iT, xolo somexi mosaxleobis xvedriTi wili imave wlebSi Semcirda 27,2%dan 18,4%-mde [144, 76].
omis periodSi saqarTveloSi mcxovrebi rusi, ukraineli, somexi, azerbaijaneli, osi, ebraeli, berZeni, germaneli da sxva erovnebebis garda mcire raiodenobiT ucxovriaT zogierTi eTnosis warmomadgenlebsac. amis safuZvels gvaZlevs saqarTvelos kompartiis rigebSi omis
dros miRebul wevrTa erovnuli Semadgenlobis
96
monacemebi. magaliTad, wevrad da wevrobis kandidatad miuRiaT 57 poloneli, 23 germaneli, 3
frangi, 25 estoneli, 7 latvieli, 2 Turqi, 4 fineli, 3 Cineli, 3 Cexi da a. S. [145, 62].
Tu pirveli msoflio omis dros da mis momdevno wlebSi saqarTvelos farglebi datova
mcxovrebTa garkveulma raodenobam, meore msoflio omis wlebSi adgili hqonda piriqiT movlenas: sabWoTa kavSiris dasavleTi raionebidan,
romlebic mtris mier iyo okupirebuli, saqarTveloSi Camovida evakuirebuli mosaxleobis erTi
nawili. aTeuli aTasobiT rusi, ukraineli Tu
sxva erovnebis adamianebi Seikedles maSin Cveni
respublikis qalaqebma da soflebma. omis damTavrebis Semdeg evakuirebulTa umravlesoba daubrunda Tavis winandel sacxovrebel adgilebs,
mcire nawili ki saqarTveloSi darCa [105, 147].
saerTod, samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom saqarTvelo ar Sedioda im respublikaTa ricxvSi, sadac saomari moqmedebis zonidan evakuirebuli mosaxleoba unda CaeyvanaT.
mxolod afxazeTSi da TbilisSi modioda araorganizebul adamianTa masa, rac saSiSroebas qmnida mzveravebisa da diversantebis Semosasvlelad [145, 154].
evakuirebuli sawarmoebisa da mosaxleobis
frontispira raionebidan saqarTveloSi Semosvlam Cveni respublikis erovnuli Semadgenloba
kidev ufro mravalerovani gaxada. dimitrovis
saaviacio qarxnis mravalaTasiani koleqtivi Tavisi SemadgenlobiT WeSmaritad internacionaluri iyo. aq qarTvelebTan erTad muSaobdnen rusebi, ukrainelebi, belorusebi, somxebi, azerbaija97
nelebi, espanelebi da sxvebi. SeiZleba iTqvas,
rom g. dimitrovis saxelobis saaviacio qarxnis
koleqtivi yofil sabWoTa kavSirSi gamoirCeoda
Tavisi mravalerovnulobiT [146, 38].
saerTod, erovnul umciresobaTa xelovnur
zrdas hqonda adgili saqarTveloSi omis periodSi. evakuirebul sawarmoebTan da sxvadasxva
organizacia-dawesebulebebTan erTad, muSa-mosamsaxureTa miReba saqarTveloSi 1941 wlis ivlisidan daiwyo da gagrZelda 1942 wlis Semodgomamde, xolo maTi ojaxis wevrebis Camosvla 1945
wlamde mimdinareobda. evakuirebuli mosaxleobis am jgufis umetesoba sawarmoebTan erTad datovebuli iqna Cvens respublikaSi da nawili
dResac aq cxovrobs [146, 68]. evakuirebul warmoeba-dawesebulebaTa muSa-mosamsaxureebi ojaxebis
wevrebTan erTad, Seadgendnen daaxloebiT 30
aTas kacs. aqedan – naxevarze meti sawarmoo koleqtivebTan erTad datovebuli iqna saqarTveloSi [146, 69].
1942 wlis agvistoSi saqarTveloSi miRebul
iqna leningradidan evakuirebuli espanel axalgazrdaTa didi jgufi, romelTa nawili (maTi
asakis Sesabamisad) mowyobil iqna skola-internatSi, nawili gaigzavna safabriko-saqarxno skolebSi da warmoeba-dawesebulebebSi [146, 95].
amave TveSi krasnodaris samxareo komitetis
gadawyvetilebiT TbilisSi samuSaod Camovida
krasnodaris qimiur-teqnologiuri institutis
maRalkvalificiur specialistTa jgufi profesor Jdan-puSkinis xelmZRvanelobiT [147, 192, 193].
xolo respublikis xelisuflebis gadawvetilebiT, 1945 wels moskovis umaRles saswavlebleb98
Si gaigzavna 50 qarTveli studenti, romelTac
sacxovreblad gamoeyoT razinis quCaze #3 mdebare Senoba [148, 71].
TbilisSi mravali evakuirebuli bavSi igzavneboda frontispira respublikebidan. zogierTi maTgani uyuradRebod rCeboda da ikargeboda.
ase magaliTad, 1942 wels daikarga da Zebna iyo
gamocxadebuli samxedro mosamsaxuris Svilze,
romelic kurskis olqidan Camoiyvanes – n. m. zaburkinze [149, 5]. aseve ar aRmoCndnen bavSvTa saxlSi iulia da iuri kovtunebi [149, 6].
1943 wlisTvis saqarTveloSi sxvadasxva
erovnebis evakuirebul bavSvTa raodenobam 4 480
miaRwia. maTgan mSoblebis gareSe darCenilTa
ricxvi 1489 udrida. cecxlis xazze mebrZolTa
bavSvebi 686 iyo [150, 119].
saqarTveloSi myofi 2340 evakuirebuli bavSvidan, romelTa movla-patronoba respublikis
xelmZRvanelobas hqonda dakisrebuli kidev 320
bavSvi iSviles saqarTvelos mSromelebma, romlebic Cvens mosaxleobas Seemata [145, 228].
saarqivo wyaroebi reliefurad aCvenebs sabWoTa kavSiris sxvadasxva respublikebidan evakuirebuli mosaxleobis mZime mdgomareobas. isini
usaxsrobis gamo yofna-aryofnis winaSe idgnen.
es gansakuTrebiT iTqmis qalebisa da mcirewlovani bavSvebis Sesaxeb, romlebic frontispira
raionebidan saqarTveloSi da kerZod TbilisSi
Camovidnen. erT-erTi aseTi iyo kievidan evakuirebuli musikosi qali finkelSteini. is mcirewlovan bavSvTan erTad saSinel mdgomareobaSi aRmoCnda [151, 84].
99
axalqalaqis, axalcixis, adigenis, walkis,
luqsemburgisa da yaraiazis raionebSi araqarTveli mosaxleoba Warbobda. SemTxveviTi ar iyo,
rom saqarTvelos saxkomsabWos mier gamoyofili
Tanxa mravalSviliani dedebis dasaxmareblad 47
ojaxze, mxolod or qarTvelze iqna gaTvaliswinebuli. danarCeni somexi da azerbaijaneli eTnosebis warmomadgenlebze iqna ganawilebuli.
statistikuri monacemebiT Sobadoba kvlav maRali iyo araqarTul ojaxebSi [152, 175-180].
rogorc viciT meore msoflio omi mZime gamocda iyo sabWoTa kavSiris mravalerovani xalxebisaTvis. stalini maSin aRniSnavda, rom `sabWoTa kavSiris yvela xalxebi erTsulovnad aRdgnen Tavisi samSoblos dasacavad, samarTlianad CaTvales mimdinare samamulo omi yvela
erovnebisa da sarwmunoebis mSromelTa saerTo
saqmed~ [153, 118].
magram ukve omis dasasruls misive surviliT mTeli erebi – CaCnebi, inguSebi, kalmikebi,
yaraCaelebi, kavkasieli Turqebi, qurTebi, yirimis TaTrebi – ZaliT gaasaxles samSoblodan
sxva teritoriaze. maT CamoerTvaT moqalaqeoba
da Tavisuflad gadaadgilebis ufleba.
omis sawyis etapze represirebul xalxTa
raodenobam Seadgina daaxloebiT 2,5 milioni
adamiani (1,4 milioni iyo germaneli, 1 milionze
meti danarCeni [154, 173].
ambobdnen, rom maT Soris bevri iyo moRalate, romlebic TanamSromlobdnen germanelebTan.
marTalia, iyvnen moRalateebi, magram iyvnen erTgulebi da faSizmTan mebrZoli gmirebic. 1949
wels gamoqveynebul a. perevencevis erT-erT gax100
maurebul romanSi, romelic stalinuri premiiT
aRiniSna yirimis TaTrebi TiTqmis okupantebis
rangSia gamoyvanili. aseTi braldeba amoraluri
da Sovinisturia. rogorc ar SeiZleba arsebobdes `reaqciuli xalxebi~, aseve ar SeiZleba iyos
`cudi~ eTnosi. SeiZleba iTqvas, rom stalini maSindeli mtris mimarT ufro samarTliani iyo,
rodesac aRniSnavda: `hitlerebi modian da midian, xolo germaneli xalxi da germaniis saxelmwifo – rCeba~ [155, 269].
XX saukuneSi saqarTvelos arcerT istoriul kuTxeSi ar Seicvala ise sagrZnoblad mosaxleobis raodenoba da erovnuli Semadgenloba, rogorc samcxe-javaxeTSi. es garemoeba gamoiwvia 1944 wlis 15 noembers samcxe-javaxeTidan
mahmadiani mosaxleobis gadasaxlebam Sua aziis
raionebSi. deportirebulTa ZiriTad nawils mahmadiani qarTvelebi Seadgendnen.
mas Semdeg, rac saqarTvelos es erT-erTi
uZvelesi istoriuli mxare TurqTa tyveobidan
ganTavisuflda (1829 w.), aq didi raodenobiT Casaxlda araqarTveli mosaxleoba, xolo manamde
– ucxoelTa batonobis dros, mesxeTSi gaCnda
Turqi mosaxleobac. mcxovrebTa es nawili rogorc pirveli, ise meore msoflio omis wlebSi,
agreTve damoukidebeli saqarTvelos arsebobis
periodSi (1918-1921 ww.) mravalmxriv amJRavnebda
proTurqul orientacias.
1944 wels axalcixis raionidan mahmadianuri
mosaxleobis (e. w. `Turqi mesxebis~ da ara mxolod maTi) gasaxlebis Semdeg sofeli arjulo
faqtiurad `gauqmebuli~ da gaukacrierebuli iqna. 1950 wels arjuloSi Camoasaxles 21 ojaxi
101
101 sulis raodenobiT raionis sxvadasxva soflebidan. amitom 1954 wels raionis xelmZRvanelobis
gadawyvetilebiT sofeli aRdgenili iqna da miekuTvna andriawmindis sasoflo sabWos [156, 2].
saqarTvelom mosaxleobis raodenobis mxriv
omamdel dones miaRwia 1954 wels. gaizarda dasaxlebuli punqtebis raodenoba. Tu 1940 wels, ufro
sworad dasawyisSi saqarTveloSi iyo 28 qalaqi da
24 qalaqis tipis dasaxleba, 1956 wlis damdegisaTvis ki – 32 qalaqi da amdenive dabaa [157, 301].
TbilisSi cxovrobdnen ucxoeTis qveSevrdomi moqalaqeebic. magaliTad, iranis qveSevrdomi
mobeser rouSani, romlis sacxovrebeli binis
Sefasebas (Rirebulebas) iTxovda sabWoTa kavSiris sagareo saqmeTa saministro [158, 1].
zogierT ucxoels sakuTrebaSi hqonda bina
da miwis nakveTi. saqarTvelos xelisufleba sakavSiro uwyebebs sTxovda neba daerTod, rom SeesyidaT mwvane koncxze mdebare daniis qveSevrdomis harold stiuris agaraki citrusebis
nargavebTan erTad [159, 2].
saqarTveloSi iTvlebodnen moqalaqeebad
iseTi pirebic, romlebic Cvens respublikaSi ar
cxovrobdnen. erT-erT aseT personas warmoadgenda rusi – evdokia malevskaia. evdokia gasabWoebamde cxovrobda baTumSi. 1921 wels rusi erovnebis jgufTan erTad wavida TurqeTSi, sadac
cxovrobda. 1955 wels mas CamoerTva sabWoTa kavSiris moqalaqeoba, radgan iTvleboda saqarTvelos fiqtiur mcxovrebad [160, 4].
jer kidev XVIII saukunis pirvel meoTxedSi
kaxeTSi lekTa Camosaxlebam intensiuri xasiaTi
miiRo. maT daikaves Waris, belaqanis, katexis, Ta102
las, Winaxis da sxva noyieri adgilebi, sadac sabolood meore `daRestani~ daaarses [161, 203].
sabWoTa kavSiris saxkomsabWos 1944 wlis 18
maisis dadgenilebiT yvarlis raionis sofel
mTisZirSi mcxovrebi lekebi gadaasaxles daRestnis avtonomiur respublikaSi, kerZod ritliabskis raionSi. maT adgilze Camoasaxles saqarTvelos sxvadasxva raionis mcxovrebni.
gadasaxlebulma lekebma 1946 wels TandaTan
daiwyes TviTneburi dabruneba yvarlis raionSi;
aRniSnulma procesma 1952-1954 wlebSi masobrivi
xasiaTi miiRo. lekebis ukan dasabruneblad gatarebulma RonisZiebebma sasurveli Sedegi ver
gamoiRo. maTi mniSvnelovani nawili kvlav agrZelebda cxovrebas kaxeTis sxvadasxva raionebSi.
Camosuli lekebis aRricxva ver xerxdeboda,
radgan isini momTabare cxovrebas eweodnen da
sasoflo sabWoebs ar SeeZloT sakomlo Tu sameurneo wignebSi maTi Setana. saboloo jamSi
lekebis Tvineburi Camosvla rTul pirobebs uqmnida adgilobriv mosaxleobas. 1955 wlis dasawyisSi kaxeTSi mosuli lekebis raodenobam 400
komls miaRwia [162, 179].
dabrunebuli lekebi adgilobrivma mosaxleobam miiRo. CamosulTa umravlesobas ar gaaCnda
piradobis damadasturebeli mowmoba (dokumenti).
mravalma maTganma muSaoba daiwyo kolmeurneobebSi qiriT, aseve dawesebulebebsa da kolmeurneTa pirad damxmare meurneobebSi.
lekebis nawili Tavisi ojaxebiT cxovrobda
yvarlisa da lagodexis mTian zolSi da amuSavebda Tavisufal, e. w. `migdebul~ miwas. zogierTi maTgani eweoda momTabare cxovrebas da sar103
Cos Soulobda sxvadasxva SemTxveviTi mSromiTi
saqmianobiT.
rogorc zemoT aRvniSneT, radganac ver xerxdeboda lekebis sakomlo wignebSi aRricxva, maTi Svilebi ar swavlobdnen skolaSi, ar warmoebda qorwinebisa da dabadebis registracia.
yvarlis garda lekebi muSaobdnen qiriT gavazis, axalsoflis, Wikaanisa da sxva samSeneblo
obieqtebze. 42 ojaxze meti dasaqmda kolmeurneobebSi gansazRvruli droiT. amitom maT Tvlidnen droebiT wevrebad [162, 182].
aRsaniSnavia, rom Camosuli lekebi gamoirCeodnen SromismoyvareobiT da normaluri urTierToba hqondaT qarTvel mosaxleobasTan [162, 183].
Tumca maTi saqmianoba e. w. `cxovrebis sabWouri
wesis~ paralizebas iwvevda.
50-iani wlebis meore naxevarSi saqarTvelos
mosaxleoba xelovnuradac izrdeboda sazRvargareTidan CamosulTa xarjze. saerTod, stalinis
sikvdilis Semdeg xelisufleba nebas aZlevda
sazRvargareT mcxovreb moqalaqeebs dabrunebuliyvnen samSobloSi. mravali maTgani ratomRac
saqarTvelos irCevda, rac garkveul gavlenas axdenda mosaxleobis erovnul Semadgenlobaze.
1954 wels baTumSi braziliidan ojaxiT Camovida sacxovreblad trofine iastrebovi, erovnebiT moldoveli [163, 19], xolo italiidan rici-romado [163, 7]. 1956 wels CineTidan dabrundnen reabilitirebuli maria voloSina, olRa da
anastasia senCenkoebi. Camosulebs misces samuSao
da daubrunes sacxovrebeli binebi [163, 2].
1956 wels safrangeTidan qobuleTSi Cavidnen ojaxebiT onik aslaniani, ambarcun galusti104
ani da polina bogdanoviCi. isini eweodnen moxetiale cxovrebas, ar muSaobdnen da survilic
ar hqondaT muSaobisa [163, 20].
1955 wels iranidan gamoiqcnen mariam da valentina arsarunovebi. maT specialoba ar hqondaT. isini moawyves 26 komisrebis saxelobis qarxnis medpunqtSi sanitrebad [163, 2].
1954 wels CineTidan WiaTuraSi Camovida
lavrenovis, Cirkovisa da peSkovis ojaxebi 11 sulis raodenobiT [164, 11]. 1957 wels aseve CineTidan Camosvlis Semdeg rusTavSi ojaxebiT dasaxldnen n. kopaCi, i. kovrigini, a. belicki, g. TeodoroviCi, manjuriidan zeia abdul qarim-oRli
raximi, egviptidan tigran paroniani [164, 18, 19].
1958 wels saqarTvelos zogierT raionSi da
TbilisSi droebiTi uflebiT da mis gareSe alma-atadan Camovidnen sacxovreblad iranis qveSevrdomi moqalaqeebi:bala saiadovi, daviT ibragimovi, nina balaiani, amaiak aruTiniani, poRos
sumbaTiani, mamed-abul hasan mamud jafar oRli,
sofia poRosiani. CamoTvlil pirebs winadadeba
miecaT dabrunebuliyvnen alma-aTaSi, magram
sxvadasxva mizeziT isini ganagrZobdnen Cvens
respublikaSi cxovrebas [165, 2-3].
yazaxeTidan ucxo qveynis qveSevrdomi sxvadasxva erovnebis warmomadgenelTa saqarTveloSi
sacxovreblad Camosvlis procesi kvlav grZeldeboda. isini Sereuli qorwinebiT Tu sxva naTesauri arxebiT urTierTobas amyarebdnen adgilobriv mosaxleobasTan. aseTebi iyvnen maSadi
mustafa pirani – iranis qveSevrdomi; triondofilo panTelidi – saberZneTis qveSevrdomi, haik
ohanesiani – iranis qveSevrdomi; nargiz faTani
105
sadiki – iranis moqalaqe; husein navruz ali-zade – iranis yofili qveSevrdomi; maria ohanesiani – iranis qveSevrdomi [165, 145-146].
aRsaniSnavia, rom 1958 wels saqarTvelos teritoriaze mkveTrad gaizarda boSebis raodenoba. isini eweodnen moxetiale cxovrebas. xelisufleba cdilobda boSebis sasargeblo SromaSi
Cabmas [165, 4].
calkeuli eTnosebis saqarTveloSi Camosaxlebisa da damkvidrebis procesi 60-70-iani wlebis periodSic grZeldeboda.
$2. ebraelebi
qarTul naratiul wyaroebSi aborigeni mosaxleoba, qarTveli tomebis warmomadgenlebi,
araqarTvelebisagan gansxvavebiT, terminiT _ `naTesaviT qarTveli~ moixseniebian. sainteresoa,
rom leonti mroveli ebraelebs `qarTvelTa naTesavad~ miiCnevs _ `ucxoni igi nTesavTagani~
gansxvavebiT. vaxuStic `naTesavni qarTlosianSi~
gulisxmobs qarTvelebsa da ebraelebs [166, 37].
XI saukunis avtoris leonti mrovelis mixedviT qarTlSi mosulma ebraelebma mcxeTis mamasaxlisisagan dasaxlebis nebarTvis safasurad
xarkis gadaxda ikisres [48, 92-93].
ebraelTa garkveuli jgufis Semosvla saqarTveloSi, maT Soris SavizRvispira zolSi, SesaZlebeli iyo israelis samefos ganadgurebis Semdeg (Zv. w. 722 w.), xolo mZlavri ebrauli diasporis gaCenis TariRad unda miviCninoT ierusalimis
I taZris dangrevis periodSi (Zv. w. 586 w.) [167, 43].
106
rogorc wyaroebidan irkveva, saqarTveloSi
sakmaod kargad yofilan informirebuli maxlobel aRmosavleTSi mimdinare politikuri procesebis Sesaxeb da sakuTari poziciac hqoniaT ama
Tu im movlenasTan dakavSirebiT. amis gamo iyo,
rom nabuqodonosorisagan devnil ebraelTa talRisaTvis qarTvelobas zurgi ar Seuqcevia da Tavis keraze dasaxlebis ufleba miuciaT. ufro
adreul xanasTan dakavSirebiT leonti mroveli
mogviTxrobs: `... movida ambavi, viTarmed mose
ganvlo zRva israelTa, daizrdebian igini udabnosa mananaTa~. ase TandaTan, jer Soridan informaciiT da Semdeg ki uSualod SexvedriT,
mzaddeboda niadagi saqarTveloSi ebraelTa dasaxlebebis aRmocenebisaTvis. maTi namosaxlarebis – uriaTubnebis da naurlebis simravle saqarTvelos sxvadasxva nawilSi uflebas gvaZlevs aRniSnuli saxelis gaCena CvenSi moulodnelobis sferos ar mivakuTvnoT.
nekresSi, ebraul fenomenTan dakavSirebiT, metad sayuradReboa naqalaqarTan axlosve, metad
saintereso toponimis dadastureba, romelic eWvgareSea bibliuri momenklaturaa. es aris sofel
SildaSi, romelic nekresis memkvidrea, mdinaris
saxeli – sefora. es mdinare inwobis Senakadia. sefora bibliuri moses colis saxelia: `da moiyvans ioTor, simamrman mosusman, sepfora coli mosesi, gansavlinebulisa Tana Semdgomad gantevebisa misisa~ (gamosvlaTa, 18, 28). saxeli, rogorc
Cans saqarTveloSi gavrcelebulia – qarTlis mefe revis cols sefora rqmevia. saba orbelians es
saxeli ganmartebuli aqvs rogorc `Suenieri gina
siyvaruli~ [168, 24-25].
107
amdenad, qarTuli wyaroebis Tanaxmad, saqarTveloSi ebraelTa pirveli talRis Semosvla Zv.
w. 586 wlis tragedias – babilonelTa mier ierusalimis aRebas, xolo meore talRa ki ax. w. 70
wels romaelTa mier ierusalimis meore aoxrebas
ukavSirdeba. aRsaniSnavia, rom IV saukuneSi ramdenime ubnad dayofil qalaq mcxeTis im nawils, sadac ebraelebi cxovrobdnen `ubani huriaTai~ ewodeboda. aq maT sinagogebic hqondaT [169, 75].
ebraelebi saqarTveloSi mosvlisTanave xelisuflebis mier maTTvis gamoyofil adgilebze kompaqturad saxldebodnen. feodaluri xanis periodSi maT kompaqtur dasaxlebas araerT sofelsa Tu
qalaqebSi vxvdebiT. SemdegSi qarTveli ebraelebis
umravlesoba calkeul daba-qalaqebSi (magaliTad,
surami, awyuri, axalcixe) iyris Tavs da aqac kompaqturad – calke dabebis saxiT saxldebian. yvela daba-qalaqebSi maTi koncentracia ZiriTadad
religiur-kulturuli centris – samlocvelos
irgvliv xdeboda [170, 32].
`moqcevai qarTlisai~ ebraelTa gansakuTrebul rolze saubrobs saqarTvelos gaqristianebaSi. mcxeTeli ebraeli qali sidonia qarTuli
eklesiis pirveli wmindania, xolo qarTveli ebraelebi, elioz mcxeTeli da longinoz karsneli – qristes kvarTis Camomtanebi arian saqarTveloSi. rogorc amave werilobiTi Zeglidan
Cans, wminda ninom pirvelad swored qarTlSi
mcxovrebi ebraelebi gaaqristiana [169, 75].
arc erTi qveyana, sadac ebraeli xalxi
cxovrobda, ar gauTavisebia da samSoblod ar
uRiarebia, rogorc es saqarTveloSi moxda. miuxedavad amgvari gaTavisebisa, misTvis aRqmul sa108
locav qveynad – wminda adgilad mudam israeli
rCeboda. sxva qveynebidan ebraelTa wasvlas garkveulwilad is politikur-ekonomikuri faqtebi
edo safuZvlad, romlebic am qveyanaSi maT mimarT Segnebulad tardeboda, rasac ver vityviT
saqarTveloze. paradoqsia, magram faqtia, rom
zemoaRniSnulis gamo saqarTveloSi ufro metad
unda momxdariyo ebraelebis qarTvel xalxSi
areva da maTi Tvimyofadobis gafermkrTaleba,
magram ase ar moxda. moxda ki piriqiT. ebraelebma, romlebmac saqarTvelo samSoblod gaiTavises, yvelaze metad Semoinaxes TavianTi erovnuloba, TviTmyofadoba da yvela is niSan-Tviseba,
adaT-wesebi, romlebic maT mama-papuri miwa-wylidan Tan moitanes. amasTan erTad maT TavianTi
erovnuloba da TviTmyofadoba ufro gaamdidres
qarTveli xalxisagan TandaTanobiT nebayoflobiT SeTvisebuli yofiTi Tu sxva niSan-TvisebebiT, romlebic TavianT TviTSegnebaSi gadaxarSes da Tvisobrivad axleburad modificirebuli
moarges sakuTars. albaT es specifika qarTveli
ebraelis eTnikuri erTeulis (qarTveli ebraelis fenomenis) Camoyalibebis erT-erTi mniSvnelovani mizezi unda yofiliyo [170, 30].
faqtia, rom ver davasaxelebT Tundac erT
sabuTs, Seqmnils saqarTvelos dapyrobamde ruseTis mier, romelic ebraelTa Seviwroebis raime cnobas Seicavdes. TviT qristian qarTvelebTan SedarebiTac, ebraelebi zogjer garkveuli
privilegiebiT sargeblobdnen [171, 3].
qarTveli ebraeli simbolurad ori eris
Svilia. igi cxovrobs qarTul miwaze, qarTul
miwas amuSavebs, qarTulad metyvelebs, qarTul
109
saxls aSenebs da Wirisuflobs qarTulad. imave
dros mtkiced icavs bibliuri cxovrebis wess,
loculobs israelisTvis da cxovrobs mtkice
rwmeniT: `ar davdumdebi SenTvis ieruSalaim~
[169, 29]. qarTveli ebraelis gulisnadebi SesaniSnavad gamoxata a. kalaZem Tavis striqonebSi:
ori miwa mianderZes dasacavad,
deduleTSi mesizmreba me mamuli...
sasimRerod utkbilesi qarTuli maqvs,
salocavad saTayvano ebrauli!
dagordeba ganSorebis cxeli cremli,
idumali xma malamod meordeba –
iqac Seni saqarTvelos salocavi
da sulmnaTi SoTas landi gelodeba.
ra vqna, Tuki sisxlis yivils vayuradeb,
verc Sen gtoveb megobaro me codvili...
israeli Cemi deda samSobloa,
saqarTvelo sulze tkbili dedobili!
me iverTa Wir-varami Cemad miCans,
Cveni Zmoba ficvercxlSia moWiquli...
sionis da sinagogis mrevlTa Soris
mSvidoba da Salomia mociquli.
ori ena momca mamazecierma,
orTav RvTiur saidumlod Seracxuli...
sasimRerod utkbilesi qarTuli maqvs,
salocaval saTayvano ebrauli! [172].
110
dalxinebuli cxovrebis gamo samSoblos
aravin tovebs. am bedkrul saqarTveloSi uxsovari droidan ra juris gaubedurebuli xalxi ar
Semoxiznula da yvelas saqarTvelo meore samSoblod miuCnevia, magram erTaderTi, vinc TxovniT da ara muqariT an qurdulad! Semovida saqarTveloSi, iyo ebraeloba! ucxo qveyanaSi dasamkvidreblad TxovniT rom mixvide, iq damkvidrde da aTaswleulebi icxovro, ise rom im qveynis Ralati erTxelac gulSi ar gaivlo, amisaTvis WeSmaritad bibliis – wignis eri _ didi
kulturis Svili – ebraeli unda iyo... [173, 75].
ebraelebis saqarTveloSi Semosvlis dro,
arc Sua saukuneebSi iyo gamonaklisi. ebraelebi
dasavleT saqarTveloSi XVIII saukunis meore naxevridan mkvidrdebian. samegreloSi – foTi, banZa, senaki, yulevi; imereTSi – quTaisi, vani, kulaSi; raWa-leCxumSi – oni, lailaSi, xotevi; guriaSi – ozurgeTi; afxazeTSi – gagra, soxumi;
aRmosavleT saqarTveloSi – surami, axaldaba,
ali, bazaleTi, aragvispiri, cxinvali, ateni, TamaraSeni, Zegvi, zanavi, xerki, metexi, kaspi, muxrani, kavTisxevi; kaxeTsa da qiziySi – bodbisxevi,
zemo xodaSeni, veliscixe, uriaTubani, sagarejo;
samcxe-javaxeTSi – fanaskerti, artanuji, axalqalaqi, axalcixe.
antikuri da adreuli Sua saukuneebis ebraelTa gansaxlebis adgilebSi SemorCenilia toponimebi: ubani uriaTa, uriaTubani, nauriebi, uria
[174, 45]. saerTod, feodalur xanaSi ebraelebi
kuTvnilebis mixedviT iyofodnen samefo-sadedoflo, saeklesio-samonastro da saTavadaznauro ymebad. ufro meti saeklesio ymebi iyvnen [174, 44].
111
XIX saukunis dasawyisSi ruseTis sxvadasxva
guberniebidan da sazRvargareTidan mravalma ebraelma iwyo dena samxreT kavkasiisaken. 1804 wlidan saqarTveloSi mkvidrdebian aSkenazi (evropeli) ebraelebi; TurqeTidan Semodian laxluxebi –
arameeli ebraelebi; aseve Semodis TurqeTidan ebraelebis mcire jgufi – sefardebi. 1880 wels iranis azerbaijanidan da qurTistanidan mkvidrdebian qurTi ebraelebi da sxv. [174, 45].
1822 wels adgilobrivi administraciis survilis sawinaaRmdegod, ebraelebi Tbilisidan gaasaxles [175, 25, 26]. 1830-1831 wlebSi isini kvlav
brundebian dedaqalaqSi. 1839 wels ebraeli xelosnebi brZolas iwyeben, raTa saqarTveloSi
mudmivad cxovrebis ufleba miiRon. es saqme cota gaWianurda, magram 50-ian wlebSi, voroncovis
CareviT, igi TiTqmis ebraelTa sasargeblod gadawyda [175, 31].
amave saukunis 30-ian wlebSi frederik diubua de monperes monacemebiT axalcixis sanjaySi
cxovrobda 5000 komli, rac suladobrivad 40
aTas suls aRwevda. aq cxovrobdnen Turqebi, lazebi, lekebi, qarTvelebi, somxebi, aseve qurTebi,
yarayalpakebi da Turqmenebi [176, 59]. sainteresoa, rom ebraelebs axalcixeSi 117 saxli hqondaT [176, 61].
XIX saukunis 20-ian wlebSi quTaisSi mcxovrebi 800 ebraeli aqauri mosaxleobis TiTqmis
naxevars Seadgenda [177, 134]. cxinvalSi ki 30-ian
wlebSi 40 komli ebraeli cxovrobda, romelTac
kargi saxeli hqondaT damkvidrebuli samarTlianobis gamo [178, 231].
112
XIX saukunis 70-ian wlebSi saqarTveloSi
cxovrobda 2020 ebraelis ojaxi, rac daaxloebiT
13 120 suls Seadgenda. amave periodSi qarTvel
ebraelTa raodenoba TbilisSi mcirea. amis mizezi jeims braisis azriT (mogzauri, romelic iyo
saqarTveloSi) somxebi iyvnen, `romelnic ar utovebdnen ebraelebs arsebobis sivrces~ [179, 70].
aWaraSi XIX saukunis 80-ian wlebamde iyo
dasaxlebuli ebraelTa mcireodeni jgufebi, magram regionSi maTi kompaqturi diasporis warmoqmna ZiriTadad ukavSirdeba am kuTxis ganTavisuflebas osmalTa batonobisagan, ris Semdegac aq
ZiriTadad aSqenazi da qarTveli ebraelebis saTvistomoebi Camoyalibda. ebraelTa gvarebze dakvirvebiT dadginda, rom aSqenazi ebraelebi bevrad
Warbobda qarTvel ebraelebs. ebraelTa aWaraSi
dasaxlebis mTavar winapirobas warmoadgenda: baTumis geografiuli mdebareoba, qalaqis ekonomikuri dawinaureba da Sesabamisi drois istoriuli
procesebi. 1878 wlidan ebrauli mosaxleobis
zrda swrafi tempiT mimdinareobda [167, 6].
sxva qveynebSi gabneuli ebraelebi mZime
tvirTad ar dawolian mkvidr mosaxleobas. isini
patiosnad Sromobdnen yvela sferoSi. iyvnen bejiTi mxvnel-mTesvelebi, saukeTeso xelosnebi da
unariani vaWrebi. amasTan erTad ebraelebi Seeguen garemosa da mkvidr mosaxleobas. Seiswavles
maTi ena, amave dros ar kargavdnen imeds, rom
dadgeboda xvalindeli dRe, Jami samSobloSi
dabrunebisa... [180, 160].
SeiZleba Tamamad iTqvas, rom sabWoTa xelisufleba iseTive meTodebiT anadgurebda ebraelebs, rogorc faSizmis batonobis dros anadgu113
rebdnen maT germaniaSi. mxolod 1918-1920 wlebSi
sayWoTa ruseTSi 100 aTasi ebraeli amoxoces. dokumentebSi naCvenebia ebraelTa genocidis amsaxveli saSineli faqtebi. magaliTad, 1919 wels kievTan axlo dasaxlebaSi, bolSevikebis mier dakavebul teritoriaze, jariskacTa jgufebi `arbevdnen ebraelTa saxlebs da rac undodaT imas akeTebdnen~. ebraelebs quCaSi aCerebdnen, zogjer
ubralod ekiTxebodnen: `Sen Jidi xar? da esrodnen SublSi tyvias, ufro xSirad damamcireblad
Cxrekdnen, mTlianad aSiSvlebdnen da aseT mdgomareobaSi pirdapir quCaSi xvretdnen~ [181, 93].
jer kidev mefis ruseTis dros antisimitizmi imperiis erT-erTi Tviseba iyo. SemTxveviTi ar
aris, rom 1891 wels cnobilma finansistma da filantropma baronma moris hirSma (1831-1896) gamoaqveyna gegma, romelic iTvaliswinebda 25 weliwadSi ruseTis imperiidan sxvadasxva qveyanaSi
ebraelTa gadayvanas da maT Cabmas sasoflo-sameurneo saqmianobaSi, risTvisac man gamohyo ori
milioni girvanqa sterlingi da londonSi daaarsa ebraelTa koloniuri sazogadoeba (eks).
manve, am organizacias uanderZa eqvsi milioni
girvanqa sterlingi da berlinis, briuselis,
frankfurtis `inglis-ebraelTa asociaciis~ ebraelTa Temebs gadasca Tavisi aqtebi.
marTalia, ruseTidan ebraelTa masobrivi
evakuacia ar ganxorcielebula, magram eks-ma mainc SeZlo mniSvnelovnad Caeba gadmosaxlebulebi sasoflo-sameurneo SromaSi [180, 318].
SeiZleba iTqvas, rom mefis ruseTis politika erovnuli Cagvris TvalsazrisiT yvelaze
rTulad da mZimed ebraelebisadmi iyo mimarTu114
li. aseTma damokidebulebam ebraeli mosaxleoba
ukidures siRatakeSi Caayena. pirvelma msoflio
omma da SemdgomSi ruseTSi ganviTarebulma movlenebma, romelsac Tan axlda gaugonari, mxecuri darbevebi ebraelTa mimarT, ufro metad gaauaresa maTi mZime materialuri mdgomareoba.
bolSevikebis xelisuflebaSi mosvlis Semdeg maTi, e. w. Sors gamiznuli erovnuli politikidan gamomdinare SedarebiT sxva pirobebi SeeqmnaT ebraelebs. Tumca maTi mdgomareoba kvlav
metis-metad mZime rCeboda [182, 2].
amitom moiswrafodnen ebraelebi saqarTveloSi, sadac antisemitizmi ar arsebobda. maT aq
meore samSoblo hpoves. es procesi, rogorc feodalizmis dros, aseve Semdgom periodSic
grZeldeboda.
XX saukunis 20-ian wlebSi quTaisis erT-erT
mniSvnelovan ubans ebraelTa dasaxleba warmoadgenda, romlis nawili STanTqa 1928 wlis 10-11 maiss gaCenilma didma xanZarma, magram aq dasaxleba
ar moSlila, xis nagebobebis nacvlad kapitaluri
Senobebi aSenda da mosaxleobiT Seivso [183, 15].
XX saukunis pirvel meoTxedSi, TbilisSi
cxovrobda 294 044 adamiani. aqedan ebraeli iyo
8962 [184, 91]. 1926 wels mxolod qarTveli ebraeli 3160 suliT ganisazRvra, 1930 wels – 1268, xolo 1939 wels daaxloebiT 1300-mde.
1926 wlis aRweriT ebraelTa raodenoba saqarTveloSi 20 987 aRwevda. aqedan 72,9% qalaqebSi cxovrobda. 1931 wels 22 562 qarTveli ebraelia dafiqsirebuli, xolo 1936 wels ebraelTa
ricxvma 30 000 miaRwia [185, 8].
115
istoriul samSobloSi ebraelTa dabrunebis idea (sionizmi) saqarTveloSi aSkenazebma Semoitanes. sionisturi wreebi TbilisSi, foTSi,
quTaisSi, baTumSi da soxumSi XIX saukunis miwurulidan arsebobda.
1903 wels meeqvse sionisturi kongresis (bazeli, Sveicaria) muSaobaSi monawileoba miiRo
rabinma daviT baazovma, romelic ebraelTa sionisturi moZraobis erT-erTi meTauri iyo. ebraelTa mcire raodenobam moaxerxa israelSi gadasaxleba [169, 76].
$3. somxebi
saukuneTa siRrmidan modis qarTvelebisa da
somxebis urTierToba. somexi xalxi gaWirvebis
Jams iZulebuli xdeboda Tavisi mSobliuri qveyana, sakuTari saxli da kari mietovebina da TavSesafari ucxo cis qveS eZebna [186, 14]. aseTi navsayudeli ki somxebisaTvis ZiriTadad saqarTvelo iyo.
urartus samefos damxobis Semdeg mis CrdiloeT raionebSi pirvelobas qarTveli tomebi
igdeben xelT. imave dros urartus dasavleT raionebSi moTaveobas iwyeben qarTvel tomTa mezoblebi – somexi tomebi. xaiasa-soxmis qveynebidan isini vrceldebian samxreTiT da aRmosavleTiT; somxur gaerTianebaTa batonobis areSi eqceva didi teritoria, sadac Zvelad xuriti da
urarteli tomebi cxovrobdnen, da agreTve bevri
iseTi adgili, sadac adre CrdiloeTidan Semosuli skviTi da kimerieli tomebi dasaxlebuliy116
vnen. Semdeg am tomebis mniSvnelovani nawili Seerwya somex tomebs da somexi xalxis SemadgenlobaSi Sevida. am garemoebam Tavisi kvali daamCnia somxur enas: masSi gza gaikvala bevrma xuritulma, urartulma da sxv. sityvam. somexi
xalxis kulturaSic bevri ram Sevida Zveli xurituli da urartuli kulturidan [187, 38].
Cvenma winaprebma icodnen, rom maTi mezoblebi soxmis teritoriidan Camosaxldnen da adgilis saxelidan gamomdinare somxebi Searqves.
aseTi eTnonimi sxva enebSi ar arsebobs. somxebis
Tvisaxelwodeba aris haiastani da armenia.
saerTod, somxebi istoriulad advilad
itandnen sxva qveyanaSi dasaxlebas. maTi cnobili devizi iyo da nawilobriv dResac rCeba:
`vordeR hac endeR gnac, endeR kac~ (sadac huria
iq gaiqeci da dasaxldi, damagrdio) [188, 14].
wina periods, rom Tavi davaneboT XV saukuneSi TurqmanTa mier somxeTis dapyrobis Semdeg
bevri somexi Camosaxlda saqarTveloSi, gansakuTrebiT Tbilissa da gorSi [189, 252].
nomadebis Tavdasxmis pirveli talRa, geografiuli mdebareobis gamo, rogorc wesi, upirvelesad somxeTs xvdeboda. XVI saukunis pirvel
naxevarSi iran-osmaleTis yvela brZola nawilobriv mainc somxeTis teritoriaze mimdinareobda. gaudaburebisa da gaukacrielebis yizilbaSurma politikam samxreT kavkasiis danarCen qveynebze ufro metad imsxverpla somxeTis intensiuri meurneoba da mosaxleoba iZulebuli gaxda
masobrivad mietovebina mama-papiseuli saxl-kari
da lukmapuris saSovnelad saqarTveloSi wamosuliyo. yuradRebas imsaxurebs is faqti, rom sa117
qarTvelosken dabali socialuri fena reaia
(glexi) iltyvis, xolo sifahiebi (feodalebi) ki
TavrizSi midian [190, 28].
somxuri hiSatakaranebis mixedviT mtrisagan
awiokebul somxur mosaxleobas `qarTvelebis
mowyale bunebis, kacTmoyvareobis, stumarTmoyvareobisa da guluxvobis imedad~ saqarTvelosken
dena XIV saukuneSi dauwyia, rasac momdevno saukuneSi masobrivi xasiaTi miuRia. amas Semdeg XV
saukuneSi somxuri mosaxleoba gaCnda, rogorc
samcxe-javaxeTSi, taosa da sperSi, ise qarTlSi
– samSvilde, Tbilisi, gori, ufliscixe, krwanisi, kikeTi, vardisubani da sxv. [191, 55, 138, 186]. am
process saqarTvelos xelisuflebis gadawyvetilebebic uwyobda xels. magaliTad, aleqsandre
pirvelis mier saqarTvelos SeTxelebuli mosaxleobis gadidebis mizniT garkveul RonisZiebad
unda CaiTvalos saqarTvelos gamgeblobaSi Zvelad namyofi mosazRvre mxareebis dabruneba: sivnieTisa (axlandeli yarabaRi) da misi mezobeli
Temebis SemoerTebiT saqarTvelos maSin Seemata
60 000 sulze meti somexi. amasTan erTad Cveni
qveynis ganapira da Sida raionebi stiqiurad ivseboda mahmadianuri saxelmwifoebidan ltolvili
somxebiT, romlebic aq rogorc simSvides, ise saarsebo miwa-wyalsac poulobdnen [192, 728-729].
axalgorSi qarTvelebTan erTad cxovrobda
somexi mosaxleoba. aq, maTi mosvlis dro zustad ar aris cnobili. yovel SemTxvevaSi, rogorc wilknelis sargos wignidan Cans XVII saukunis meore naxevarSi axalgorSi qarTvelebis
gverdiT somxebic cxovrobdnen. amasve migviTiTebs axalgoris somxuri eklesiis warwera, ro118
melic XVII saukunis meore naxevriT TariRdeba.
miuxedavad amisa, axalgoris midamoebSi ver
vxvdebiT somxuri warmoSobis toponimebs, rac
unda aixsnas mosulTa mcirericxovnobiT, adgilobriv saxelwodebaTa simyariT da damxduri
qarTveli mosaxleobis mier mosulTa asimilaciiT [193, 160].
somxebis damkvidrebas adasturebs aseve XV
saukunis warwerebi eklesiebze da xaCqarebi qandaSi, gorijvarSi, dirbSi, axalgorSi. amave periods
unda ganekuTvnebodes somexTa gansaxleba alSi.
XVI saukuniT TariRdeba xaCqarebi kavTisxevidan da nabaxtevidan, xolo qvaxvrelidan – 1616
wliT. somxuri qoronikoniT Sesrulebuli TariRi – 1688 w. aweria ananuris taZarze [194, 53].
XVIII saukunis 40-ian wlebSi, swored im
SfoTian droSi sanainisa da axpatis xeobaTagan
somexi mosaxleobis erTi nawilis emigracia ganxorcielda Sida qarTlSi. gadmosaxlebulebi
damkvidrdnen muxranSi, konstantine muxranbatonis mamulSi [195, 610].
jer kidev vaxuSti bagrationi aRniSnavda,
rom cxinvalSi cxovrobdnen mxolod qarTvelebi, somxebi da ebraelebi. cxinvalma es Tavisebureba XX saukunis 20-ian wlebamde moitana. igi
warmoadgenda qarTul miwa-wyalze istoriulad
warmoqmnil socialur ujreds, sadac sami eris
Svilebi saukuneebis manZilze Tanaarsebobdnen.
somxebi ZiriTadad liaxvis marjvena napirze
cxovrobdnen – xaxanovebi, ter-stefanovebi, Saxparonovebi, meliqovebi da sxv. [196, 170].
vaWroba-xelosnobis
ganviTarebis
mizniT
erekle II gansakuTrebulad interesdeboda so119
mexTa CamosaxlebiT, risTvisac iZulebiT RonisZiebebsac mimarTavda. magaliTad, 1779 wels urCi
erevnis xanis dasjis mizniT man `ahyarna somexni
zogni erevniT da gardmoasaxla saqarTvelos
adgilTa, romelnica kide aq am Jamamde daStes
saqarTvelosa Sina~. amdenad, kidev daemata asobiT somxuri ojaxi siRnaRSi, Tbilissa da gorSi isedac `momravlebul~ somxur eTnoss.
avlabari, romelsac somxebi havlabari-s saxeliT moixseniebdnen XIX saukunis dasawyisSi
Tbilisis gareubans (winaqalaqs) warmoadgenda.
Zvelad da zogjer im drosac isani ewodeboda.
1780 wlis Semdgom erekle meorem aq daasaxla
somexi, qurTi da sirieli moaxalSeneebi.
avlabarSi somexTa didi nawili Camoasaxles
yarabaRidan anu SuSadan. iq isini iyvnen abi meliqis ymebi. somxebi swored misi mZime eqspluataciis gamo gamoiqcnen saqarTveloSi [197, 235-236].
ruseTis samefo karma jer kidev XVIII saukunemde, qarTl-kaxeTis samefosTan diplomatiuri
molaparakebebis kvaldakval daiwyo somexTa Camosaxleba aRmosavleT saqarTveloSi. erekle meore momaval `mfarvels~ winaaRmdegobas ver
uwevda da Tavisi qveynisaTvis SemuSavebul did
politikur miznebs swiravda im saukeTeso miwebs, romelzedac, ruseTis moTxovniT, somxebs
asaxlebda. ruseTs Tavi ise eWira, TiTqos somexTa CamosaxlebiT, qarTl-kaxeTisaTvis keTil saqmes akeTebda, sinamdvileSi ki, somxuri eTnosis
gaZlierebiT, politikur dasayrdens iZlierebda
somxreT kavkasiaSi. iyo sxva, banaluri mizezic:
aseT saqmeebSi somexi vaWar-moxeleni arcTu mci120
re fuls ixdidnen, razedac rusi Cinovnikebi
uars arasodes ambobdnen [198, 426].
saqarTvelos dauZlurebis fonze XVIII saukunis dasasrulisaTvis yarabaRis somexi meliqebi uSualod ruseTis imperiis Zalis gamoyenebiT
cdilobdnen sakuTari politikuri amocanebis
gadaWras saqarTvelos teritoriis xarjze, romelic gulisxmobda aramarto yarabaReli somxebis Camosaxlebas qvemo qarTlSi, aramed kavkasiaSi da sazRvargareT mcxovrebi somxebis Tavmoyras da maTze dayrdnobiT saqarTveloSi `mcire
somxeTis~ Seqmnas [199, 125].
Tanamedrove Saxatunianebis, ter-abramianebis, naxapetianebis, ericovebis, arwrunebis, vermiSevebis, babaxanianebis da sxva `mecnierTa~,
`mweralTa~ da JurnalistTa publikaciebi gaJRenTilia saqarTvelosadmi zizRiT, saqarTvelos istoriis falsifikaciiTa da antimecnieruli midgomiT. maT SromebSi, statiebsa da werilebSi aSkarad Cans antiqarTuli mimarTuleba,
qarTvelebis Seuracxyofa da cinizmi. aseTi antiqarTuli yalbi gamocemebi dResac grZeldeba.
am gamocemebs afinansebs somxuri grigorianuli
eklesiis centri eCmiaZini, kanadis somxuri eklesia, somxuri diaspora, somexi mecenatebi da biznesmenebi [200, 148].
XIX-XX saukuneebis saistorio literaturaSi farTod gavrcelda Sexeduleba, rom mesxeTis
udidesi nawili – mesxeTis yvela samxreTis provincia da qvemo qarTli Turme yofila istoriuli somxeTis teritoria, romelic gvian xanaSi
saqarTvelom daipyro da gaaqarTula.
121
es yalbi koncefcia, romelic gamoTqmuli
hqonda zogierT mwerals da miRebuli iyo mxiTaristebis saistorio skolis mier, TandaTanobiT
ganmtkicda evropis armenistikaSi.
cnobili frangi armenisti sen-marteni mxiTaristebis skolis gavlenis qveS imyofeboda.
man pirvelma gaacno evropas somxeTis istoriuli warsuli. Tavis SromebSi, romelic XIX saukunis dasawyisSi gamoqveynda, gamoTqvamda azrs,
rom istoriuli somxeTis ZiriTad nawils Seadgenda mesxeTis Woroxis mTeli xeoba, agreTve
mesxeTis zemo mtkvris xeoba da qvemo qarTli.
sen-martenis es Sexeduleba samxreT saqarTvelos istoriuli provinciebis somxeTisadmi
kuTvnilebis Sesaxeb farTod gavrcelda evropul armenistikaSi XIX saukunis mTel manZilze.
samwuxarod, am mcdarma koncefciam saqarTvelo-somxeTis istoriuli sazRvrebis Sesaxeb
farTod gaidga fesvebi. am problemis damaxinjebiT gaSuqebaSi Tavisi `wvlili~ Seitana akademikosma niko marma. man mTeli tao-klarjeTi eTnografiul somxeTad gamoacxada. maris daskvniT
gamodis, rom somxuri warmoSobisa yofila: opiza, xanZTa, Satberdi, mere, daba, miZnaZori, wyarosTavi, berTa, dolisyana da sxv. [200, 149].
somxebis erovnuli xasiaTis Sesaxeb sainteresoa didi rusi poetis aleqsandre griboedovis werilobiTi mimarTva ruseTis imperator nikoloz pirvelisadmi: `Tqveno aRmatebulebav,
araviTar SemTxvevaSi ar misceT somxebs centraluri ruseTis miwaze dasaxlebis ufleba. es is
eria, romelic ramdenime aTeuli wlis Semdeg mi122
iTvisebs da mTel msoflios ganucxadebs, rom es
maTi uZvelesi miwaa~ [170, 118-119].
aseve sayuradReboa l. zagurskis Sefaseba
somxebis poziciaze qarTuli teritoriebisadmi.
avtorma 1872 wels mefis xelisuflebis specialuri davalebiT imogzaura axalqalaqis mazraSi. igi werda: `javaxeTi Soreul dros dasaxlebuli iyo qarTvelebiT. maT dasabami misces
axalqalaqs, rac axal qalaqs niSnavs. aq unda
aRiniSnos, rom somxebs aqvT Cveva (jer kidev damoukideblobis dakargvamde SeZenili) – advilad
miatovon TavianTi samSoblo da xalisiT dasaxldnen qveynebSi, romlebic maT materialur sargebels pirdeba. gadasaxlebisTanave isini ageben
eklesiebs, romlebSic, Cveulebriv, ganaTavseben
wina samSoblodan wamoRebul Zvelebur saeklesio wignebs. Semdeg isini saxldebian eklesiebis
garSemo, iZenen uZrav qonebas, xelSi igdeben vaWrobas da mSvenivrad eguebian axali qveynis pirobebs. maTSi kargad ganviTarebuli Temuri sulis
wyalobiT, somxebi ayalibeben met-naklebad izolirebul Tems, romelic ar asimilirdeba aborigenebTan da inarCunebs Tavisi nacionaluri xasiaTis ZiriTad Tvisebebs. amitom gasakviri araa, Tu
qveyana, romelSic mniSvnelovani odenobiT damkvidrda es saqmiani da kolonizatoruli xalxi,
nel-nela iseT saxes Rebulobs, TiTqos is odiTganve somxebiT iyo dasaxlebuli~ [170, 119].
saukuneebis manZilze qarTuli teritoriebis
somxurad gamocxadebis propagandis Sedegi iyo,
rom 1881 wels TbilisSi gamarTul ruseTis arqeologTa V yrilobaze cnobilma aRmosavleTmcodnem prof. d. xvolsonma Tavis gamosvlaSi
123
ganacxada: `me bednieri var, rom vimyofebi somxeTis dedaqalaq TbilisSio~ [201, 273].
ruseTis imperiis cnobili politika kavkasiis erebis urTierTwaqezebisa qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis dReebSive gamomJRavnda. ukve imTaviTve ruseTma saqarTveloSi mcxovrebi somxebi Tavis dasayrdenad gaixada da maTi axali
talRis Semosvlas Seuwyo xeli. 1801 wlis 12
seqtembris saidumlo instruqciaSi imperatori
aleqsandre pirveli knorings avalebda somxebisaTvis Seeqmna gansakuTrebuli xelsayreli pirobebi [202, 73].
SemTxveviTi ar aris, rom qarTl-kaxeTis samefos gauqmeba Tbiliseli somxebis nawilma vanqis eklesiaSi zeimiT aRniSna. `sruliad somexTa
kaTalikosis ioseb arRuTinskis (74 mRvdeli, 8
arqimandritiT da uamrav somxobis Tana daswrebiT), saqarTvelos uZvelesi saxelmwifos mospobis gamo didi paraklisi gadaixada...~ magram samarTlianoba moiTxovs aqve aRvniSnoT, rom mravali somexi agrZelebda im erTgulebis tradicias, rasac somexi eri saqarTvelos taxtisadmi
Zveladve iCenda [200, 80, 97].
da daiwyo somxebis masobrivi Semosvla qarTul miwaze... 1804 wels erevnis saxanodan TbilisSi somex CamosulTa raodenobam 2000 kaci Seadgina. 1807-1808 wlebSi mas 338 ojaxi, anu 1906 suli daemata. 1809-1811 wlebSi mTavarmarTebel tormasovis iniciativiT yarabaRidan 428 ojaxi (2140
suli) uSualod bolnisSi Caasaxles [203, 350]. Tu
rogor iyenebda somxebsa da saqarTveloSi maT
msgavsad Semosaxlebul da gaZlierebul eTnikur
umciresobebs ruseTi, kargad Cans general rtiS124
Cevis werilidan aleqsandre pirvelisadmi, sadac
somxebi daxasiaTebulni arian, rogorc ruseTis
mokavSire, qarTvelebi ki – rusTa mteri eri; naTqvamia, Tu rogor ebrZodnen, asmendnen, klavdnen
somxebi ajanyebul qarTvelebs [198, 437].
rtiSCevi gagzavnil moxsenebaSi somxebs Semdegnairad axasiaTebs: `bednierad vTvli Cems
Tavsa... gacnoboT, rom somxis eri, romelic saqarTvelos mkvidrTa SesamCnev nawils Seadgens...
ruseTis imperiisaTvis umagaliTod Tavdadebulia... yvelaze didad Tavi isaxeles warsul kaxeTis amboxebis dros. rodesac mTel saqarTveloSi kaci aRar darCa Cveni erTguli, marto somxebma ara Tu ar miiRes araviTari monawileoba amboxebaSi, aramed sicocxlesa da qonebasac ara zogavdnen. Cven jarebTan erTgul da erTsul iyvnen,
amxedrdnen meamboxeTa winaaRmdeg da rusis mxedrobasTan erTad ibrZodnen maSfoTarTa gasawyvetad... amas garda aqauri mTavroba somxebs unda
umadlodes, rom droze da windawin ityobda, ras
apirebdnen meamboxeni da sad hqondaT bina. kaxeTis sxva da sxva kuTxes gabneuli, erTmaneTs
mowyvetili jari Tu rames igebda erTmaneTisas,
es sul somxebis wyalobiTa, romelnic siamovnebiT da xalisiT asrulebdnen aseT saxifaTo mindobilobas da xSirad sicocxles esalmebodnen
samsaxuris erTgulobis gamovo...~ [204, 231].
1825-1826 wlebSi saqarTveloSi myofi germaneli mogzauri eduard aixvaldi somxebis Sesxeb
aRniSnavda: `somxebi, romlebic Seadgenen qalaqis (igulisxmeba Tbilisi – a. s.) mosaxleobis
udides nawils, arian eSmakebi, mzakvrebi, matyuarebi...~ [178, 73].
125
grafi paskeviCis mTavarmarTeblobis dros
arzrumidan 100 aTasi somexi (grigoriani da kaTolike) gadmoasaxles episkopos karapetas winamZRolobiT. maTi saxl-karis mosawyobad da binis mosakeTeblad paskeviCma imperator nikoloz
pirvels erTi milioni maneTi mosTxova gadmosaxlebulTa dasaxmareblad [205, 40].
1829 wlis 14 seqtembers adrianopolSi dadebuli zavis Tanaxmad, ruseTma SeierTa foTi,
axalcixe da axalqalaqi. ruseTis mflobelobaSi gaerTianda samcxe-saaTabagos erTi nawili.
axalcixis aRebis Semdeg qarTveli Tavad-aznaurebi warudgnen paskeviCs da mas qarTvel mefeTa wyalobis wignebi miarTves, romliTac mtkicdeboda qarTvelTa ufleba axlad SemoerTebul
samcxe-javaxeTze. magram mTavarmarTebelma civi
uari uTxra. samagierod gadmosaxlebul TiToeul somexs 25 maneTi daxmareba misca da eqvsi
wlis ganmavlobaSi gadasaxadebidan gaanTavisufla. marto axalcixe-axalqalaqis (samcxe-javaxeTSi) mazrebSi Casaxlebuli iqna 30 aTasamde somexi. ai, am gziT gaCndnen somxebi mesxeTSi [206, 9].
aRniSnul periodSi osmaleTidan Camosaxlebuli somxebisaTvis saTanado pirobebi rom SeeqmnaT, ruseTis xelisufleba adgilobriv `qarTvel
mahmadianebs eqceodnen rogorc Turqebs, aviwrovebdnen, uqmnidnen ekonomiur da religiur winaaRmdegobebs. gamahmadianebuli da fanatizmiT gabruebuli mosaxleoba mtris ankesze wamoego, bevri
maTgani marTlac aiyara mSobliuri miwa-wylidan
da TurqeTisaken mimaval gzas daadga~ [170, 112].
gadmosaxlebuli somxebi mkvidrdebodnen axlad mitovebul soflebSi, sadac saxlebis erTi
126
nawili jer kidev ar iyo dangreuli, xolo soflis yanebi daTesili iyo da miwebi moxnuli. erTi
sityviT, sameurneo cxovrebis TvalsazrisiT Zvel
soflebSi bevri sakiTxi ukve mogvarebuli iyo da
cxovrebis dawyebac aq ukeTesi Canda [170, 116].
gamahmadianebuli mesxebis ayris samzadisi
paskeviCma daiwyo axalcixis aRebisTanave, 1828
wlis agvistoSi. rus moxeleTa miznebi gasagebi
gaxda, roca paskeviCma ar miiRo mesxeTidan adre
gaqceuli Tavadaznaurobis Txovna, ar daubruna
maT qarTvel mefeTa nawyalobevi Zveli mamulebi
da ar misca saSualeba dacul miwebze qarTlidan da imereTidan Tavisi xalxi CaesaxlebinaT.
adrianopolis xelSekrulebis XIII muxliT, gadasaxleba-gadmosaxlebis dro gansazRvruli iyo
18 TviT. gamahmadianebuli mesxebi Cqarobdnen mamulebis gayidvas. samcxe-javaxeTi rus moxeleebsa da vaWrebze iyideboda groSebad. muTi-beg falavandiSvilma javaxeTis 29 sofeli 3600 maneTad mihyida xazinas. murjaxeTi iyida yaraqisalovma, prtena – saxpasovma, naqalaqevi _ konanovma, gogaSeni ki somxurma eklesiam Seisyida [207,
24]. iv. javaxiSvilis sityviT `mesxeTSi, sadac
1828 wlamde qarTvelTa mosaxleoba 90%-s aRemateboda, 1830 wels ukve, rus moxeleTa wyalobiT,
umravlesobad somexni iqcnen~.
1830 wlis ivlisSi axalcixeSi Semovida
2000-mde arzrumeli somexi vaWari. Zvel qalaqSi
maT dangreuli Tu naxevrad dangreuli qoxmaxebi gamoiyenes sacxovreblad. ganadgurebul qalaqSi amdeni somexis dabinaveba gaWirda. isini
cxovrobdnen yvelgan, sazogadoebrivi sargeblobis saxlebSica da kerZo binebSic. agreTve, spe127
cialurad dadgmul karvebSi. iyo SemTxveva, roca Camosuli ubinao somxebi daerivnen qalaqis
Zvel macxovreblebs: moxucebs, qvriv-oblebs da
ZaliT iWrebodnen saxlebSi, arTmevdnen sakuTar
sacxovrebels. dazaralebulebi ki amaod werdnen
saCivrebs mitacebuli saxl-karis dabrunebaze. daobdnen didxans da bolos yvelaferi imiT Tavdeboda, rom an iyrebodnen da midiodnen axalcixidan an urigdebodnen mdgomareobas [170, 116-117].
Seqmnili viTarebis gamo vermiSevi werda:
`TurqeTis mxridan Camosaxldnen somxebi da
axalqalaqis mazra TiTqmis dahfares mWidro mosaxleobiT, romelTa Soris aqa-iq patara oazisebad darCnen qarTuli soflebi~. `qveyana iseT saxes iRebs, _ werda zagurski, _ TiTqos igi Tavidanve somxebiT yofiliyos dasaxlebuli~. axalmoSeneni sruliad Tavis neba-survilze iyvnen
miSvebulni. ivane gvaramaZis TqmiT, `marad samaxsovro naSTebs, cixe-koSkT, eklesiebs gvirRveven
da gviqceven, monastrebs gvaclian xelidan, xatebs gviZarcvaven, Zvirfas nivTebs aforiaqeben...~
axalCamosaxlebulebs isic ki moundomebiaT, rom
axalcixisaTvis nor-erzerumi daerqmiaT, magram
zagurskis sityviT, maSindelma xelisuflebam imdeni goniereba mainc gamoiCna, rom maT survils
ar ahyva [207, 24-25].
daaxloebiT 1830 wels, qarTvelTa nasoflarebze gaSenda axali qalaqi, dasaxlebuli arzrumeli somxebiT, romelsac igive Zveli saxeli
axalcixe uwodes.
TviT mazraSi Semdegi nasoflarebi daiWires
somxebma: WaWaraqi, gogoTubani, sasZlo, winubani,
128
orTave wyruTi, arxiscixe, wyalTbila, naoxrebi,
didi da patara mamaji da tamala [205, 132, 133].
somxebma mxolod teritoriis miTviseba ar
ikmares da qarTuli toponimebis somxuriT Secvla daiwyes. magaliTad, `qvajvars (sof. koTelias da xandos Soris) xaC-kari uwodes, nialisyures – gegedaRi da sxv.~ [205, 158].
gansakuTrebiT gaxSirda somxebis mosvla
XIX saukunis ukanasknel meoTxedSi, rodesac
bevrad gaZlierda rigi qarTuli qalaqis mizidulobis Zala. im miwebis mniSvnelovani nawili,
romlebic emigraciaSi wasvlamde afxazebs ekavaT, 80-ian da 90-ian wlebSi daurigdaT TurqeTidan organizebulad Camosaxlebul somxebs. imave
periodSi somxebis kolonia Seiqmna baTumSi. somxebis Camosaxlebam saqarTveloSi maqsimums miaRwia XIX-XX saukuneebis mijnaze, rac gamowveuli
iyo im periodSi TurqeTSi somxebis winaaRmdeg
represiebis gaZlierebiT. xuTi wlis manZilze
(1897-1902 ww.) saqarTveloSi movida daaxloebiT
55 aTasi ltolvili somexi, romelTa umravlesoba Casaxlda qalaqebSi – Tbilisi, baTumi, gori da rig sxva punqtebSi, maT Soris soxumSi da
afxazeTis soflebSi. marto TbilisSi 1897-1910
wlebSi somexTa raodenoba gaizarda 46, 7 aTasidan 124, 9 aTasamde, romelTagan daaxloebiT 68
aTasi iyo axlad mosuli (upiratesad TurqeTidan) [105, 309-310].
ltolvili somxebi, mxolod qarTvelebis
maspinZlobam ar daakmayofila. 1904-1906 wlebSi
somxebma regionuli niSniT moiTxoves erobebis
Seqmna, rac momavalSi maT mier dakavebuli teritoriebis dakanonebas da dasaxlebulTa erTobis
129
Camoyalibebas gauadvilebda [198, 437]. mefis nacvalma voroncov-daSkovma garkveuli mosazrebiT
mfarvelobis qveS aiyvana somxuri burJuazia da
misi partia `daSnakcuTiuni~. carizmis satrapTa
mxardaWera e. w. `didi somxeTis~ aRdgenisaTvis
brZolaSi somex nacionalistebs amierkavkasiaSi
upiratesobis rwmenas unergavda [208, 161].
saqarTvelos
teritoriaze
somxebis
Camosaxlebeba winaswar gamiznul politikas warmoadgenda. somxuri mosaxleobis sazRvrispira
raionebSi kompaqturi dasaxleba, saqarTvelos
teritoriebis mSvidobiani gziT aneqsias iTvaliswinebda. XIX saukunidan dawyebuli es `mSvidobiani faruli omi~ XX saukuneSic gagrZelda.
somxuri burJuazia ruseTis xelisuflebis xelSewyobiT, qarTvelTa sawinaaRmdego saqmes akeTebda. amis dadasturebas 1915-1916 wlebSi Turqebis mier darbeuli somxebis didi nawilis (100
aTasi kaci) saqarTvelos teritoriaze gansaxleba warmoadgens [203, 350-351].
1918 wels somexi ltolvilebis axali nakadis miRebaze uari ganacxada maTma mSbliurma
`araratis respublikam~. saqarTvelos demokratiulma respublikam ki isini miiRo da Seifara.
saqarTvelos
demokratiul
respublikaSi
somexi ltovilebis masobrivi Semosvla 1918
wels imdroindeli rTuli da daZabuli sagareopolitikuri viTarebiT iyo ganpirobebuli. TurqeTis agresiis saSiSroebam axalqalaqis mazris
somxebis mTeli soflebiT ayra, xolo daSnakebis mier mowyobilma qarTvel mahmadianTa soflebis gokiosa da xospias ganadgurebam da mosaxleobis xocva-Jletam maTi saqarTveloSi mig130
racia gamoiwvia. am ukanasknelis organizebaSi
danaSauli miuZRoda axalqalaqis somexTa erovnul sabWos, qalaqis Tavis marqarianis da aivazianis meTaurobiT da axalcixis qalaqis Tavis,
Semdgom ki saqarTvelos parlamentis wevrs zorians. amgvari sisxliani orgiis Semdeg axalqalaqis somxurma mosaxleobam, mahmadianTa SurisZiebis SiSiT datova Tavisi sacxovrebeli adgilebi da masobrivad Semoexizna bakurianis tyeebs,
walkis midamoebs, aRbulaxs, marabdis vels.
gansxvavebulad moxda somexi ltolvilebis
Semosvla siRnaRisa da Telavis mazrebSi. kaxeTSi
somxebis gansaxleba ZiriTadad, `daSnakcuTiunis~
partiis xelSewyobiT, xelovnurad iyo organizebuli ltolvilTa mzrunvelobis somxuri komitetis mier. Semosuli somxebidan aTSi sami Tu
iqneboda ltolvili, danarCenebi CarC-vaWrebi da
spekuliantebi iyvnen, romlebic moedvnen kaxeTis
soflebs da uzomod aswies puris fasi [209, 88-89].
rodesac amierkavkasiaSi erobis SemoRebaze
daiwyo laparaki, maSin ukve yvelasaTvis cxadi
gaxda, rom somex politikosebs saqarTveloSi
somxebis gadmosaxleba, osmaleTidan dabeCavebuli TavianT TanamoZmeTa marto fizikuri gadarCenis TvalsazrisiT ar ainteresebdaT. es iyo
garkveuli politikur-erovnuli gegma. saaxalSeno adgilebi ise iyo SerCeuli, rom gabneuli
somxebisaTvis erT mTlian teritorias qmnida.
somxebi e. w. `saerobo reformis~ niRbiT daJinebiT moiTxovdnen saqarTvelos teritoriul
gadanawilebas [210, 13].
sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos dapyrobas
200 aTasi somexi ltolvili mohyva ukan, ramac sa131
qarTvelos internacionalisti xelisuflebac ki
SeaSfoTa da 1921 wlis 31 martis dadgenilebiT,
moskovs ltolvilTa miRebaze uari ganucxada, 2
maiss ki `sazRvrebi Sekra~ [198, 439-440].
cota mogvianebiT, centraluri ruseTidan
damSeuli xalxis uzarmazari masa moawyda kavkasias. paralelurad CrdiloeT kavkasiidan gaWirvebam ahyara aq dasaxlebuli somxebi, berZnebi da
nawilobriv azerbajanelebi. mTeli es uzarmazari masa ltolvilebisa saqarTvelosken daiZra,
sadac mudam Ria iyo kari xiznebisaTvis. somxeTma da azerbaijanma TavianT TvistomTa miRebazec
ki Tqves uari, imitom, rom TviTonac aranakleb
uWirdaT. saqarTvelos mTavrobis imdroindelma
gadawvetilebam mxolod nawilobriv SeaCera
ltolvilTa talRa... [211, 17-18].
somexi ltolvilebis saqarTveloSi damkvidrebas da maT xelovnur zrdas sakavSiro xelisuflebis gadawvetilebebic uwyobda xels. magaliTad, 1923 wlis ivnisSi ltolvili somxebis
700 kacs neba eZleoda sacxovreblad gadasuliyvnen somxeTSi, maSin, roca saqarTveloSi 1400 suli somexi daamkvidres [212, 137].
1925 wels somxebi kidev erTxel gaaqtiurdnen. maT amjerad sakavSiro xelisuflebas moTxoves kompaqturad dasaxlebuli qarTuli miwebis mierTeba somxeTTan [198, 439].
saqarTveloSi
ki
somxebis
Camosaxleba
kvlav grZeldeboda. amierkavkasiisa da saqarTvelos xelisuflebis umaRlesma organoebma 1927
wlis 17 maiss ganixila sakiTxi TurqeTidan somxebis SesaZlo Camosaxlebis Sesaxeb. am periodSi
amierkavkasiis respublikebSi umuSevroba erT132
erT mZime sens warmoadgenda. amitom CaTvales sasurvelad, mxolod kvalificiuri muSaxelis Semoyvana [213, 3]. imave wlis aprilis bolos TbilisSi cxovrebis ufleba miecaT TurqeTis moqalaqeebs arSak aruTinians, arSak umnaSians da gevorq
madoians ojaxebiT [213, 3]. Tumca ar aris aRniSnuli es xalxi ra profesias flobda. sainteresoa,
rom somxebi pirvel rigSi saqarTveloSi dasaxlebas moiTxovdnen da ara somxeTSi, rasac amierkavkasiis xelmZRvaneloba xels uwyobda.
1928 wels baTumSi Semovida saberZneTis gemi
`efstratiosi~,
romelmac
Camoiyvana
somexi
ltolvilebi [214, 8]. Semdgom wlebSi saqarTveloSi Camodian sacxovreblad trapizoneli somxebi andronike da varTan muselianebi, marica karaiani, zebel zaxariani, martiros iailiani da
nazareT Samiliani. isini iTxovdnen afxazeTSi
dasaxlebas [213, 6]. mxolod konstantinepolelma
somxebis samma ojaxma 20 sulis SemadgenlobiT
`gadawyvita~ somxeTSi ecxovraT [213, 13].
$4. osebi
erebis urTierTobaTa sistemaSi qarTveli
da osi xalxebis urTierTobas Tavisi adgili
uWiravs. es Tavisebureba mdgomareobs ara marto
da ara imdenad am urTierTobaTa xangrZlivobaSi
(or aTaseulze meti weli), aramed maT simWidroveSi, am xalxTa sasicocxlo interesebis mWidro
gadaxlarTvaSi, maTi istoriuli bedis erTobaSi.
133
osebis saqarTveloSi Camosaxlebas amagrebs
is bundovani gadmocemebi, rac aq mcxovrebi osebis mexsierebaSi, zepirsityvierebaSi darCa.
gadmosaxlebuli osebi umTavresad saxldebodnen didi da patara liaxvisa da qsnis xeobaSi. amis gamo SemdegSi mosuli mosaxleobis udidesi umravlesoba dasaxlebuli aRmoCnda gorisa
da duSeTis mazrebSi, xolo SedarebiT mcire
ricxvi raWisa da Sorapnis mazrebSi [215, 10].
raWis sofeli kudaro, romlis namdvili saxelwodeba aris Casavali, Tavdapirvelad qarTvelebiT iyo dasaxlebuli. XVII saukunidan aq osebi saxlobdnen. es procesi, rogorc Cans mSvidobianad moxda. raWvelebis barSi gadmosvlis Semdeg, osebma mitovebuli qarTuli teritoria umtkivneulod daikaves [216, 84].
qarTlis mTianeTSi, Sida qarTlSi, osuri
kompaqturi mosaxleoba warmoiSva ara erTdrouli Camosaxlebis Sedegad, aramed TandaTanobiT,
XVI-XVIII saukuneTa ganmavlobaSi, rodesac saqarTvelosa da centraluri kavkasionis mTis raionebSi Taviseburi socialur-politikuri situacia, migraciuli movlenebisaTvis xelmisawvdomi
viTareba Seiqmna [195, 429].
sarCo-sabadeblis mZebneli iosebi qarTvel
mTielTa soflebSi ikvlevdnen gzas, xSirad ki
aqaur feodalTa kuTvnil miwebze saxldebodnen.
amas, erTi mxriv, isic uwyobda xels, rom qarTveli mosaxleoba sagareo mtrebis SemosevaTa
Sedegad Zalze Semcirebuli iyo an kidev baris
ekonomikuri zemoqmedebis wyalobiT dablobisaken inacvlebda.
134
osTa Camosaxlebis procesi yovelTvis mSvidobiani rodi iyo. feodalizaciis gzaze mdgar
osTa zedafenis iniciativiT qarTlis soflebze
Tavdasxmebi ewyoboda da am gziTac ikavebdnen
isini dasaxlebul adgilebs [195, 430-431]. 200-mde
osi ukve Cans dasaxlebuli XVII saukunis damdegisaTvis qarTlis mTianeTSi. bunebrivia Camosaxlebuli osebi ibrZodnen miwebisaTvis, cxovrebis
pirobebis gaumjobesebisaTvis da amdenad upirispirdebodnen qarTvel mosaxleobas. maT damkvidrebas zogierTi qarTveli feodalic xels uwyobda [194, 56]. es procesi saTanado wyaroebiTac
dasturdeba. kerZod, XVII saukunis pirveli naxevris erTi nasyidobis sigelis mixedviT zemo
javis mosaxleoba amowyvetili Cans, romelic
SemdegSi maCablebma osebiT daasaxles. aRniSnuli faqti arc vaxuSti bagrations gamorCenia
mxedvelobidan: `am mTis adgilTa Sina raodeni
ovsni davwereT, pirvelad saxlebulan qarTvelni glexni. Semdgomad mepatroneTa maTTagan gadmosaxlebulan osni da qarTvelni barTa Sina Camosulan, vinaidan mterTagan bars Sina kacni Semcirebulan~.
maCablebi mefis mouravebad iyvnen liaxvis
xeobaSi. maT ekuTvnodaT mdinare liaxvis TiTqmis orive napiri. kerZod, liaxvis marjvena napirze – niqozi, cxinvali, aCabeTi, monasteri,
qurTa, kexvi, msxlebi, javaxis xeoba mTlianad,
muguTis xevi: liaxvis marcxena napirze – meRvrekisi, xeiTi, sabawminda, sveris xeoba da sxva.
aleqsandre cagarelis gamoangariSebiT, 1771
wels maCabels 800 komli marto osi ekuTvnoda;
masve qarTveli glexebic hyavda.
135
1772 wels mosaxleobisadmi, gansakuTrebiT
javis xeobis osTadmi (maCablis xiznebad iTvlebodnen) sastiki mopyrobisa da autaneli gadasaxadebis moTxovnis gamo, mefe ereklem maCabels
javis xeoba CamoarTva da is ufliswul giorgis
daumtkica [217, 200].
qarTul-osuri konfliqtis dros, rodesac
saqarTvelos masobrivi informaciis saSualebebi
e. w. `samxreT oseTis avtonomiuri olqis~ aRsaniSnavad Sida qarTlis am mxares `samaCabloTi~
moixseniebdnen, osebis mxridan sapasuxo reaqcia
mohyva; TiTqos aRniSnuli termini axlad iqna gamogonili osebis sawinaaRmdegod.
marTalia saistorio wyaroebSi termini `samaCablo~ naklebad gvxvdeba. mas ar xmarobs vaxuSti bagrationi. magram vfiqrobT sakmarisia is
faqti, rom papuna orbeliani 1747 wlis istoriuli movlenebis gadmocemisas axsenebs `maCablis
qveyanas~. oman xerxeuliZe 1759 wlis ambis TxrobasTan dakavSirebiT, axsenebs samaCablos [193, 114].
liaxvis xeobis politikur-administraciul
centrs aCabeTi warmoadgenda. aCabeTidan momdinareobs liaxvis xeobis feodalTa gvari maCabeli. maCabelis gvari pirvelad gvxvdeba XIV saukunis bolos Temur lengTan brZolebSi. maCabeli meored gvxvdeba 1484 wlis aradeTis brZolaSi. cnoba maCablis brZolaze SalikaSvilis winaaRmdeg daculia axali qarTlis cxovrebis yvela nusxaSi [193, 107-111].
samaCablo, rogorc saTavado, gauqmda 1850
wels rodesac maCablebsa da yma osebs Soris
gamwvavebuli dapirispirebis gamo senatis dadge136
nilebiT maCabelTa 2000 komli yma saxazino uwyebas gadaeca [195, 188-189].
didi liaxvis saTaveebidan osebi TandaTanobiT vrceldebian samxreTisaken, gadadian mdinareebis: mcire liaxvisa da qsnis viwrobebSi. vaxuStis aRwerilobis mixedviT, XVIII saukunis
pirvel aTeul wlebSi maT ukaviaT miwebi sofel
gufTadan didi liaxvis gaswvriv mis saTaveebamde. geris xeoba, vanaTs rom ekvris, mcire liaxvis dineba, Jamuri (qsnis saTave), osTa calkeuli
dasaxlebani Canan WurTas, isrolis – xevis, qoloT – qviTkiris xeobebSi da sxv. rogorc Cans,
qsnis saTaveebSi maT SeaRwies SedarebiT ufro
gvian, vidre mcire liaxvis saTaveebSi. vaxuStis
rukis mixedviT, XVIII saukunis 30-ian wlebSi
osur axalSenebs ukve ekavaT dvaleTi (nar mamisonis qvabuli), jejoris, liaxvisa da qsnis saTaveebi. aRniSnuli raionebis rig soflebSi osebi adgilobriv mkvidr mosaxleobasTan SereviT
cxovrobdnen, romlebic ewafebodnen da iTvisebdnen qarTvelTa ganviTarebul sameurneo da samwerlobo kulturas [195, 432].
erekle pirvelis (nazaralixani) RonisZiebebis `wyalobiT~ XVII saukunis bolos kaxeTSi gadasaxlda qsnis saerisTavos mosaxleobis didi
nawili, ramac Seqmna SemdgomSi kargi pirobebi
osTa Camosaxlebisa qsnis saerisTavoSi [217, 224].
SanSe erisTavma qarTveli mosaxleobisagan
daclil Jamuris xeobasa da saferSeTSi jer kidev XVIII saukunis 30-ian wlebSi, Camoasaxla gaosebuli dvalebi. igive gaimeora 40-ian wlebSi
liaxvis xeobaSi [217, 276].
137
XVIII saukunis 70-ian wlebSi qarTlSi osebis raodenoba izrdeba. swored XVIII saukunis
Sua wlebi unda iqnes miCneuli qarTlSi osTa
mniSvnelovani Camosaxlebis xanad. am periodSi
os moaxalSeneTa raodenobam ukve 5000-mde komli
Seadgina [218, 13].
erekle II-is davalebiT Sedgenil 1770 wlis
mosaxleobis miaxloebiTi aRweris mixedviT, aragvis saerisTaos osni zaxaSi, TrusoSi, WerivSi,
xadasa da RudaSi Seadgenda 1200 komls, qsnis saerisTavos osni – 2000 komls, samaCablos osni –
860 komls. am aRweris mixedviT osebi aRmosavleT
saqarTveloSi sxvagan ar Canan [193, 170].
osebi, rom saqarTveloSi mxolod glexebi
iyvnen da osi memamule savsebiT kanonzomierad
ar arsebobda, Tavad aRniSnavda samxreT kavkasiaSi mcxovrebi osi mosaxleobis e. w. warmomadgeneli zurab jioevi. misi sityvebiT `osebSi ar
aris memamule, maT memamuleebad qarTvelebi arian~ [218, 13].
enoxinis 1803 wlis aRweris mixedviT, sofeli kexvi mTlianad qarTuli sofeli iyo. cxinvalSi ki, ara marto am periodSi, aramed mTeli
XIX saukunis ganmavlobaSi arcerTi osi ar
cxovrobda. sagulisxmoa, rom aRniSnuli monacemebi rusuli wyaroebidanaa moyvanili [219, 80].
osebis masobrivi Camosaxleba Sida qarTlSi, ufro sworad axali talRa iwyeba 1860
wlidan. am periodSi `Crdilo oseTSi~ cxovrobda 47 aTasi osi, xolo qarTlis mTian nawilSi
19 aTasi. e. i. Crdilo oseTSi aRiricxeboda 2,5jer meti osi, vidre saqarTveloSi. aseve cnobilia, rom 1833 wels ruseTis imperiaSi 36 aTasi
138
osia dafiqsirebuli. Tu aseT proporcias aviRebT saqarTveloSi 14 aTasi osi figurirebs.
1880 wels CrdiloeT oseTSi osebis raodenobam 59 aTass miaRwia, xolo saqarTveloSi 52
aTasi aRiricxa. amdenad, 20 wlis ganmavlobaSi –
1860-1880 wlebSi osebis ricxvi Crdilo oseTSi
12 aTasiT gaizarda, anu 1,2-jer. saqarTveloSi 33
aTasiT anu 207-jer.
xazgasasmelia, rom kacobriobis istoriis
mTel manZilze, arcerT qveyanaSi mosaxleobis
bunebrivi matebis zrda aseTi mokle periodis
manZilze ar yofila. es faqti mianiSnebs mxolod erT garemoebaze, rom swored am periodSi
Crdilo oseTidan osebis didi raodenoba Camosaxlda saqarTveloSi sacxovreblad [218, 46].
XIX saukunis 80-ian wlebSi osTa kompaqturi
dasaxlebebi Cndeba mtkvris marjvena napirze axlandeli qarelis raionSi, borjomis raionSi
(magaliTad, bakurianSi 1885 wels 71 osi cxovrobda) da sxv.
largvisTan mdinare qsans marjvnidan erTvis
WurTis xevi. WurTa vaxuStis rukaze calke
struqturuli erTeulia, sadac aRniSnulia 9
sofeli. ioane bagrations 10 dasaxlebuli punqti aqvs mocemuli. es dasaxlebebi aRniSnulia
saxelwodebebis gareSe. magram vaxuSti 6 qarTul
sofels asaxelebs, im dros, roca ioane bagrationi ukve 2 qarTul sofels ixseniebs. gamodis,
rom sul raRac naxevari saukunis manZilze 4
qarTuli sofeli gardaiqmna osur dasaxlebad
da damatebiT kidev Seiqmna osebiT dasaxlebuli
erTi axali sofeli [220, 96].
139
mTiuleTSi dasaxlebul osTa uSualo kontaqti adgilobriv qarTul mosaxleobasTan (e. i.
mTiulebTan) Tavdapirvelad Rudis teritoriaze
ganxorcielda [221, 7]. SemdegSi xizani osebi qarTuli miwis miTvisebas iaraRis ZaliTac cdilobdnen. XVIII saukunis dasawyisSi mTiuleTze
osebis 7000-iani laSqris Tavdasxmisa da didvelze (gamoRma xadis teritoriaze) gadaxdili omis
Sesaxeb, mogviTxrobs folkloruli gadmocemebi.
amasTan, adgilze fiqsirebuli masalis mixedviT
osebis jari TrusoSi Sekrebilia da jvris
uReltexilze gadmosvliT dascemia mTiulebs,
romlebic winaswar momzadebuli dauxvdnen momxvdurT da brwyinvale gamarjvebac moipoves [221,
22, sqolio 62].
osebi rom xiznebi iyvnen RudaSi iqidanac
Cans, rom isini adgilobriv mouravs mamulis safasurs aZlevdnen. `mayvlis Rvinos uzidavdnen
kuluxad nazRaiZeebs dReobebze [221, 20].
swored nazRaiZeTa Tanamdebobrivi dawinaurebis periodSi, kerZod XVIII saukunis damdegidan daiwyo Rudis xevSi osebis Casaxleba, ramac
aRniSnuli raioni jer polieTnikur (qarTulosur), xolo Semdeg martooden os moaxalSeneTa
kompaqturi gansaxlebis mxared aqcia.
feodaluri saqarTvelos sazogadoebriv-politikuri azrovneba Tundac qarTlis mTianeTis
osebiT kompaqturad dasaxlebul am CrdiloeT
nawils ara Tu politikurad (da es gasagebicaa),
eTnokulturuladac ki oseTad ar ganixilavda.
aseTad mas mxolod kavkasiis qedaRma oseTi eguleboda. am Tvalsazriss, ra Tqma unda, savsebiT
realuri safuZveli hqonda [222, 20].
140
saerTod, oseTi ymebis yidvis erTgvar bazars warmoadgenda, sadac SeZlebuli qarTvelebi da Tavad-aznaroba ymebis SesaZenad dadiodnen.
magaliTad, XVIII saukunis 50-ian wlebSi iese baraTaSvili, rodesac ekonomikurad momZlavrda
SvilebisaTvis cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad osi erovnebis ymebs eZebs. anderZSi Svilebs mouTxrobs: `oseTSi kaci gavgzavne osebis
saSovnelad. bevri damexarja, mepirebian da jer
ara Cans ra. egebis yma gagvimravldesT. TqvenTvis, Torem me raRas margebs~ [223, 681].
faqtia, rom warsulSi qarTlis mTianeTSi
mcxovreb oss azradac ar mouvidoda eTqva,
oseTSi vcxovrobTo, radgan man kargad icoda:
qarTul miwaze xiznad iyo dasaxlebuli. Sida
qarTli saqarTvelos ganuyofeli nawili iyo.
erekle meore erT-erTi dokumentis mixedviT afrTxilebs orgul osebs, Tu Cems brZanebas ar
daemorCilebiT `iseTs risxvas mogayenebT, rom
aras kacs ar mosvlodes da arc Cvens mamulSi
Tqvens gvarsRa gavuSvebTo~. diax, Sida qarTli
`Cveni mamuli~ iyo [23, 86].
xizani – sparsuli warmomavlobis sityvaa
da sakuTari samkvidrodan ayril da sxvagan TavSefarebuls niSnavs. am institutis Camoyalibeba
feodalur saqarTveloSi iwyeba da ganviTarebis
socialur-politikur gzas gadis manamde, vidre
CvenSi mokavSireT da mfarvelad mowveuli ruseTi, cxovrebis yvela sferoSi erTpirovnuli
kanonmdebeli gagvixdeboda [224, 264].
osebis Sida qarTlis barSi Camosaxlebis
process, sxva arsebiTi xasiaTis faqtorebTan
erTad xels uwyobda qveynad kapitalisturi ur141
TierTobis ganviTareba, raSic bunebrivad erTveboda osuri mosaxleobis garkveuli nawili. osebi miwebis mwvave simcires ganicdidnen da gamosavals mezobel teritoriaze eZebdnen. garda
amisa mniSvnelovan mizezs warmoadgenda sisxlis
aRebis tradiciuli wesi, rac arc Tu iSviaTi
iyo kavkasiel mTielTa Soris. safrTxes aridebuli mravali osic mezobel xalxebs afarebda
Tavs [225, 75].
XIX saukunis miwurulisTvis gansakuTrebiT
mkveTrad SeiniSneboda osebis cxinvalSi momZlavrebis procesi. `cxinvalSi – ityobineboda
gaz. `iveria~ (1893 w.) adgilobrivi mosaxleoba
osebs `Semosulebs eZaxian da moiTxoven maT dauyovnebliv ukan garekvas, ramdenadac sxva umsgavsobasTan erTad isini urCobasac iCenen gadasaxadebis gadaxdisao. amitom gauTavebeli dava
iyo Semosulebze gadasaxadisaTvis. isini ki ar
ixdidnen da gaiZaxian – ramden adgilas unda vixadoTo~ [227, 70].
amgvarad Cans, rom e. w. droebiT, sezonuri
samuSaosTvis Camosuli osi erTdroulad inarCunebda Zvel sacxovrebel adgils da cxinvalSic cdilobda mis mopovebas. aq, mas ufro meti
SesaZleobloba eZleoda lukma-puri da sarCo-sabadebeli eSovna da materialuri mdgomareoba
gaeumjodesebina. amasTan erTad iyo perspeqtiva
saxelmwifo struqturebSi samsaxurisaTvis gamoekra xeli [227, 22-23].
osuri mosaxleobis xelovnur matebas iwvevda qarTvelTa `gaosebis~ procesi, romelmac intensiuri xasiaTi XIX saukuneSi miiRo. saqme
isaa, rom carizmis xelisufleba sxvadasxva po142
litikuri mosazrebebiT socialur privilegiebs
aniWebda osebs. amis gamo Camoyalibda eTnofsiqologiuri movlena, romelsac SeiZleba `osoba~
vuwodoT. qarTveli kacisaTvis `osoba~ momgebiani gaxda. rogorc TurqTagan dapyrobil mesxeTSi qarTvelebisaTvis `TaTroba~ iyo ekonomikurpolitikurad momgebiani, `lekoba~ _ saingiloSi,
`afxazoba~ _ Crdilo-dasavleT saqarTveloSi,
`somxoba~ aRmosavleT provinciebSi, aseve `osoba~ ekonomikur-politikurad iyo momgebiani carizmis dros Sida da zemo qarTlSi [170, 151].
osebis gansaxleobis Sesaxeb saintereso informacias gvawvdis saflavis qvebis warwerebi.
sazogadod sasaflaom friad saintereso da sagulisxmo masala SeiZleba mogvces sazogadoebis
meurneobis, yofa-cxovrebis, xelovnebisa da religiis istoriis Sesaswavlad. sasaflaoebi – ambobda akademikosi niko berZeniSvili – saucxood
amxels soflis socialur-ekonomikuri yofis zogad saxes. calke unda aRiniSnos epitafiebi. es
`sulTa matianeebi~ Zvirfasi cnobebis Semcvelia.
sofel kusireTis sasaflaos saflavebis TariRiani qvebis epitafiebi osTa gvarebs ixseniebs
da isini XIX saukunis ukanaskneli meoTxedisa
da ufro gviandelia. zogierTi TvalsazrisiT es
epitafiebic sayuradReboa, rogorc tbeTis, wunaris, yornisisa da sxva sasaflaoebis qvebis warwerebi Sida qarTlSi. epitafiebi, rogorc iTqva
utyuari mowmea amaTuim eTnosis gansaxlebisa da
cxovrebis Sesaxeb.
kusireTSi osuri gvarebi XX saukunis dasawyisSi qarTuli daboloebebiT fiqsirdeba, Semdeg
ki rusuliT. magaliTad, beTeSvili (1890 w., 1904 w.)
143
– beTievi an beTevi (1905 w., 1909 w.), qoqoSvili
(1897 w.) – qoqoevi (1906 w.). erTsa da imave qvazedac ki mama-SvilTagan, tato beTeSvilia (1904 w.),
xolo aleqsi tatos Ze beTeevia (1905 w.). wunaris
sasaflaos erT-erT qvaze salome jioSvilia (1902
w.), misi maxlobeli daviTi ukve jioevia (1909 w.),
nina mamaiaSvilia (1889 w.), misi memkvidreebi mamievebad iwodebian da a. S. [228, 191-192].
1900 wels gamoqveynebuli `kavkasiis kalendris~ Tanaxmad cxinvalSi aRniSnul periodSi
cxovrobdnen mxolod qarTvelebi, somxebi da
qarTveli ebraelebi. ufro metic, 1922 wels
cxinvalSi cxovrobda 613 suli osi (anu qalaqis
mosaxleobis 13%, maSin roca ebraelebi Seadgendnen 1651 suls (36,3%), qarTvelebi 1436 suls
(31,7%) da somxebi – 767 (16,8%) [229, 42-43].
1902 wels goris mazridan gadmosaxlebulma
osebma sofel fiCxovanSi (fSavis Temi, qvemo alvanis CrdiloeTiT sam versze) Seisyides adgilebi da aq damkvidrdnen [230].
TrialeTSi osebis mesame gamoCena XIX saukunis bolosa da XX saukunis damdegs daiwyo.
isini ZiriTadad TeTri wyaros raionis soflebSi arian Casaxlebulni: patara kldeisarSi, dumanisSi, pitareTSi, aRkalafaSi, aleqseevkaSi da
sxva.
sofel dumanisSi cxovrobdnen: makievebi,
fuxaevebi, Tvaurebi, melaZeebi, qorTievebi, xabalaevebi, Certkoevebi, boloTaevebi, kokoevebi, qoqaevebi, zadievebi, qoqoevebi da sxv. [136, 21].
aseve, saqarTvelos sxva kuTxeebSi, kerZod,
pankisel qistebTan axlos alaznis piras ganlagebuli iyo ramdenime osuri sofeli. osebi aq
144
dasaxldnen XX saukunis dasawyisSi qarTveli
Tavadebisagan miwis yidvis Semdeg. am faqts mohyva miwaTsargeblobis niadagze osebsa da qistebs Soris dapirispireba [231, 20]. aq osebi jgufebad Camosaxldnen Sida qarTlidan [232, 157].
pankisis xeobis osuri mosaxleobis soflebi ganlagebulia mdinare alaznis marcxena napirze. es soflebia dumasturi, qvemo xalawani,
winubani, qoreTi. kuwaxtaSi cxovrobdnen qarTvelebi da osebi. qistebiT dasaxlebul sofel
omalos esazRvreba osebis sofeli dumasturi,
romlis mosaxleoba javis raionis soflebidan
gadmosaxlda 1905 wels (Tavdapirvelad 26 komli). ZiriTadi gvarebia biToevi, jioevi, makoevi,
Tedeevi, koCievi, cxovrebovi, qozaevi, Zugaevi,
gergauli, Savloxovi, kabisovi [232, 158-159].
jer kidev 1921 wels cxinvalis garSemo 26
sofelSi mxolod qarTvelebi cxovrobdnen [233,
3]. sabWoTa reJimis damyarebidan osebi intensiurad saxldebian qarTlisa da kaxeTis teritoriaze. 1922 wels TbilisSi cxovrobda 1446 osi
[234]. 1925 wlisaTvis yofil olqSi aRricxulia
82 aTasi kaci. maTgan osi 54 aTasi, danarCen 28
aTass Seadgendnen qarTvelebi, somxebi da ebraelebi [235, 28]. 1926 wels saqarTveloSi osebis raodenoba 113 aTass udrida da aqedan 60 aTasi yofili olqis teritoriaze cxovrobda, xolo 53
aTasi mis farglebs gareT. gamodis, rom erT weliwadSi `olqSi~ mcxovrebi osebi 6 aTasi suliT gazrdilan? bunebrivia es iyo `jayoebis~
CrdiloeTidan axali talRis gadmosrola, rac
bolSevikebis demografiuli politikiT iyo ganpirobebuli.
145
aRniSnul periodSi osTa kompaqturi dasaxlebebi yvelaze metad SesamCnevi iyo goris, duSeTis, raWisa da Sorapnis mazrebSi. goris mazraSi osuri dasaxlebiT gamoirCeoda mdinare
fronis saTaveebi, yornisisa da wunaris raionebi, sadac Sinagan saqmeTa saxalxo komisris monacemebiT, osi mosaxleoba 88%-s udrida. didi liaxvis xeobaSi osebi cxovrobdnen sofel kexvamde. am soflis samxreTiT mxolod qarTvelebiT
dasaxlebuli soflebi iyo, sadac osTa ricxvi
mcxovrebTa 15 procents ar aRemateboda. aseve
iyo patara liaxvis xeobaSic, sadac osebi sofel vanTamde cxovrobdnen. vanTis CrdiloeTiT
ganlagebuli iyo qarTuli soflebi: beloTi,
ori xowura, sacxene, awrisxevi da sxv. duSeTis
mazraSi osebi cxovrobdnen aragvisa da qsnis saTaveebTan, raWis mazraSi – jejoras saTavesTan,
Casavalis raionSi [236, 70].
1933 wels SeimCneoda Crdilo oseTidan osi
mosaxleobis masobrivi gadmosvla e. w. `samxreT
oseTSi~. osebis es nawili aqedan wasulebi iyvnen jer kidev 1920 wels cnobili movlenebis
dros. Camosaxlebulebi moiTxovdnen sakolmeurneo miwebs, romlebic Tavisad miaCndaT [237, 43].
1934 wlisTvis sofeli yornisi 16-18 kilometriT iyo dacilebuli cxinvalidan. am droisaTvis sofelSi ZiriTadad osebi cxovrobdnen.
isini aq damkvidrebidan mesame Taobas warmoadgendnen [238, 228].
sofel wunaris mosaxleoba kvlav xelovnurad izrdeboda. rokis `gadaRmidan~ 35 osuri
ojaxi Camoasaxles. 1937 wels CrdiloeT oseTis
sofel gnuRodan aq damkvidrdnen xubaevebi, Ta146
raevebi, xaCirovebi, malZigovebi da sxv. iq Tu
usaxlkarod iyvnen, madlian qarTul miwaze oror oTaxiani qviTkiris saxlebi aiSenes da mSvenivrad moawyves ojaxebi [239].
1959 wels cxinvalis regionSi qarTvelebisa
da osebis garda cxovrobda 2380 rusi, 1723 ebraeli, 1555 somexi, 439 ukraineli da 428 sxva erovnebis warmomadgeneli [240, 71].
1989 wlis monacemebiT osebis saerTo raodenoba 598 aTas suls Seadgenda, amaTgan sakuTriv
oseTSi (anu yofil rsfsr-s SemadgenlobaSi Semaval e. w. `CrdiloeT oseTis assr~ teritoriaze)
– 335 aTasi suli cxovrobda. saqarTveloSi 164
aTasi suli iyo (aqedan yofili e. w. `samxreT
oseTis ao~-s farglebSi 65 aTasi). yofili ssrk-s
teritoriaze 101 aTasi osi iyo dafiqsirebuli.
$5. berZnebi
saqarTveloSi berZnebis raodenoba 100 aTasamde aRwevs da maT aq mosaxle erovnebaTa Soris raodenobrivad mexuTe adgili uWiravT.
saqarTvelos dRevandeli berZnuli mosaxleobis absolutur umetesobas ver miviCnevT verc
saqarTveloSi mosul uZveles berZen kolonistTa uSualo STamomavlebad, verc bizantieli
misionerebis da ostatTa memkvidreebad. isini
CvenSi ZiriTadad XIX-XX saukuneebis ganmavlobaSi gadmosaxldnen [241, 5].
qarTl-kaxeTis samefoSi da, kerZod, mis qalaqebSi XVIII saukunis 70-ian wlebSi gaCnda SedarebiT didi sarewaoebic. am mxriv erT-erTi
147
mniSvnelovani dargi samTamadno warmoeba iyo.
aRmosavleT saqarTveloSi samTamadno warmoebis
aRdgenis mizniT samefo xelisuflebam moiwvia
anatoliidan am saqmis mcodne berZeni ostatebi.
arsebuli cnobebiT giumiuSxanidan mosuli berZnebis 800-mde ojaxi Casaxlebula 1763 wels axtalis midamoebSi. berZnebma ganaaxles vercxlis
sabadoTa damuSaveba axtalaSi da xeli mihyves
alaverdis spilenZis sabadoebis damuSavebasac.
iyo wlebi, roca axtalis vercxlis sarewaoebSi
700-dan 1000-mde berZeni muSaobda [187, 363].
mkvlevar v. jaoSvilis monacemebiT maTi Camomavlebi arian marneulis raionis sofel ofreTSi amJamad mcxovrebi berZnebi [105, 318]. amasTan, berZnebi romlebic cxovrobdnen osmaleTis
imperiaSi, ar atarebdnen gvarebs. saqarTveloSi
Camosaxlebis Semdeg saWiro gaxda mieRoT gvarebi [242, 12].
cnobilia, rom `rumis~ dampyrobi osmalebis
saxelad qarTul wyaroebSi gavrcelda `urumni~
[243, 152-153]. CvenTan mcxovreb Turqulenovan berZnebs qarTvelebi aseve urumebis saxeliT moixsenieben.
aqve aRvniSnavT, rom samxreT saqarTveloSi
(axlandeli TurqeTis teritoriaze) aris istoriuli sofeli urumi, romelic moxseniebulia
XVI saukunis `gurjistanis vilaeTis did davTarSi~ [244, 182].
1795 wels aRa-mahmad-xanis Semosevis dros
gaZarcves da daangries vercxlisa da spilenZis
qarxnebi, romelnic omar xanis Semosevis Semdeg
aRedgina erekles [187, 382]. aq 700 berZeni memadne
mokles da 836 tyved waiyvanes [189, 396].
148
aWaris berZnulenovani mosaxleoba mcire
aziis berZenTa STamomavalia. aWaraSi berZnebi
XV saukuneSi osmalebis mier bizantiis dapyrobis Semdeg gadmosaxldnen, rasac Tavisi mizezebi hqonda. TurqeTis mTavroba yovel Rones xmarobda imperiis araTurqi mosaxleobis (berZnebis, somxebis, slavebis, ebraelebis, qurTebis,
lazebis da sxva) gamuslimanebisTvis. gansakuTrebiT mwvaved es politika gatarebul iqna XIX
saukuneSi.
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg
intensiurad daiwyo ucxotomelTa Camosaxleba
Cveni samSoblos teritoriaze. 1810 wels TbilisSi Seiqmna `TurqeTidan kavkasiaSi gadmosaxlebis
komiteti~, romelmac Tavisi moRvaweoba gaSala
mcire aziaSi, umTavresad sasuliero pirebis
meSveobiT. berZnebi Camodiodnen didi da mcire
jgufebis, ojaxebisa da calkeuli pirebis saxiT.
gadmosaxlebis mizezebi sxvadasxvagvari iyo [245,
96-97].
1831 wlisaTvis walkis raionSi Seiqmna 18
berZnuli sofeli, romelSic 642 ojaxi cxovrobda [242, 10]. unda aRiniSnos, rom Camosaxlebuli
berZnebi monawileobdnen ruseTis xelisuflebis
mier TurqeTis winaaRmdeg mimarTul brZolebSi
nebayoflobiT, rogorc moxaliseni. am faqtze
miniSnebulia general readisadmi Tavad bebuTovis 1854 wlis 19 agvistos patakSi [245, 97].
pontoeli berZnebis is masa, romelic saqarTveloSi gadmosaxlda da romelmac sxvadasxva
regionebSi daido bina, ar yofila Tavidanve erTgvarovani. saqarTvelos berZnebis dayofa SeiZleba or ZiriTad jgufad: elinofinur, anu ber149
Znul enaze molaparake da Turqulenovan jgufad [241, 7]. berZnebis nawilma, romlebic Savi
zRvis sanapirodan da mTiani adgilebidan Camosaxldnen, SeinarCunes Tavisi ena. saqme imaSi iyo,
rom sulTan hamidis brZanebis mixedviT berZnebs,
romelTac survili hqondaT SeenarCunebinaT Tavisi religia, Turqulad unda elaparakaT. xolo
mSobliuri enis SenarCunebis SemTxvevaSi islami
unda eRiarebinaT. ra Tqma unda brZaneba orive
SemTxvevaSi asimilacias iTvaliswinebda [246, 4].
aqve aRvniSnavT, rom walkaSi mcxovrebi berZnebi laparakobdnen Sereulad – berZnul-somxur-Turqul enaze [247, 22].
konkretulad, 1829 wlis Semodgomaze urumebis 60 ojaxi (396 suli) ZiriTadad giumiuSxanidan da madanidan Camovidnen qvemo winwyaroSi,
romelic am dros ukve iyo dasaxlebuli urumebiT. 1830 wlis aprilSi maT airCies sacxovreblad `besTaSeni~ anu `keCeTi~ _ urumebis pirveli
dasaxleba walkaSi. mogvianebiT urumebis mniSvnelovani nawili TrialeTis soflebidan gadmosaxlda Tbilissa da rusTvaSi [248, 141, 142].
1829-1830 wlebis ganmavlobaSi TrialeT-walkis raionSi TurqeTis sxvadasxva provinciebidan
Camovida berZnebis 1125 ojaxi. 1864 wels walkaSi
ukve iyo 1075 berZnuli komli anu orive sqesis
9245 suli.
dmanisis raionSi Sejgufdnen ZiriTadad arzrumis Semogarenidan gamosuli urumebi. maT saqarTvelos am regionSi Seqmnes sofeli ambarlo
(ganaxleba), damirbulaxi (sarkineTi), erRiSoRli
(velispiri) da iaila; TeTri wyaros raionSi
150
soflebi winwyaro, ugudeTi, abeliani; marneulis
raionSi sofeli ofreTi [248, 142].
saerTod, qarTlis istoriul mxareTa Soris, TrialeTi erTi yvelaze metad gaucxoebuli
mxarea mosaxleobiT, toponimebiT. dakargulia
soflebis Zveli qarTuli saxelwodebani [249, 12].
XIX saukuneSi mosul araqarTul mosaxleobas,
winandeli sacxovrebeli adgilidan Tan moutania maTi soflebis saxelebi da aqauri nasoflarebisaTvis Seurqmevia [250, 43]. axla qiriaqSi
berZnebi cxovroben 1830 da 1861 wlebSi gadmosaxlebulni arzrumis raionidan. soflis axlandeli saxelic iqidanaa motanili [250, 45].
berZen moaxalSeneTa uwyisis mixedviT axlandeli soflis avramli – avranlis Zveli qarTuli saxeli yofila Tezi. es mozrdili sofeli qciis marcxena mxares, mis mosabrunSia. XIX
saukunis 30-ian wlebSi mosul berZnebs am soflis Zvel qarTul naeklesiarebze axali salocavi augiaT [251, 236].
zemoxsenebuli uwyisi gvamcnobs, rom ZvelqarTul nasoflar cnics mosulebma Searqves aSkala,
koxajs – gumbeTli, farexas ki dereqioi [251, 237].
aWaraSi xelvaCauris raioni sofeli axalSeni erT-erTi dasaxlebuli punqtia, sadac berZnebi kompaqturad cxovroben. pontoeli berZnebi
cxovroben amave raionis sofel yorolisTavSi,
feriaSi. qobuleTis sofel dagvaSi, kvirikewmindaSi, CaqvSi. aseve baTumsa da qobuleTSi.
ruseT-TurqeTis omis (1877-1878 ww.) Semdgom
aWara moeqca ruseTis imperiis SemadgenlobaSi.
TurqeTis xelisufleba ver Seurigda strategiuli TvalsazrisiT metad mniSvnelovani saporto
151
qalaqis – baTumis dakarges da dakargulis dabrunebas Seecada aWaris muslimani mosaxleobis
gadmobirebis gziT. am politikis gatarebaSi aqtiur Zalas warmoadgendnen mosaxleobaSi kultis msaxurebi, xoja-molebi, romlebic mahmadian
mosaxleobaSi qadagebdnen rusTa xelisuflebisadmi daumorCileblobas. propagandas Tavis Sedegi mohyva: aWaris bevri sofeli dacarielda,
mas visac nebayoflobiT ar surda mSobliuri
mxaris datoveba, aiZulebdnen muqariT Tu dapirebebiT daeTmo yovelive da wasuliyo TurqeTSi.
swored amitom carizmi dainteresebuli iyo
daesaxlebina pirvel rigSi es dacarielebuli
daba-soflebi da am gziT gaemagrebina ruseTis
imperiis sazRvrebi [245, 96]. aseTi politikis Sedegad demografiuli procesebi iseTi tempiT
ganviTarda, rom sul male is polieTnikur qalaqad iqca. Tuki 1872 wlis monacemebiT aq sul
4970 suli (4500 mahmadiani, 350 berZeni, 120 somexi)
cxovrobda, 1882 wlis aRweriT mosaxleobis raodenobam ukve 8671 (809 qarTveli, 980 rusi, 908 somexi, 1166 berZeni, 606 Turqi), xolo oTxi wlis
Semdeg 14803 suls (2400 qarTveli, 1160 rusi, 3454
somexi, 2982 berZeni, 1250 Turqi) miaRwia. mxolod
baTumSi 1195 berZeni cxovrobda [252, 2].
rac Seexeba afxazeTs, aq berZnebis dasaxleba 1863-1880 wlebSi mimdinareobda. ramdenime aseuli ojaxi 1863-1864 wlebSi damkvidrda Semdeg
soflebSi: georgievski, aleqsandrovski, olginski. saerTod, XIX saukunis 80-iani wlebisaTvis
afxazeTSi kolonizacia swrafi tempiT wavida
win, 1900 wlisaTvis aq 35 dasaxleba warmoiqmna
rusebis, estonelebis, berZnebis, germanelebis mi152
er. isini damkvidrdnen bomboraSi, mwaraSi, baklanovkaSi, akafaSi, poltavskoeSi, CernigovkaSi, estonskoeSi, drandaSi, fSafSi, vladimirovkaSi da
a. S. Tambaqos mwarmoebeli berZnebi da somxebi ki
damkvidrdnen jgerdaSi da kvitoulSi [253, 45].
berZenTa bolo migraciuli nakadi saqarTveloSi 1923 wlis Semdeg Semovida. 1927 wlisTvis
berZnulma mosaxleobam 80 aTass miaRwia. maTi
raodenoba Tbilisis mazraSi 33 aTas suls aRwevda, borCalos mazraSi 5 aTasi, afxazeTSi 30
aTasi, xolo aWaraSi 7 aTasi cxovrobda. amave
dros berZnebi gafantulad cxovrobdnen saqarTvelos sxvadasxva mazrebSi [138, 114].
1929 wels borCalos mazra daiSala da axali teritoriul-administraciuli raionebi Seiqmna. berZnuli soflebis nawili: demurbulaRi,ambarlo da erkuSoRli dmanisis raionSi aRmoCnda. meoTxe sofeli – petrovski – demurbulaRs
SeuerTda. aq dasaxlebuli berZnebi, TurqeTis
Crdilo aRmosavleTis vilaieTebidan iyvnen wamosuli. demurbulaRelebis da erkuSoRlelebis
sametyvelo ena Turquli iyo, xolo ambarloelebi Zvel somxur dialeqtze saubrobdnen. marTalia maT ukve dakarguli hqondaT mSobliuri
berZnuli ena, rasac Tavadac aRiarebdnen, magram
amayobdnen imiT, rom marTlmadidebloba SeinarCunos. urumebi erkuSoRlSi qarTvelebis, furcelaZeebis, WamelaSvilebis, maisuraZeebis, beruaSvilebis gverdiT cxovrobdnen anu am soflis
dasaxleba Sereuli – berZnul-qarTuli iyo. mogvianebiT beruaSvilebi `gaberZnulebulan~ da beruevebi gamxdaran.
153
1949 wels xsenebul soflebs Turquli saxelebi qarTuliT SeucvliaT. erkuSoRls, romelic oficialurad qeivanbelgasoni iyo, velispiri daerqva, ambarlos _ ganaxleba, demurbulaRs
– sarkineTi [254, 344].
1938-1939 wlebSi kidev erTi berZnuli sofeli – musiyala – daarsda. aq berZnebi mTavrobam
`xramhes-I~-idan gadmoasaxla. omis Semdgom sofeli aRar arsebobs. dRes aRarc sofeli iailo
arsebobs. bolo wlebSi berZnuli mosaxleobis
didi nawili saberZneTSi wavida [254, 345].
amrigad, irkveva, rom saqarTvelos axlandeli berZnuli mosaxleoba XVIII-XX saukuneebSi,
upiratesad ki 1829 wlis Semdeg anatoliidan
(TurqeTis imperiis aRmosavleTi raionebidan)
gadmosaxlebul berZenTa STamomavlebs warmoadgendnen [255, 32].
sabWoTa reJimis sawyis etapze, kerZod, 1921
wlis ivlisidan 4 agvistomde saqarTvelos mTavrobam SeimuSava debuleba aRmosavleT saqarTvelodan berZnebis gadasaxlebis Sesaxeb saberZZneTSi [242, 35].
1922 wels saberZneTSi gaemgzavra ltolvili berZnebis 6010 kaci. darCenili iyo 500 berZeni, romelTac gamgzavrebis araviTari saSualeba
ar gaaCniaT. saWiro iyo 5000 osmaluri qaRaldis
lira, ris gaRebasac saxelmwifo saxsrebidan varaudobdnen [256, 91].
1924 wlis 3 aprils baTumidan saberZneTSi
wavida 1300 berZeni. maT viza miiRes baTumSi myofi sparseTis konsulisgan. konsulma viza gasca
saberZneTis sagzao saministros gadawvetilebis
Semdeg.
154
wasvlis msurveli ufro meti berZeni iyo,
magram saberZneTis mTavrobam droebiT SeaCera
ltolvilebis miReba arsebuli viTarebis gamo.
kerZod, momzadebul barakebSi, sadac unda mieRoT saqarTvelodan ltolvilebi, ukve cxovrobdnen mcire aziidan wamosuli berZnebi. faqtobrivad maTi SeCereba moxda saberZneTis saxelmwifos moumzadeblobis gamo, mieRo Tvistomni. am
dros wasvlis msurveli, mxolod afxazeTidan
5000 kaci iyo. amierkavkasiis xelisufleba agitacias eweoda berZnebis datovebasTan dakavSirebiT. xelisuflebas miaCnda, rom berZnebi saukeTeso Tambaqos mwarmoeblebi iyvnen da maTi darCena sasurveli iyo, rogorc afxazeTisaTvis, ise
saerTod amierkavkasiisaTvis [257, 137].
samSobloSi wasvlaze uaris Tqmis gamo berZnebi imuqrebodnen aSkara grandiozuli demonstraciis mowyobiT. ltolvilebi moiTxovdnen,
rom Tu xelisuflebas ar SeeZlo maTi saberZneTSi gamgzavreba, maSin xeli SeewyoT braziliaSi wasasvlelad [258, 12].
1925 wlisaTvis, mxolod walkis raionSi 45
soflidan 24 berZnuli iyo, sadac 25 aTasze meti
kaci cxovrobda. aRbulaRis mazraSi 8 aTasamde,
borCalos mazraSi 5 aTasamde da 10 aTasamde
berZeni sxva mazrebSi iyo gafantuli [259, 35, 77].
1926 wels aWaraSi berZnuli mosaxleoba 7629
suls Seadgenda. aqedan baTumSi cxovrobda 4849
suli, mazrebSi – 2780 [260, 203].
afxazeTis berZnul mosaxleobaSi kvlav aRmocenda moZraoba saberZneTSi gadasaxlebasTan dakavSirebiT. 1926 wels daaxloebiT 23 aTasi berZeni
moiTxovda saberZneTSi gadasaxlebas. xelisufle155
ba politikuri mosazrebiT winaaRmdegobas uwevda
am moZraobas da mimarTavda farTo agitacia-propagandas, ris Sedegadac gadasaxlebis msurvelTa
raodenoba 3 aTasamde Semcirda [138, 115].
1930 wels pilenkovskis raionis berZnebSi
isev gaCnda survili saberZneTSi gamgzavrebisa.
aseTive tendencia Canda berZnebiT dasaxlebul
raionebSic. berZnebis saerTo raodenoba, romlebic Tavisi ojaxebiT cdilobdnen saqarTvelodan sazRvargareT gamgzavrebas 1200-1400 kacs Seadgenda, yvela isini ganekuTvneboda Rarib mosaxleobas da ganTavisuflebuli iyvnen gadasaxadebisagan. berZnebis mniSvnelovani raodenoba
afxazeTSi cxovrobda ramdenime aTeuli weli da
maTgan saberZneTSi adre aravin yofila.
berZenTa wasvlis survilis mizezebi SemdegSi mdgomareobda: 1. ZaldatanebiTi gawevrianeba
kolmeurneobebSi; 2. ekonomikuri siduxWire da
SimSilobis zRurblze yofna; 3. mcire miwianoba
da mousavlian miwebze dasaxleba; 4. saskolo
saqmis mougvarebloba [261, 214, 218].
imave wels Seiswavles dasavleT saqarTveloSi mcxovrebi berZnebis socialur-ekonomikuri mdgomareoba. amtkicebdnen, rom berZnebis mier
Seqmnili saTvistomo `berZnebis urTierTdaxmarebis komiteti~ moskovis saberZneTis saelCos zegavleniT saqmianobda, rom am organizaciis xelmZRvanel Tanamdebobebze saberZneTis dazvervis
agentebi msaxurobdnen, romlebic samSobloSi
berZnebis emigracias uwevdnen propagandas. motanili cnobebidan irkveva, rom yovelwliurad izrdeboda saberZneTSi wamsvleli emigrantebis
ricxvi: 1926 wels gaemgzavra 30 ojaxi, 1927 wels
156
– 58 ojaxi, 1928 wels – 205 ojaxi, 1929 wels –
444 ojaxi. iyo SemTxvevebi, roca mTel sofels
mouTxovia gadasaxlebis ufleba (magaliTad, sofel andreevskis 295 komlma, 1200-1400 kacma gamoTqva samSobloSi dabrunebis survili) [262,
143].
omis Semdgom periodSi xelisuflebis politika berZnebTan mimarTebaSi radikalurad Seicvala. saqarTvelos da afxazeTis avtonomiuri
respublikis sadireqtivo organoebis gadawvetilebiT 1949 wels afxazeTidan yazaxeTSi gaasaxles berZnebi (ucxo qveynis qveSevrdomebi). aseve
berZeni erovnebis pirebi, romlebsac ar hqondaT
moqalaqeoba. bunebrivia, zogierTi moqalaqe berZeni gasaxlebulis axlo naTesavi iyo. amitom
maTma nawilma gamoTqva survili nebayoflobiT
wasuliyvnen maTTan erTad, ris Sesaxeb gancxadebiT mimarTa saTanado organoebs. aseTi moqalaqeebis survili adgilobrivi partiuli da sabWoTa organoebis xelmZRvanelebma gaiges, rogorc
berZnebis saerTo gadawvetileba da gamoyenebul
iqna masobrivi gadasaxlebisaTvis. xelisuflebam
yovel ojaxs winadadeba misca daewera gancxadeba nebayoflobiT wasvlaze [263, 1].
1949 wels ucxo qveynis qveSevrdom berZnebTan erTad gasaxlebaze nebayoflobiT gancxadeba dawera 328 kacma [264, 3]. miuxedavad imisa, rom
mraval berZens ar surda afxazeTidan wasvla da
uari Tqves gancxadebis daweraze, isini mainc gasaxlebuli iqnen.
mTlianobaSi gaasaxles 981 ojaxi 4343 sulis raodenobiT. maT Soris soxumidan 21 ojaxi,
soxumis raionidan – 730, gulrifSidan – 173, gu157
dauTidan – 47, oCamCiridan – 8, gagridan – 1,
tyvarCelidan – 1.
gasaxlebulTa Soris iyvnen skkp wevrebi, samamulo omis monawileebi, samxedro mosamsaxureTa ojaxis wevrebi da frontze daRupulTa STamomavlebi [263, 1].
berZenTa nawili, romelmac SeeZlo gasaxlebis dros mimalva da gaifanta afxazeTisa da
aWaris teritoriaze, 138 ojaxs Seadgenda. maTgan
49 ojaxi qobuleTis raionSi imyofeboda. dasaxlebuli ojaxebidan 70-ma mimarTa afxazeTis xelisuflebas daebrunebina maTTvis saxlebi da
qoneba. iyo SemTxvevebi, rodesac berZnebi saxlSi
da samuSaoze uvardebodnen maT binebSi Camosaxlebul qarTvelebs da moiTxovdnen qonebis dabrunebas [264, 4].
ukanonod gasaxlebul berZenTa qoneba: saxli, saqoneli, saojaxo aveji da a. S. saocrad
dabal fasebSi mieyida soflad kolmeurneebs,
romlebic Camoasaxles saqarTvelos mciremiwiani
raionebidan, xolo qalaqad – mosamsaxureebs. realizaciis Tanxam afxazeTis saxelmwifo bankSi
Seadgina 2 309 184 maneTi da 60 kapiki. aRniSnuli
Tanxidan gadasaxlebulebs Cauricxes mxolod
583 607 maneTi. danarCeni Tanxis gaucemlobas xelisufleba amarTlebda imiT, rom ar iyo gancxadebiT mimarTva gadasaxlebulTa mxridan Tanxis
gadagzavnis Sesaxeb. ucnobi iyo maTi misamarTebi, an isini uars acxadebdnen mieRoT es Tanxa.
gasaxlebuli berZnebis saxl-karze da meurneobaze, saqarTvelos mciremiwiani raionebidan
gadmosaxlebul glexebs miecaT 13 972 900 maneTi.
158
maT Caatares didi samuSaoebi berZnebis yofili
mamulebis gasaumjobeseblad [263, 2].
1952 wlis 12 dkembers saqarTvelos ministrTa sabWos dadgenilebis Tanaxmad, saCxeris raionidan afxazeTSi damatebiT unda CaesaxlebinaT
kolmeurneTa 100 ojaxi. raionulma xelmZRvanelobam quTaisis olqis mesveurebTan SeTanxmebiT
SearCia sofeli moxva [265, 1], magram soflis
mcxovrebTa mxridan sastik winaaRmdegobas waawyda. mogvianebiT sofel moxvas magier SeirCa saCxeris raionis soflebi, rogoric iyo xvanis soflsabWos Walovanis, zemo moxvas, wmanis mcxovrebTagan 77 kolmeurnis ojaxi. 1952 wlis 26 dekembers isini Caasaxles afxazeTSi [265, 5].
afxazeTSi mimdinare demografiul cvlilebebs sakavSiro xelisuflebis nebarTvis gareSe
saqarTvelos xelmZRvaneloba ver ganaxorcielebda. stalinisa da berias gardacvalebis Semdeg
1953 wels gaaqtiurdnen malulad aq darCenili
berZnebi da moiTxovdnen saxlebis dabrunebas. xelisuflebas ukve aRar SeeZlo daekmayofilebina
berZenTa samarTliani moTxovna, radgan xuTi
wlis win saqarTvelos sxvadasxva raionidan organizebulad Camosaxlebulma qarTvelebma Tavis
pirvandel sacxovrisSi faqtobrivad moSales sakuTari meurneoba da maTi ukan dabruneba kidev
ufro met xarjebs gamoiwvevda saxelmwifosaTvis.
daebrunebinaT berZnebi Tavis `sacxovrisSi~ _
niSnavda bedis amarad mietovebinaT udanaSaulo
adamianebi da amdenad, gaemeorebinaT danaSauli,
romelic daSvebuli iqna 1949 wels [264, 4].
mdgomareoba TandaTan rTuldeboda. 1954
wels yazaxeTidan berZnebis 15 ojaxi dabrunda
159
afxazeTSi. amave wels kidev 200 ojaxma SeZlo
dabruneba. berZnebsa da qarTvelebs Soris, romlebic berZenTa binebSi cxovrobdnen da sakarmidamo nakveTebs amuSavebdnen, konfliqturi situacia Seqmna. viTareba imdenad daiZaba, rom sasamarTloebs daevala problemis mogvareba [266, 1,
2, 3]. respublikis xelmZRvaneloba Tvlida, rom
ukeTesi iqneboda berZnebi darCeniliyvnen sadac
imJamad cxovrobdnen. ukidures SemTxvevaSi berZnebis moTxovna SeiZleba daekmayofilebinaT
kolmeurneobebSi maTi gansaxlebiT [263, 3].
aqve unda aRiniSnos, rom berZeni erovnebis
warmomadgenelTa nawili, romelic samamulo
omamamde saberZneTSi wavida, 50-ian wlebSi kvlav
brundeba saqarTveloSi. es procesi mraval siZnelesTan iyo dakavSirebuli. zogierT maTgans
jer kidev adre hqonda miRebuli saqarTveloSi
cxovrebis ufleba. magaliTad, ivane xartomajidi afxazeTis cak-is gadawvetilebiT 1930 wels
iRebs moqalaqeobas, rac 1955 wels kvlav gadasawyveti gaxda xelisuflebis mxridan [267, 3].
saqarTvelos xelmZRvanelobas miaCnda, rom:
1. Sua aziaSi gadasaxlebuli berZnebi, romlebic
jer kidev ar dabrunebuliyvnen, daemagrebinaT
adgilze; 2. aWaraSi gadasuli berZnebisaTvis SeeqmnaT mudmivi cxovrebis pirobebi; 3. ojaxebi,
romlebic dabrundnen an darCnen afxazeTSi, ganesaxlebinaT Caisa da citrusebis meurneobebSi,
daesaqmebinaT mrewvelobaSi, gansakuTrebiT q.
tyvarCelSi; 4. ojaxebisaTvis, romlebic dasaxlebuli iqnebodnen afxazeTisa da aWaris raionebSi, Sesabamisad unda gamoeyoT miwis nakveTebi
individualuri meurneobis organizaciisaTvis; 5.
160
radganac gasaxlebuli berZnebis qoneba Sefasebuli iqna dauSveblad dabal fasebSi, biujetidan unda gamoeyoT Tanxa erTdrouli daxmarebisaTvis meurnebis mosawyobaT [264, 4-5].
1955 wlis 22 dekembers yazaxeTis ministrTa
sabWom mimarTa saqarTvelos mTavrobas 1949
wels afxazeTidan gasaxlebuli berZnebis Sesaxeb. 1956 wlis 14 ianvars saqarTvelos ministrTa
sabWom miiRo dadgenileba berZeni erovnebis sabWoTa moqalaqeebis sakiTxTan dakavSirebiT. dadgenilebidan gamomdinare, unda SeefasebinaT maTi
qonebrivi danaklisi. rogorc viciT, berZnebi
arakanonierad gaasaxles yazaxeTSi [268, 4]. maTi
qonebis SefasebasTan dakavSirebiT respublikis
xelmZRvanelobam gamoyo 15 specialisti. maTgan 5
agronomi, 3 inJineri qalaqebisa da soflebis
mSeneblobis saministrodan da komunaluri meurneobis saministrodan 2 inJineri [268, 5].1956 wlis
6 ianvars respublikis mTavrobam miiRo `sabWoTa
moqalaqeebis~, erovnebiT berZnebis 544 gancxadeba, romlebic imJamad yazaxeTSi cxovrobdnen.
gancxadebis avtorebi moiTxovdnen miyenebuli
zaralis anazRaurebas [269, 4].
saqarTvelos ministrTa sabWos 1956 wlis 14
ianvris dadgenilebis Sesabamisad afxazeTis avtnomiuri respublikis ministrTa sabWom berZenTa qoneba soxumisa da gulrifSis raionebis mixedviT Seafasa 4 875 692 maneTad da 45 kapikad
[269, 35]. berZnebis SromiTi da sayofacxovrebo
mowyobis organizaciisaTvis afxazeTis avtonomiuri respublikis xelmZRvanelobam Seqmna komisia
labaxuas, berulavas, arSbas, Cagunavas da sxv. SemadgenlobiT [269, 44]. 1956 wlis 16 ivlisis gadaw161
vetilebiT afxazeTis ministrTa sabWo moiTxovda
saqarTvelos biujetidan gamoyofiliyo Tanxa dazaralebuli berZnebisaTvis [269, 51, 52, 53].
respublikis biujetidan dafinansda 259 saxlis mSenebloba, sadac 1956 wels Seasaxles Sua
aziidan dabrunebuli berZnebi [269, 54]. Tumca am
sakiTxebis gadawvetis dros mraval winaaRmdegobasa da gaugebrobas hqonda adgili.
berZen kolmeurneTa 900 meurneobidan, romlebic 1949 wels gaasaxles, 1956 wels dabrunda
392 komli, xolo danarCenebi TandaTanobiT
brundebodnen [269, 56]. radganac 1949 wels saqarTvelos kp ck-s da saqarTvelos ministrTa sabWos 20 ivnisis saTanado dadgenilebiT #675 gadasaxlebuli berZnebis binebSi Seasaxles saqarTvelos sxvadasxva mciremiwiani raionebidan
gadmosaxlebuli kolmeureebi, dabrunebul berZenTa umravlesoba (259 ojaxi) darCa binisa da
miwis nakveTis gareSe. isini moiTxovdnen kuTvnili qonebis dabrunebas. magram am moTxovnilebis
dakmayofileba SeuZlebeli xdeboda, radgan gadmosaxlebulma kolmeurneebma likvidacia gaukeTes meurneobas pirvel sacxovrisSi. garda amisa,
romlebic adre berZnebs ekuTvnoda, ganicada
mniSvnelovani rekonstruqcia.
saqarTvelos
respublikis
xelisufleba
TxovniT mimarTavda sakavSiro xelmZRvanelobas,
rom neba miecaT berZnebis 259 ojaxisaTvis gamoeyoT Sida respublikuri gadasaxlebisaTvis gankuTvnili binebi, vidre arsebobda amis SesaZlebloba. Tanxa ganisazRvra 6 376 aTasi maneTiT saqarTvelos biujetidan.
162
erTdroulad
saqarTvelos
xelisufleba
iTxovda daevaldebulebinaT ssrk soflis meurneobis banki berZenTa 259 ojaxisaTvis sameurneo
bazis Sesaqmnelad miecaT krediti 518 aTasi maneTis raodenobiT [269, 57, 58].
1949 wels saqarTvelodan, kerZod afxazeTidan, e. w. specgadasaxlebis motiviT gaasaxles
somxebi, lazebi da Turqebi. mogvianebiT dabrunebulma erovnebebma moiTxoves zaralis anazRaureba da iseTive SeRavaTebis miReba, rac berZnebisaTvis iyo gaTvaliwinebuli [269, 66].
$6. azerbaijanelebi
azerbaijaneli xalxi kavkasiis xalxebs Soris SedarebiT axalgazrdaa. XIX saukunis dasawyisSi, dRevandeli azerbaijanis teritoriis ruseTis mier dapyrobis periodSi, azerbaijanis
Turqulenovani mosaxleoba sxvadasxva patar-patara feodalur erTeulebSi (saxanoebSi) iyo gaerTianebuli. es saxanoebi iyo: Seqis, yarabaRis,
yubis, Sirvanis, baqos, naxiWevanis, ganjis, TaliSis. aseve ramdenime saxano arsebobda iranis
(samxreT) azerbaijanis teritoriaze – Tavrizis,
ardebilis... arsebobda ufro patara feodaluri
erTeulebic: yazaxis, SamSadilis, elisus sasulTnoebi. es ukanaskneli daRestnelTa aRmosavleT
kaxeTis teritoriaze migraciis Sedegad Camoyalibda. igive SeiZleba iTqvas elisus sasulTnos
Crdilo-dasavleTiT mdebare War-belaqnis sazogadoebazec.
163
dRevandeli azerbaijanis saxelmwifos teritoriaze arsebuli feodaluri erTeulebi ruseTis imperiis SemadgenlobaSi ruseT-iranis 1828
wlis TurqmenCais sazavo molaparakebis Semdeg
Sevida. am droisaTvis Tanamedrove azerbaijanis
teritoriaze azerbaijaneli TaTrebis (rogorc
maT maSin uwodebdnen) raodenoba daaxloebiT
600 aTasi kaci iyo.
eTnonimi azerbaijaneli sabWoTa xelisuflebis damyarebamde saerTod ar arsebobda. sxvadasxva Turqulenovan tomebs saerTo eTnikuri TviTSegneba ar hqondaT, radgan am teritoriaze Turqulenovani xalxebis gansaxlebis Semdeg maT saerTo saxelmwifo arasdros SeuqmniaT [270, 303].
XIX saukunis literaturaSi azerbaijanelebi
`TaTrebad~ saxeldebodnen. rogorc cnobili mecnieri valerian gabaSvili aRniSnavda – qarTvelisaTvis yvela mahmadiani `TaTari~ iyo [271, 27].
1917 wels saistorio sazogadoebis sxdomaze
wakiTxul moxsenebaSi, cnobilma qarTvelma mecnierma pavle ingoroyvam politikur literaturaSi pirvelad axsena saxeli `aderbejani~. swored man daarqva am garkveul teritoriaze mosaxle xalxs `azerbaijanelebi~. faqtiurad, mecnierma aRadgina am teritoriuli arealis odindeli istoriuli saxelwodeba `adarbadagani~. mogvianebiT, es termini gavrcelda jer ruseTis imperiaSi da Semdeg, mTel msoflioSi. amis gamo,
`azerbaijanelebi~ pavle ingoroyvas `naTlias~
eZaxdnen [272, 66-67].
aqve unda aRvniSnoT, rom batoniSvili vaxuSti XVIII saukunis pirveli meoTxedis movlenebTan dakavSirebiT dRevandeli iranis azerbai164
janis teritorias `adribeJanis~ saxeliT moixseniebs.
xalxs, romelsac azerbaijaneli uwodes, is
rogorc endoeTnonimis, ise egzoeTnonimis saxiT
ucnobi iyo. sxvadasxva Turqulenovani xalxebi
TavianTi tomobrivi saxelwodebebiT iwodebodnen. Turqulenovani poetebi da mwerlebi cdilobdnen krebiTi TviTsaxelwodebis Seqmnas. yarabaRis xanis karis poeti vagifi maT momTabare
tomTa `elis~ saxeliT moixseniebda. mirza faTali axundovi dRevandel azerbaijanelebs `kavkasielebs~, `muslimebs~, `TaTrebs~ uwodebda. aramuslimi avtorebi XIX saukuneSi xSirad sargeblobdnen terminebiT: `yarafafaxebi~, `yizilbaSebi~, `yajarebi~, `Taraqamebi~, `Turqebi~, `TaTrebi~ da sxv., romelTaganac Tioeuls gansakuTrebuli istoriuli datvirTva hqonda [270, 304].
azerbaijanuli ena ganekuTvneba alTauri
ojaxis Turquli jgufis samxreT-dasavlur (oRuzur) qvejgufs. saliteraturo enas safuZvlad
daedo Semaxur-baqouri dialeqti. damwerloba
amJamad efuZneba daTinur grafikas – kavkasiis
azerbaijanSi da arabul grafikas – iranis azerbaijanSi. azerbaijanelTa Soris gavrcelebulia
agreTve Turquli da sparsuli enebi. Turquli
(oRuzuri) salaparako ena kavkasiis azerbaijanSi gabatonda XI-XIII saukuneebSi.
azerbaijaneli eris formirebaSi gadamwveti roli Seasrules Turqulenovanma oRuzma tomebma, romelTac XI saukunidan daipyres ra istoriuli `atropatena~-s da kavkasiis albaneTis
miwa-wyali, moaxdines adgilobrivi iranuli da
165
kavkasiuri modgmis tomebis (atropatenelebis da
albanelebis) asimilacia [255, 47-48].
arabebis Semdeg saqarTvelos teritoriaze
araerTxel SemoiWrnen aq `Camosxdomis~ mizniT:
Turq-selCukebi (XI-XII ss.), monRol-Turqebi (XIIIXIV ss.), Cobanianebi, jalairebi, mcire aziis
Turqebi, Turqmanebi (XIV-XV ss.), osmalebi, yizilbaSebi (XV-XVI ss.).
XVI saukunis bolosa da XVII saukunis pirvel naxevarSi samxreT saqarTveloSi mkvidrdebian osmalo momTabareebi (iuriuqebi), aRmosavleT
kaxeTsa da qvemo qarTlSi yizilbaSuri tomebi.
Sah-abasma didi raodenobiT Semoiyvana momTabaruli tomebi saqarTveloSi (da, agreTve, aRmosavleT amierkavkasiaSi) centraluri da samxreT
iranidan, samagierod didi raodenobiT gaiyvana
iranis dasaxlebul raionebSi samxreT kavkasiis
kulturuli meurneebi, vaWrebi da xelosnebi.
XVII saukunis pirvel meoTxedSi kaxeTSi da, gansakuTrebiT, qvemo qarTlSi gaCnda momTabareTa
kompaqturi masa. dasturlamalSi moTavsebul
`elis debulebaSi~ CamoTvlilia (qarTlis da kaxeTis) yizilbaSuri tomebis gantotebani, romlebic am tomebis daSlisa da danawevrebis Sedegad
warmoiqmnen: javanSiri, qeSalu, najma dilu, aruxlo, demurCi, hasandlu, ahmadlu, xialu, sarajlu da sxv. [273, 308].
amdenad, saqarTvelos istoriis ganviTarebis
tragikulma Taviseburebam – mesxeT-javaxeTsa da
qvemo qarTlSi ganapiroba am ZirZvel qarTul miwaze qarTuli eTnosis poziciebis sagrZnobi Sesusteba. mahmadianuri saxelmwifoebis ganuwvetelma agresiam ukve XIII saukunidan moaoxra da
166
gaaCanaga odesRac baRnarad qceuli es baraqiani
mxare. osmaleTis intensiuri eqspansiis Sedegad
mesxeT-javaxeTi saerTod mowyda deda-samSoblos
da axalcixis safaSod gadaiqca. saqarTvelos
farglebSi darCenili qvemo qarTli – somxiT-sabaraTiano, lore faqtiurad qarTvelebisagan daicala. politikuri centris – Tbilisis politikur-ekonomikuri da kulturuli zegavlena Sesustda
saqarTvelos gasabWoebis Semdegac samxreT
saqarTvelo kvlav polieTnikur regions warmoadgenda. mosaxleobis mniSvnelovan nawils qarTuli ena arc esmoda, gamoirCeoda konfesiuri
mravalferovnebiTac [274, 156-157].
XX saukunis 20-ian wlebSi mesxeTSi mcxovrebi gamahmadianebuli aqrTveli kiTxvaze – TaTari xar Tu qarTveli? pasuxis SemTxvevaSi TaTari var – niSnavda qarTvel mahmadians. sxvebs
ki uwodebda qurTs, Taraqamas, Turqs da ara TaTars... [272, 183].
Tanamedrove azerbaijanelebis mecnierTa nawili cdilobs, qvemo qarTli Turquli modgmis
xalxis istoriul samSoblod gamoacxados. ufro metic, mTel saqarTvelos ganixilaven TurqTa uwyveti mkvidrobis regionad, sadac isini
jer kidev II saukuneSi movidnen da amis Semdeg,
yovelTvis wamyvan rols TamaSobdnen. VI-VII saukuneebSi maT formirebaze mniSvnelovani gavlena
iqonies xazarebma, XI-XII saukuneebidan – yivCaRebma da oguzebma. XVI saukunis damlevidan ki,
_ osmalebma. calkeul avtorebs, saqarTveloSi
damkvidrebuli Turquli modgmis xalxebSi SehyavT qarTuli eTnografiuli jgufebic (mesxebi,
167
aWarlebi, gurulebi da a. S.), xolo rac Seexeba
qvemo qarTls, miaCniaT, rom igi uxsovari droidan iyo Turquli modgmis tomis `borCalus~ samkvidro [275, 141].
axla, rac Seexeba realobas. qarTuli da
iranulenovani wyaroebis mixedviT qarTlis samefos samxreT-aRmosavleTiT yazaxisagan berdujis
(papakaris) qedi hyofda. samxreTiT qarTls erevnis sabeglarbego ekvroda. qarTlis ukiduresi
samxreTi provinciebi lore da bambaki iyo. 1604
wels Sah-abas pirvelma qarTlis mefes waarTva
lore da debedas xeoba, sadac borCalus yizilbaSuri tomi Caasaxla, amitom am mxares borCalos saxelic daumkvidrda [195, 226].
ukanaskneli statistikuri monacemebis mixedviT saqarTveloSi mcxovrebi azerbaijanelebis yvelaze didi ricxvi qvemo qarTlis regionze modis (marneulis da gardabnis raionebi). am
eTnosis (`elis~) Camosaxlebis istoria ramdenime
etaps moicavs da sxvadasxva istoriul movlenebTanaa dakavSirebuli. irkveva, rom mravalsaukunovani cxovrebis manZilze maT aq Seqmnes e. w.
`borCaloeli~ azerbaijanelis Taviseburi tipi
(`borCal~ eTnonimia da ara toponimi), romlis
TviTSegneba, yofa da tradiciebi gansxvavdeba ra
sxva regionebis azerbaijanelebisagan, adgilobrivi socialur-ekonomikuri pirobebisa da ekologiuri garemos zegavleniT miRebuli fenomenis aSkara gamoxatulebaa [276, 68-69].
zogadad, iranidan gadmosaxlebul momTabareebs azerbaijanelebTan gacilebiT ufro meti
akavSirebdaT (ena, zogi ram zne-Cveulebasa da
religiur wyobaSi), vidre sakuTriv iranelebTan
168
da sxva mahmadian xalxebTan. amitomac aris, rom
saqarTveloSi mcxovreb maT axlandel STamomavlebs Tavi azerbaijanelebad miaCniaT [31, 64].
`Turq-azerbaijanelTa~ Camosaxlebas qarTveli mefeebic uwyobdnen xels. magaliTad, XVIII
saukunis Sua xanebSi ereklem muRanis velidan
gadmoasaxla sparsTagan Seviwroebuli Turqmanebis 250 ojaxi, romelTac Seuqmna soflebi muRanlo, yafanaxCi da yizil-hanjoli. gadmosaxlebul yvela ojaxs Tavisi funqcia hqonda gansazRvruli; zogs soflis meurneobis ganviTarebisaTvis unda waeSvelebina xeli, zogs vaWroba an
xelosnoba ganeviTarebina, zogsac meomris movaleobis Sesruleba hqonda dakisrebuli [277, 51].
azerbaijanuli plasti aseve mkafiod ikveTeba arxispira soflebSi, romelTa umetesoba
`lu~ prefiqsiani toponimebiT xasiaTdeba (`aruxlu~, `nazarlu~, `qesalu~ da sxv.).
irkveva, rom Turqulenovani tomebis aq Camosaxleba intensiurad nadir-Sahis laSqrobis Semdeg dawyebula, roca adgilobrivi qarTuli mosaxleobis udidesi nawili fizikurad iqna ganadgurebuli da saZovrebi `elis~ tomebma daikaves.
dReisaTvis gardabnis raionis azerbaijanelebi ise rogorc marneulisa, Tavis Tavs gamorCeulad sxva azerbaijanelebisagan, adgilobriv
_ `mkvidr~ mosaxleebad Tvlian [278, 102].
qvemo qarTlSi mcxovreb mahmadian sunitebs
batoniSvili vaxuSti TaTrebad moixseniebs. amave
dros maT Taraqamas uwodebs: `uwodeben Taraqamad,
vinaiTgan briyvni, ucodinarni arian~ [279, 436].
Turqi mahmadianebis uflebebis dacvis TvalsaCino magaliTia, erekles mefobis droindeli
169
gadmocema: dilaadrian erekles moesma, rom misi
ori msaxuri erTmaneTs ekamaTeboda. qarTvelma
msaxurma qurdaSvilma TaTar msaxurs Turme uTxra: `Se rjul ZaRlo TaTaro~. amis gamo, erekles brZanebiT qurdaSvils ena nemsiT dauCxvlites. mefes msaxurisTvis uTqvams: kargad unda
icode, rom rogorc Sen Seni rjuli giyvars, ise
magas Tavisio, mefes Tavisi saxlidan qurdaSvili gauZevebia [280, 75].
azerbaijanul
samecniero
literaturaSi
1873 wlisaTvis azerbaijanelebis raodenoba Tbilisis guberniaSi 64 aTasi aqvT naCvenebi. es raodenoba, bunebrivia, xelovnurad aris gazrdili,
radgan maTi warmodgeniT, Turme Tbilisis guberniis axalcixis mazris mosaxleobis 51%
azerbaijaneli iyo. azerbaijanel mecnierTa
falsificirebul publikaciebs sazRvari ara
aqvs. maT mahmadiani qarTvelebi, romelTaganac
bevrs qarTuli gvarebi kargad axsovda da romlis garkveulma nawilma qarTulic icoda, azerbaijanelebad gamoacxades. sinamdvileSi, 1886
wels axalcixis mazraSi TaTrebad Cawerili
qarTveli mahmadianebis procentuli raodenoba
17,4% iyo (16.114 suli).
azerbaijanel mecnierebs aseve azerbaijanis
istoriul-geografiuli olqi hgoniaT dRevandeli saingilo anu aRmosavleT kaxeTi, romelic
qarTvelebma Sah-abas I-is SemoWris Semdeg dakarges da ris Sedegadac aq daRestnuri tomebis
(xunZebis, waxurebis) migracia da dasaxlkareba
moxda. qarTvelTa eTnografiul jgufs ingiloebs ki (rogorc mahmadianebs, aseve qristianebs)
araqarTvelebad acxadeben. mxolod qristianebs
170
weren aRsarebis dros qarTvelebad, mahmadiani
ingiloebis ki Zalad asimilacias axdendnen da
maTi nebis miuxedavad, yvela aRweraSi azerbaijanelebad weren [270, 306-307].
saingilo, istoriuli kaxeTis Crdilo-aRmosavleTi nawili, axlandeli azerbaijanis respublikis farglebSia. moicavs belaqnis, zaqaTalisa da kaxis raionebis teritorias. saingilo
iwyeba iq, sadac dRevandeli kaxeTi Tavdeba da
sazRvrad udevs patara mdinare mazimCai (istoriuli maWiswyali) [281, 3]. saingilo Sedgeba ori
politikuri erTeulisagan – War-belaqnisa (elisuni) da elisus sasulTnosagan. misi teritoria
adrindel saukuneebSi Zveli qarTuli provinciis hereTis Semadgeneli nawili iyo. XI saukunis
dasawyisSi administraciulad maWis saerisTavos
farglebSi moeqca [282, 13].
XVI-XVII saukuneebSi kaxeTis samefos politikurma cvlilebebma, osmaleTisa da sparseTis
gamudmebulma agresiam, daRestneli feodalebis
Tavdasxmebma am mxaris ekonomikuri da politikuri dacema gamoiwvia. nadgurdeboda qarTveli
mosaxleoba, am adgilebSi saxldebodnen waxureli da avarieli lekebi. erTdroulad xdeboda
qarTveli mosaxleobis daymeveba da gamahmadianeba. droTa viTarebaSi saingilo saerTod mowyda
kaxeTis samefos da XVIII saukunis pirvel meoTxedSi sabolood Camoyalibda avarieli da waxuruli lekebis, egreT wodebuli, Tavisufali Temebi. kaxeTis mefeebis araerTi mcdeloba, gaeTavisuflebinaT aRmosavleT kaxeTis miwebi, uSedegod mTavrdeboda.
171
1803 wels War-balaqani da elisus sasulTno
ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi Sevida. 1830
wels carizmma gaauqma maTi politikuri damoukidebloba da Seqmna War-belaqnis olqi, mis bazaze ki 1840 wels belaqnis mazra, romelic administraciulad saqarTvelo-imereTis guberniaSi
Sevida. 1842 wels igi kvlav calke olqad gamoiyo, 1844 wlidan War-belaqnis samxedro olqi gaxda. 1860 wlidan zaqaTalis okrugad iwodeboda
da eqvemdebareboda daRestnis olqs. amave dros,
yofili elisus sasulTnos mTliani nawili, egreT wodebuli, mTiani ZaRali, samuris okrugs
SeuerTda. 1921 wlidan saingilo azerbaijanis
farglebSi moeqca [283, 14].
aqve aRvniSnavT, rom 1918-1920 wlebSi saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobas
ar miumarTavs saingilos Semosamtkiceblad raime RonisZiebisaTvis [284, 18]. samagierod bevr rames akeTebda erovnul umciresobaTa uflebebis
dacvisaTvis. jer kidev 1918 wlis 30 maiss erovnuli sabWos sxdomaze sagangebod imsjeles
erovnul umciresobaTa warmomadgenlebis Sesaxeb da miiRes Semdegi dadgenileba: `saqarTvelos teritoriaze mcxovreb sxvadasxva erovnebaTa umciresobis warmomadgenelni saqarTvelos
erovnul sabWoSi miRebul iqnas am erebis mosaxleobis raodenobis proporciis mixedviT. TviT
warmomadgenlebis mowveva xsenebul erebis nacionalur sabWosTan an sxva amgvar dawesebulebebTan SeTanxmebiT moxdes~ [285, 114].
Tumca unda iTqvas, rom sabWoTa ruseTsa da
saqarTvelos Soris 1920 wlis 7 maiss xelmowerili dokumentis Tanaxmad sabWoTa ruseTma za172
qaTalis olqi saqarTvelos farglebSi Semaval
teritoriad aRiara [208, 339]. magram sabWoTa
azerbaijanis mesveurebma, gaiges ra es faqti, im
dResve saswrafo depeSebi afrines moskovSi: ukmayofilebas gamoTqvamdnen sakiTxis amgvarad gadaWris gamo. moskovelma mmarTvelebma ar awyenines baqoel kolegebs. amis Sedegi is iyo, rom 12
maiss saqarTvelo-ruseTis damatebiTi SeTanxmebis ZaliT olqis mikuTvnebis sakiTxi unda gadaeWra Sereul komisias Tanabari raodenobis qarTveli da azerbaijaneli warmomadgenlebis SemadgenlobiT, komisiis Tavmjdomare ki ruseTidan iqneboda. arc saqarTvelos da arc azerbaijans komisiis gadawvetilebamde ufleba ar hqoniaT SeeyvanaT olqis teritoriaze jarebis axali kontigenti, ese igi, imaze meti, rac 12 maiss
iq imyofeboda.
damatebiTi SeTanxmebis wamgebianoba saqarTvelosaTvis aSkara iyo. rogorc vxedavT, ruseTma mTlianad gauqvemdebara Tavis kontrols
zaqaTalis sakiTxis gadawveta. 12 maisis mdgomareobiT zaqaTalaSi mxolod me-11 armiis nawilebi imyofebodnen da qarTul mxares ar SeeZlo
Zalebis Seyvana. Tu komisia sakiTxs ganixilavda
da kenWisyraze mividoda saqme, ruseTis warmomadgenlis pozicia gadamwveti aRmoCndeboda. igi
azerbaijanelebs dauWerda mxars da sakiTxi saqarTvelos sazianod gadawydebda [286, 137-138].
saqarTvelos xelisufleba am teritorias
bunebrivia Cveni samSoblos ganuyofel nawilad
Tvlida, rac aisaxa kidec 1921 wlis konstituciis 107-e muxlSi, romlis mixedviT zaqaTalis
173
olqs eniWeboda `adgilobriv saqmeebSi avtonomiuri mmarTveloba~ [287, 476].
saingilos sakiTxi kvlav ucvleli darCa
1921 wlisaTvis amerkavkasiis sabWoTa respublikebis sazRvrebis gamijvnisas, rodesac igi azerbaijans faqtobrivad mitacebuli hqonda. imis
nacvlad, rom saqarTvelos sabWoTa xelisuflebas esargebla sazRvrebis gamijvnis procesiT
da aRedgina istoriuli samarTlianoba – saingilo saqarTvelos teritoriaSi moeqcia, 1921 wlis
5 ivliss saqarTvelos da azerbaijanis delegatTa konferenciam oficialurad daakanona saingilos datoveba azerbaijanis SemadgenlobaSi, rac
daadastura amierkavkasiis respublikebs Soris
sazRvrebis damdgenma rkp(b) kavbiuros specialurma komisiam 1921 wlis 26 ivniss [284, 18].
temini `saingilo~ da `ingilo~ XIX sauuneSi
Seqmnili terminebia. dapyrobili qarTuli soflebi gabatonebulma lekebma mZimed dabegres. ai,
am damorCilebul-dabegril qarTvel glexs ewoda `ingilo~, gansxvavebiT termin `lekisagan~,
romelSic upiratesad mebatone an Tavisufali
igulisxmeboda damoukideblad imisagan, Tu vin
iyo is warmoSobiT: avarieli Tu waxureli. rogorc es specialur samecniero literaturaSia
aRiarebuli, termini `ingilo~ warmomdgari unda
iyos saingilos erT-erTi qarTuli soflis `hengianis~ saxelwodebisagan, romelmac TandaTan
zogadi mniSvnelobis Sinaarsi SeiZina da gadaiqca saerTo saxelad mTeli am mxaris qarTuli
mosaxleobisa [282, 15]. sainteresoa, rom qorwilis dros patarZlis mosayvanad vaJis saxlidan
174
wasul mayrionSi myof axlobel qalebs `hengebi~
ewodebodaT [288, 11].
zogis azriT sityva `ingilo~ socialuri
terminia, zogi fiqrobs, rom es sityva axlad
moqceuls, morjulebuls niSnavs. `engila~ sparsulad amoZirkvulis, amogdebulis Sesatyvisia.
TviTon ingiloebi am sityvis SemoRebas ukavSireben Sah-abasis Semosevas, romlis drosac qarTvelebi gadarjuldnen, e. i. gamahmadiandnen. yovelive amaSi erTi udavo WeSmariteba is aris,
rom sityva `ingilo~ eTnikuri termini ar aris
[289, 42], aramed socialuri Sinaarsis cnebaa. es
garemoeba kargad hqondaT gaTvaliswinebuli
TviT mefis ruseTis oficialur moxeleebsac ki.
rogorc cnobilia, mefis mTavrobam XIX saukuneSi ramdenjerme moaxdina saingilos mxaris (zaqaTalis olqis) mosaxleobis aRwera (1859 w., 1871
w., 1886 w.). da ai, rodesac vecnobiT am aRwerebis
im masalebs, romelnic ingilouri soflebis mosaxleobas Seexeba, vxedavT, rom yoveli ingilouri sofelis gaswvriv, specialur grafaSi, sagangebod da garkveviT aris aRniSnuli: erovneba
– qarTveli [282, 16].
XX saukunis dasawyisSi zaqaTalis (saingilos) okrugi Tbilisis guberniaSi Sedioda, romlis teritoria Seadgenda 38 000 kvadratul kilometrs, xolo mosaxleoba 1914 wlis monacemebiT 85 000 suls [109, 5].
XX saukunis bolos azerbaijanSi 16 aTasamde qarTveli cxovrobda, maT Soris baqoSi _
2340; kaxSi, zaqaTalasa da belaqanSi – 13 aTasi.
yvelaze meti kompaqturi dasaxleba (7 450 adamiani) kaxis raionSi, sadac SemorCenilia XVIII sau175
kunis wminda giorgis eklesia, romelic baqoSi
mcxovrebi qarTveli mecenatebis daxmarebiT moixata da restavrirebul iqna [283, 15].
saqarTvelos demokratiuli respublikis xelisuflebis damokidebuleba erovnuli umciresobisadmi aisaxa saqarTvelos konstituciaSic,
romelic miRebuli iqna damfuZnebeli krebis mier 1921 wlis 21 Tebervals. ZiriTadi kanonis 129e muxlSi vkiTxulobT: `ar SeiZleba SeizRudos
saqarTvelos respublikis romelime erovnuli
umciresobis Tavisufali social-ekonomikuri da
kulturuli ganviTareba, gansakuTrebiT misi deda-eniT swavla-azRrda da erovnul-kulturul
saqmeTa Sinauri marTva-gamgeoba. yvelas aqvs ufleba sweros, beWdos da ilaparakos deda-enaze~
[290, 127-128].
am dros ki ra xdeboda azerbaijanis qarTul teritoriaze? keTilSobili `ingilo~ qali
eva babalaSvili Tvalcremliani mosTqvamda:
`saxlebi dagviCxrikes Svilo TaTrebma, Cemi namziTvi `vefxistyaosani~, ilias da akakis nawerebi
wagvarTves, dagviwves~.
1930 wels Zalis gamoyenebiT islami miaRebines sofel yoraRnis mcxovrebT – Zmebs ivane da
Salva saknelaSvilebs. ivanes saxelad islami
uwodes, gvari musaevi daudgines. Salvas abduraxmani Searqves [291, 68]. qarTul sofels, sadac
1000 komlamde ingilo cxovrobda, qaTmisxevis
nacvlad alibeili, xolo elisos – TaTruli
elisu uwodes. bevrs cdilobdnen qarTul kaxs
(kaks) TaTruli gaxi SeerqmiaT. qarTul soflebs
alaTemursa da lalafaSas ar moaSores Zvel
monRol da osmalo dampyrobTa saxelebi [292, 37].
176
devnis gamo Sewuxebuli qarTvelebis nawili
wiTel-wyaros raionSi gadmosaxlda. iq darCenilebi iZulebuli gaxdnen mieRoT islami. da es
moxda 1930 wels. sabWoTa xelisufleba yovelmxriv xels uwyobda qarTuli eTnosis gadagvarebas [292, 41-42].
1942 wels sofel kaxis kolmeurneobaSi muSaoba daiwyo biZina bairamaSvilma, romelmac
Tsu ekonomikuri fakultetis warCinebiT damTavrebis Semdeg mSobliur sofels miaSura. aRsaniSnavia, rom im periodSi biZina pirveli da erTaderTi axalgazrda iyo ingiloTa Soris umaRlesi ganaTlebiT, romelic samoRvaweod samSobloSi dabrunda. man pirvelma aRimaRla xma mCagvrelTa winaaRmdeg da adgilobrivi xelmZRvanelobisagan samarTlianobis dacva moiTxova. bunebrivia kaxSi misi yofna ar awyobda xelisuflebas... 1943 wlis 1 maiss, RamiT saxlSi mimavali
biZina bairamaSvili TiTqmis Tavis saxlTan `ucnobma~ pirebma daiWires, xeliT daaxrCves da mdinareSi gadaagdes [292, 80].
1944-1946 wlebSi saingilos qarTul soflebSi Caasaxles daRestnidan gadmosuli lekebi da
adgilobrivi muRalebi. mxolod sofel kaxSi 40ze met leksa da muRals misces ingiloebis
saxl-kari da naamagari baR-venaxebi. aseve Caasaxles lekebi da avarebi qarTul soflebSi – qoTuqloSi, muSabaSSi, Tofaxsa da xakanSi, yoraRansa da SoTavarSi. ingiloebi am ukanasknels SoTa rusaTvelis samSoblod Tvlian [292, 37].
azerbaijanelebis qarTul soflebSi Casaxlebis procesi 1949-1950 wlebSic gagrZelda. mxolod kaxSi dasaxlda 60 ojaxi, romelTac auSe177
nes sacxovrebeli saxlebi, xolo qarTvelebis 20
bina azerbaijanelebma daikaves arendis saxiT.
sagulisxmoa, rom Camosaxlebulebs araferi saerTo ar hqoniaT kolmeurneobasTan da arc muSaobdnen.
Camosaxlebuli azerbaijanelebi sistematurad lanZRavdnen qarTvelebs, dascinodnen qarTul tradiciebs da wes-Cveulebebs, aSinebdnen
miliciiT da sxv. [292, 41-42]. angrevdnen da apartaxebdnen Zveli qarTuli kulturisa da xelovnebis didebul Zeglebs. saxuravi gadaxades qurmuxis brwyinvale eklesias. RvTismSoblis eklesia da kasris saydari kaxSi dangrevis piras iyo.
saingilos cnobili 300 kilometriani kedlis
nangrevebidan gzebs aremontebdnen. sofel yumis
eklesiis midamoebSi ganaTxari sasaflaodan oqros jvrebi da qarTuli materialuri kulturis
Zvirfaseuloba gahqondaT da sxvaTa muzeumebs
amdidrebdnen [292, 38].
azerbaijanelebi wvavdnen, mogvianebiT Cexavdnen ingiloebis mier gaSenebul vazis kulturas,
kaklis xeebs. qarTvelebisaTvis CamorTmeuli sakolmeurneo miwebis gamo SeizRuda mesaqonleobis ganviTareba. qarTuli kolmeurneobebi imdenad ganicdidnen miwis naklebobas, rom ingilos
aRar SeeZlo aeSenebina sacxovrebeli saxli [292,
44]. ufro metic, ingiloebs nebas ar aZlevdnen
daeTesad simindi Tavis sakarmidamo nakveTze.
qarTul ojaxebsa da meurneobebze Tavdasxmis SemTxvevaSi azerbaijanelebs samarTaldamcavi organoebi pasuxisgebaSi ar aZlevdnen. 1942
wels ki beroSvilis ojaxSi aRmoCenili 5 lit178
ri aryis gamo ojaxis patrons miesaja erTi
wliT Tavisuflebis aRkveTa [292, 48].
adgilobrivi xelisufleba ingiloTa wamowyebas kulturisa Tu ekonomikis sferoSi yovelmxriv axSobdnen, aRvivebdnen SuRlsa da mtrobas
azerbaijanel da qarTvel mosaxleobas Soris
[292, 68].
ingilo mosaxleobas TiTqmis ar uwevdnen
samedicino daxmarebas. ar iyo mowesrigebuli
sarwyavi sistemiT sargebloba. am mxriv upiratesobiT mxolod azerbaijanelebi sargeblobdnen.
bevr sofelSi kvlav grZeldeboda ingiloTa
devna religiur niadagze. angrevdnen da apartaxebdnen qarTul istoriul Zeglebs – cixe-koSkebs, eklesiebs... [292, 69].
azerbaijanelebi ara marto vazs Cexavdnen,
rogorc zeviT aRvniSneT, amasTanave qvevrebs miwiT avsebdnen. mosaxleobas amcirebdnen. magaliTad, sakolmeurneo bazarSi Tu TavSeyris sxva
adgilebSi azerbaijaneli mamakacebi ingilo qalebs Seuracxyofas ayenebdnen, ris gamoc mravaljer gamarTula azerbaijanelebsa da qarTvelebs Soris xelCarTuli brZola. xSirad ingiloebs bazarSi motanil produqtebs azerbaijanelebi arTmevdnen an iqve Seeqceodnen. safasurs
burebrivia ar ixdidnen [292, 74, 75-76].
sabWoTa azerbaijanis xelisuflebis mxridan
imdenad ganicdida devnas yovelive qarTuli, rom
ingiloebs ufleba ar hqondaT ojaxSi, gansakuTrebiT oficialuri Sexvedrebis dros elaparakaT
qarTulad, miuxedavad imisa, rom sofel aliabadSi, mosulSi, zaganSi, TasmaloSi da sxv. bavSvebi
skolaSi qarTulad swavlobdnen [292, 44].
179
qarTul soflebSi, kolmeurneobebsa da sasoflo-sabWoebSi saqmis warmoeba mxolod azerbaijanul enaze mimdinareobda [292, 45].
SemTxveviTi ar aris, rom qalebis simRera
saingiloSi ar iyo miRebuli. Tumca zogma gogonam kargi simRera icoda, magram sajarod simReris ufleba ar hqonda [288, 26-27]. tradiciad iqca, rom mxiarulebisa da qeifis dros ingiloebma simRera ar ician. aRniSnul periodSi mTel
saingiloSi ver hpovebdiT xalxur simReras. am
mxriv saingilo did gamonakliss warmoadgens
mxiarulsa da mudam momReral saqarTvelosagan.
amitom aqauri qorwilia Tu sxva ram dResaswauli usicocxlod mimdinareobs, wynarad Semousxdebian sufras da wynarad daiSlebian. lekTa
da TaTarTa didi xnis monobas Tavisi daRi dausvams mudam mxiaruli qarTvelisaTvis. an ki ra
emRereboda ingilos! imdeni Wiri da varami gamouvlia mtris xelSi [281, 82].
TanamemamuleTa mdgomareobiT Sewuxebuli
giorgi simonis Ze gamxaraSvili moskovSi Cavida
da werilobiT Seecada arsebul viTarebis Sesaxeb ecnobebina stalinisaTvis [292, 1]. misi `viziti~ ramdenjerme ganmeorda, magram realuri Sedegi ar mohyolia. TxovniT mimarTavda poskrebiSevs da sxvebs, raTa gamoeCinaT yuradReba mZime
mdgomareobaSi myofi mosaxleobisaTvis [292, 3].
ingiloTa warmomadgenels mdgomareobis gamosworebis ZiriTad safuZvlad saingilos kvlav
saqarTvelos SemadgenlobaSi dabruneba miaCnda,
ris Sesaxebac TxovniT mimarTavda mixa baramias
1946 wlis 23 aprils [292, 5].
180
1959 wels, rodesac daiwyo qarTvelTa devnis da agdebis kampania mTel sabWoTa kavSirSi,
azerbaijanSi mcxovreb qarTvelebs CamoarTves
pasportebi da xuTi Tvis Semdeg daubrunes Secvlilebi. maTi gvarebi gadaakeTes. magaliTad, miqelaZes ewera mamedovi da a. S. aRSfoTebulma
qarTvelebis nawilma daaxloebiT 3 aTasma uari
ganacxada axal pasportze. maT daaxloebiT 7-8
wlis Semdeg aRudgines TavianTi gvarebi. danarCenebi momavlis imediT Seeguen mdgomareobas.
mTeli 40 wlis ganmavlobaSi iqauri qarTvelebi
werdnen gancxadebebs, rogorc azerbaijanis, aseve saqarTvelos ck-is mdivans, mweralTa kavSirs,
magram amaod... [293, 57-58].
saqarTvelos teritoriaze azerbaijanelebis
gamravlebas sxvadasxva faqtori gansazRvravda.
ruseTis imperiis qarTveli moxeleebi ekonomikuri politikis gavleniT Tavis mamulebSi izidavdnen mahmadian muSaxels, romelic swrafad mravldeboda da TandaTan konkretul regionSi demografiul suraTs cvlida [31, 67]. ai, erTi sagulisxmo magaliTi: muxranbatons dmanisis mxridan
gadmosuli azerbaijaneli mwyemsis mahmadas ojaxi dausaxlebia da Tavisi saqonlis mouravoba Caubarebia. mravalcolian mahmadas 9 vaJi hyolia,
isinic mravalcolianebi gamxdaran da 1923 wlis
raionuli aRweris monacemebiT cixisZiris azerbaijanuli mosaxleobis ricxvs 117-mde miuRwevia.
daaxloebiT am periodSi cixisZirSi mahmadas STamomavali 85 komli cxovrobs. 1959 wels cixisZirSi mcxovrebTa ricxvi 329-mde gazrdila [31, 68].
azerbaijanelebi saqarTveloSi ZiriTadad
cxovroben marneulis, axalcixis, gardabnis,
181
TeTriwyaros, adigenis, agreTve qveynis zogierT
sxva raionsa da qalaq TbilisSi.
sarvanisis raioni 1923 wels did teritorias flobda. aq iyo 6 Temi 30 sofliT. raionSi
cxovrobdnen mxolod azerbaijanelebi [494]. amave periodSi axalcixis mazraSi iTvleboda 67 165
kaci. aqedan 80% iyo qarTveli mahmadiani [295, 19],
romelTac samwuxarod azerbaijanelebad an
Turqebad sTvlidnen.
walkis ganapira mxares mdebareobda TurqebiT dasaxlebuli 5 sofeli. mosaxleoba 3 500
kacs Seadgenda [259, 36]. axalcixis, axalqalaqis,
adigenis, aspinZisa da bogdanovkis raionebis mosaxleobis ricxvi 1939 wlis 1 ianvrisaTvis Seadgenda 208 156 suls. maTgan qarTveli iyo 19 734
suli, Turqi 87 168, somexi 88 097 [296, 23].
1989 wlis monacemebiT yvelaze aCqarebuli
tempiT saqarTveloSi izrdeboda azerbaijanelebisa da qurTebis ricxvi. 1959-1989 wlebSi saqarTveloSi mcxovrebi azerbaijanelebis raodenoba
gaorkecda [31, 71].
$7. rusebi
XI saukunis cnobilma qarTvelma moRvawem
giorgi mTawmindelma berZnulidan gadmoiRo
Tqmuleba sparsulTa da skviT-rusTa mier 626
wels konstantinepolis alyis Sesaxeb. teqsts
axlavs mTargmnelis SeniSvna, rom `skviTni ese
igi ars rusni~ [297, 6].
X saukunis pirveli naxevris moRvawe andria
salosis `cxovrebis~ apokrifuli moTxrobis
182
qarTul TargmanSi, romelic eqvTime aTonelma
(995-1028 ww.) gadmoiRo berZnulidan, vkiTxulobT
`naTesavi mwiTurTa movals, romelTa hqvian rusni~. marTlac dRes mecnierebs miaCniaT, rom eTnikuri termini `rusi~ SeiZleba warmodgebodes
Zveli rusul-slavuri sityvidan `Русый~, rac
niSnavs mwiTurs, qeras, Ria feris Tmis mqones da
igi, albaT, Zveli rusebis garegnobis aRweridan
momdinareobs [297, 7].
rusebi Crdiloevropeidebi arian. anTropologiurad rusebis sxvadasxva teritoriuli jgufebi sakmaod kargadaa Seswavlili da isini miekuTvnebian belomorobaltiur da saSualoevropeidul rasebs. saqarTveloSi mcxovrebi rusebis
morfologiuri statusi ar Secvlila [298, 93].
XI saukunis Sua wlebSi rusTa samxedro
razmebi, romelTac qarTuli wyaro `variagebs~
uwodebs, aqtiurad moqmedebdnen saqarTvelos teritoriaze. amjerad isini ukve bagrat IV-isa da
liparit erisTavs Soris brZolebSi monawileobdnen.
marTlac, qarTuli naratiuli wyaroebis
cnobiT, 1047 wels saqarTveloSi imyofeboda rusi mxedroba 3 000 kacis raodenobiT, romlebic
qarTveli xelisuflebis mowveviT Camosulan aq.
xolo ufro gvian, 1564 wels, ivane mrisxanes gankargulebiT saqarTveloSi, kerZod kaxeTSi, Camovida 500-kaciani rusTa razmi, romelmac 7 weli
dahyo saqarTveloSi. es razmi did daxmarebas
uwevda levan kaxTa mefes daRestnel feodalTa
da tomTa meTaurebis alagmvis saqmeSi.
Tvals Tu gavadevnebT procesebs, masobrivi
koleqtiuri gadasaxlebani rusul suls ar axa183
siaTebs. rusuli moaxalSeneoba arsebiTad gansxvavdeboda dasavleT evropuli analogiuri
moZraobebisagan. es gansxvaveba upirveles yovlisa, saCino iyo TviT gadasaxlebis xasiaTSi. rusebi emigrantebis saxiT ki ar tovebdnen TavianT
miwebs, aramed isini ikavebdnen TavianT yofil
mezobelTa samkvidro teritoriebs, romlebic iaraRis ZaliT dainarCuna maTma `imperatorma~. e.
i. rusuli kolonizaciis mTavari damaxasiaTebeli niSani iyo qveynis sazRvrebis gafarToeba mezobeli teritoriebis dapyrobis xarjze, ris Sedegadac, rusuli mosaxleobis cnobierebaSi es
miwebi ukve rusul miwebad iwodebodnen da warmoadgendnen ruseTisave erTgvar `gagrZelebas~
am sityvis pirdapiri gagebiT. maT swamdaT, rom
ruseTis saxelmwifos sazRvari gadis iq, sadac
gadis rusis jaris wina xazi. ufro sworad maT
miaCndaT, rom mxare, sadac cxovroben rusebi, sadac vrceldeba rusuli mmarTveloba – ukve ruseTia [299, 73].
rusi kolonizatorebi Tavs mxolod iq
grZnobdnen uxerxulad, sadac TviTmyofadi ganviTarebuli kulturisa da erovnuli cnobierebis mqone mosaxleobas SeeCexebodnen. ase moxda
magaliTad amurispireTSi, sadac adgilobrivi
Cinelebi Casul rusTagan izolirebulad cxovrobdnen da TiTqmis aranair kontaqstSi ar Sediodnen moaxalSene kolonizatorebTan. analogiuri viTareba iyo samxreT kavkasiaSic [299, 74].
rusi mosaxleobis cnobierebaSi, kolonizacia yovelTvis mefis nebasTan iyo dakavSirebuli. maTi gagebiT mefe _ `batuSka~ ara marto maTi gadasaxleba-gansaxlebis sanqcias iZleoda,
184
aramed, misi uzenaesi survili isic iyo, rom misi `Svilebi~ moedon mezobel qveynebs – mxareebs,
raTa gaaruseTon isini. amdenad, maT RrmaT swamdaT, rom amuSavebdnen ra ucxo miwebs, saxldebodnen ra ucxo mxareebSi, amiT isini `afarToebdnen marTlmadideblobis sazRvrebsac~, amdenad
emsaxurebodnen mefe-RmerTs.
ruseTis imperiis saxelmwifo kolonizatoruli politika sruliad Seesabameboda rusi mosaxleobis cnobierebas. igi ZiriTadSi mimarTuli iyo SemoerTebul mxareebSi imperiuli mmarTvelobis ganmtkicebisaken, rac upirveles yovlisa, iq rusi `muJikebis~ gansaxlebiT iyo SesaZlebeli. am mizniT, rusmTavrobis mier iqmneboda
gamagrebuli punqtTa rigebi e. w. `liniebi~, romlebic gamoiyeneboda jer kidev daumorCilebeli,
TavisuflebisTvis mebrZoli xalxebis winaaRmdeg. amasTanave isini asrulebdnen mxaris administraciuli da fiskaluri mmarTvelobis centris funqciebsac. amgvari punqtebis urTierTTan
da centrTan dasakavSireblad sagangebod ewyoboda gamagrebuli soflebi (`iamskie poselenia~)
– samxedro soflebi. amgvari dasaxlebebis momsaxure (samxedro) mcxovrebTa mosamarageblad ki
imperiuli xelisufleba sagangebod uwyobda
xels e. w. `Tavisufal mxvnel-mTesvelTa~ soflebis Seqmnas. aRsaniSnavia isic, rom amgvar `sofelTa~ mosaxleoba ZiriTadad damnaSaveTagan,
gasamarTlebulTagan da gansaxlebulTagan Sedgeboda. am pirebs, aq, axal samosaxloebze, miuxedavad nasamarTlobisa, saxelmwifo sagangebod
uwyobda xels – uwevda SeRavaTebs miwaTsargeblobaSi, aTavisuflebda gadasaxadebisagan da a.
185
S. amgvari, saxelisuflo, samTavrobo kolonizaciis paralelurad mimdinareobda `Tavisufali
kolonizacia~. maTi erToblioba ganamtkicebda
ruseTis imperiis saerTo kolonizatorul politikas [299, 75].
kavkasiaSi da, kerZod, saqarTveloSi rusuli dasaxlebebis warmoSoba-Camoyalibebis istoria ruseT-kavkasiis urTierTobis logikur Sedegs warmoadgenda. rusuli dasaxlebebis damkvidreba saqarTveloSi politikuri situaciis
Sesabamisad sxvadasxva dros sxvadasxva formiT
ganxorcielda. es procesi ruseTis kavkasiuri
politikis warmatebis Tanmxlebi movlena iyo.maTi formebi, masStabebi, xasiaTi ganpirobebuli
iyo ruseTis imperiaSi mimdinare movlenebiT da
ganapira mxareebSi carizmis koloniuri politikis amocanebiT. aseve, saqarTvelos imdroindeli
socialur-politikuri viTarebiT [300, 5].
istoriografiaSi aRniSnulia, rom `1830
wlamde amierkavkasiaSi ar cxovrobda rusuli
mosaxleoba~ [54, 57], rac gadasinjvas saWiroebs.
gareSe mtrebis gamanadgurebeli Semosevebis
Sedegad, ukve XVIII saukunis pirvel naxevarSi,
TiTqmis mTlianad daicala javaxeTi, TrialeTi,
taSiri, gujareTi, yaiyuli. metad mcire mosaxleoba SemorCa qvemo qarTlis cnobil provinciebs: sabaraTianosa da somxiTs. sabolood dakarges Tavisi funqciebi da mTlianad gaukacrieldnen adre cnobili qalaqebi: dmanisi, samSvilde
da asobiT sasoflo dasaxleba; SesamCnevad gaZlierda qvemo qarTlidan qarTveli mosaxleobis
gaxizvna da maT yofil soflebSi garedan mosuli araqarTvelebis dasaxleba [105, 55].
186
rodesac generalma suxotinma 1772 wlis ivlisSi ruseTis saeqspedicio korpusi saqarTvelodan gaiyvana, rusul korpuss CamorCa bevri dazertiri, romelTa didi nawili uSualod TbilisSi
darCa da xelosanTa rigebs Seeria [189, 382].
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi Cveni samSoblos moqcevis Semdeg dRis wesrigSi dadga
rusebis saqarTveloSi dasaxlebis sakiTxi, rac
miznad isaxavda adgilobrivi mosaxleobis rusifikacias. rusebis CamosaxlebiT mefis xelisufleba fiqrobda, rom moxdeboda asimilacia da
moispoboda rogorc qarTuli ena, ise qarTveli
eri da maSin batonobas am regionSi ruseTisaTvis problemebi aRar eqneboda. am politikis
praqtikulad ganxorcielebisaTvis yvelaferi
keTdeboda mefis administraciisa da adgilobrivi mmarTvelobis mier [301, 19].
sainteresoa, rom TbilisSi mcxovrebi rusi
erovnebis erTi komli 1803 wels aris dafiqsirebuli. bunebrivia jarisa da rusi moxeleebis CauTvlelad [184, 11].
algeTis xeoba, romelic Zvel droSi TiTqmis mTlianad qarTvelebiT iyo dasaxlebuli
XVIII saukunis bolos gaukacrielda. XIX saukuneSi TandaTan Seivso axali mosaxleobiT xeoba
da, gansakuTrebiT, manglisi Tavisi SemogareniT
eTnikurad aWrelda, mravalerovnuli gaxda. XIX
saukunis damdegidan gaZlierda rusTa damkvidrebis procesi, rasac xeli Seuwyo 1823 wels ruseTis mTavrobis mier saqarTvelos saokupacio
armiis erT-erTi sakmaod msxvili SenaerTis manglisis teritoriaze ganlagebam. misi saWiroebisaTvis kazarmebi da sxva damxmare saTavsoebi aa187
ges. rusuli polki, romelic sxvadasxva saxels
atarebda (bolos mas aleqsandre nikolozis Zis
saxelobis polks uwodebdnen), 90 weli iyo dabanakebuli manglisSi da bunebrivia, didi gavlena
mmoaxdina dabis iersaxeze, meurneobasa da cxovrebis wesze [302, 10].
nikoloz I jer kidev 1826 wels Tavis CanawerebSi `fiqrebi saqarTveloze~ aRniSnavda, rom
saqarTvelo da amierkavkasia ruseTis Cveulebriv
provinciad jer kidev didxans ver gaxdebao. amitom, daaskvnida `saqarTveloze fiqrebiT ZilgamfrTxali~ monarqi, jer misi kolonizacia unda
movaxdinoTo. am miznis miRwevis erT-erT uebar
saSualebad nikoloz pirvels is miaCnda, rom Tavisi ybadaRebuli `samxedro dasaxlebebi~ saqarTveloSic moewyo. aseTi koloniebi unda moewyos
samsaxuridan gadamdgari oficrebisa da jariskacebisagan. amiT carizmi saqarTveloSi or saqmes
akeTebda, erTi mxriv, is saqarTvelosa da amierkavkasiis dapyrobisaTvis omebSi damsaxurebul
oficrebsa da jariskacebs ajildoebda, xolo,
meore mxriv, am dapyrobil miwaze maTi dasaxlebiT Tavis erTgul Zalas iqmnida [303, 64-65].
ukve generad ermolovis dros, 1816-1827 wlebSi, amierkavkasiis teritoriaze Seiqmna 30-mde
`Stab-kvartira~ _ samxedro dasaxleba, romelTac,
Tavis mxriv, saTave unda daedoT rusuli kolonizaciisaTvis; magram miuxedavad amisa, aRniSnul nabijs ar mohyolia `kolonizaciis talRa~, ramdenadac potenciur kolonistebs aSinebdaT aTwleulebis ganmavlobaSi mimdinare kavkasiuri omebi.
ruseTis mTavroba. marTalia, aq `dasjis~ saxiT
asaxlebda seqtantebs, rac TavisTavad kavkasiaSi
188
rusuli mosaxleobis momZlavrebas isaxavda miznad. magram es maT saqmes mainc ver Sveloda: am
etapze rusuli mosaxleobis wili amierkavkasiaSi
5%-s mainc ver aWarbebda [299, 82].
TurqTa gandevnis Semdeg paskeviCis mizans
warmoadgenda saqarTveloSi jarmoxdil jariskacTa dasaxleba. 25 wliani samsaxuris dasrulebis Semdeg maT TurqeTis mosazRvre regionebSi
da Crdilo kavkasiaSi, kerZod, kaxeTsa da samcxe-javaxeTSi, asaxlebdnen, regionebSi, romlebic sxva funqciebTan erTad Tavdacvis forfostebis funqciebs asrulebdnen. yofil jariskacebs, oficrebs da kazakebs eZleodaT miwebi da
isini kompaqturad saxldebodnen alaznis dablobze, dRevandel lagodexSi, sofel gomborSi,
sadac saartilerio polki iyo ganlagebuli, sofel manglisSi, radgan aq idga sakavalerio
polki da amave dros gafantulad sxva qalaqebsa
da dasaxlebul punqtebSi. aseTi dasaxlebebis
Seqmnis mTavari mizani iyo rusuli anklavis Seqmna saqarTveloSi, misi Semdgomi rusifikaciisaTvis [170, 38].
rusebis miznobriv dasaxlebas saqarTvelos
teritoriaze gansakuTrebiT farTo asparezi mieca 1837 wlidan, rodesac aq daarsda samxedro
koloniebi. es koloniebi Seiqmna im jariskacTagan, romelTac 15 wlis samsaxuris Semdeg daojaxebis ufleba hqondaT [304, 254]. yovel polkTan Camoyalibda colSviliani jariskacebis
rota. aseTi jariskacebisaTvis qalebs agzavnidnen ruseTidan. samsaxuris gaTavebis Semdeg, es
jariskacebi da maTi STamomavloba rCeboda adgilobriv. amgvarad, TandaTan gaCnda saqarTve189
los sxvadasxva adgilas rusTa slobodebi da
slobodkebi (mcire slobodebi). samsaxurgavlili jariskacebi xdebodnen saxelmwifo, e. i. Tavisufali glexebi da aqedan warmoiSva ubnebisaTvis saxeli sloboda (sityvisagan svoboda).
aseTi slobodebi Camoyalibda TeTrwyaroSi, gomborSi, dedoflis wyaroSi (SiraqSi), quTaisTan
(rionis marjvena napiras mcired mocilebiT) da
sxvagan [305, 100].
XIX saukunis dasawyisSi TbilisSi iTvleboda 20 aTasi mcxovrebi [184, 11]. 1864 wlis aRweriT
ki dedaqalaqSi cxovrobda 60085 kaci da 6814 jariskaci. aqedan rusebis ricxvi 12302-s udrida.
1865 wlis aRweriT, maTi raodenoba 12142 iyo [184,
22]. 1876 wlis monacemebiT, ukve 30823 rusia aRricxuli [184, 29]. 1897 wlis aRweriT 159590 mosaxlidan rusebma Seadgines 44823 suli [184, 42].
mTlianad, Tbilisis guberniaSi 1886 wlis
aRweriT 35 750 rusi cxovrobda, xolo quTaisis
guberniaSi 4907 [306, 242-243].
maSin, rodesac 1897 wels rusebis raodenobam saqarTveloSi 98 aTass gadaaWarba, moskovSi
cxovrobda 109 qarTveli [23, 13].
1877-1878 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg, rodesac aWara imperiam SemoierTa, aqac analogiuri politikis gatareba dadga dRis wesrigSi. miuxedavad imisa, rom baTumis olqis adgilobrivi mosaxleoba miwis did naklebobas ganicdida, ruseTis xelisufleba mainc axerxebda
sakolonizacio miwis fondis Seqmnas. ruseTis
xelisufleba miwis fondis dauflebisaTvis
xels uwyobda muhajirobas, rac carizmis Sors
190
gamiznuli koloniuri politikis uSualo Sedegs warmoadgenda [307, 41].
1880 wels baTumis 3,5 aTasi mcxovrebidan 895
iyo Camosaxlebuli rusi da sxva erovnebis warmomadgeneli, 1882 wels ki – 980 rusi, anu qalaqis mosaxleobis 11,3%-ze meti.
Camosaxlebuli rusebi, rogorc wesi kompaqturad ar saxldebodnen. 1883 wels baTumis olqSi sul iyo ori kompaqturi rusuli dasaxleba
`smekalovka~ _ qobuleTTan da `xolodnaia sloboda~ _ baTumTan axlos.
1882-1890 wlebSi baTumis rusi mosaxleoba
gaizarda 4-jer, 980 kacidan 4 aTas kacamde, rac
Seadgenda qalaqis mcxovrebTa 22,9%-s. saerTod,
aWaraSi rusi mosaxleobis mniSvnelovani zrda
dakavSirebuli iyo baTumis samrewvelo ganviTarebasTan [308, 72].
rusi memamuleebi aWaraSi, kerZod, qobuleTSi mwvane koncxze, cixisZirSi, buknarSi, maxinjaurSi da sxvagan intensiurad iwyebdnen Camosaxlebas. amis garda warmoiSva Sida guberniebidan
gadmoyvanil rus glexTa dasaxlebuli soflebi.
aseTi soflebidan yvelaze adre smekalovka Seiqmna. manamde, 1883 wels safuZveli Caeyara rusul
soflebs Woroxis gaRma, `gorodokSic~ aZlierebdnen rusebis Camosaxlebas. araruss gorodokSi
ufleba ar hqonda eyida miwa da saxli aeSenebina.
mTavrobam aseve ganizraxa rusuli axalSenis
mowyoba aWaris erT-erT mdidar nawilSi – murRulis xeobaSi. aq, mkvidri mosaxleoba SedarebiT
SeZlebulad cxovrobda [309, 35-36].
aWaraSi Tavisi surviliTac modiodnen dasasaxleblad fulis mqone mdidari rusebi da Ca191
lis fasad yidulobdnen miwis nakveTebs... 1905
wlisaTvis qobuleTamde dasaxlebul rus memamuleTa Soris mxolod erTi qarTveli miwis
mflobeli – sevasti WeliZe yofila, romelsac
patara agaraki hqonda gaSenebuli.
rusi kolonistebisa da saerTod carizmis
pozicias kargad gamoxatavs erTi `baTumeli~ rusi memamulis publikacia, sadac aRniSnavda: `rogorc saxelmwifo, ise adgilobrivad rusuli
kulturisa da rusuli moqalaqeobriobis danergvis interesebis Sesabamisad erTiRa dagvrCenia
visurvoT, rom baTumis sanapiros danarCeni nawilic gadavides ruseTidan gadmosaxlebulTa xelSi, radganac adgilobrivma mcxovreblebma daamtkices Tavisi sruli uunaroba, mraval saukuneTa
ganmavlobaSi jerovnad gamoeyenebinaT maT gankargulebaSi myofi olqis sanapiro nawili~.
aseT rus memamule mosaxleebze xelisufleba did imedebs amyarebda. erTi mxriv, es mosaxleoba xels uwyobda garusebis politikis danergvas adgilobrivad da meore mxriv, mefis reJims igive mosaxleoba uzrunvelyofda strategiul Tavdacvas, radgan amiT saimedo dasayrdeni
bazac mtkicdeboda [309, 36-37].
XX saukunis pirvel aTwleulSi amierkavkasiaSi Seiqmna 100-mde rusuli dasaxleba, ramac
kidev ufro gazarda adgilobrivi glexebis mciremiwianoba, gaamwvava agraruli sakiTxi [310, 106].
1905-1907 wlebSi kavkasiaSi ganmaTavisuflebeli
moZraobis kvaldakval rusebis Camosaxleba mkveTrad gaizarda. gazeTi `novoe vremia~ am process Semdegnairad amarTlebda: `rusi xalxis
sisxliT aris morwyuli kavkasia, amitom es te192
ritoriebi kanonierad gadmosaxlebulebs ekuTvniT~.
rusebs saukeTeso adgilebSi asaxlebdnen.
dasavleT saqarTveloSi, gansakuTrebiT afxazeTis teritoriaze qarTvelebs uWirdaT. ar hqondaT sakmarisi miwis nakveTebi, xolo rusi moaxalSeneebisaTvis yvelaze saukeTeso adgilebi
hqoniaT Senaxuli.
1905 wels `cnobis furceli~ iuwyeboda, rom
kolonizaciis sagangebo mizans warmoadgenda –
rusuli kulturis danergva da rusuli enis gavrceleba. areulobis SemTxvevaSi ki aq Camosaxlebuli rusebi mTavari dasayrdeni iqnebodnen
ruseTis TviTmpyrobluri politikisa [311, 14].
reaqciis wlebSi kidev ufro gaZlierda
crizmis rusifikatoruli da koloniuri politika. amierkavkasiaSi `aRmoaCines~ 1,5 mln desetina `Tavisufali miwa~, romelzec 1907-1913 wlebSi
aTeulobiT rusuli dasaxleba Seiqmna. bunebrivia, rusebis saqarTveloSi Camosaxleba amcirebda qarTvel glexTa saarsebo sivrces, kidev ufro amwvavebda agrarul sakiTxs, memamuleTa da
glexTa winaaRmdegobas. amitom progresulad moazrovne qarTveli sazogadoeba moiTxovda, rom
Tavisufal saxazino miwebze rusi kolonistebi
ki ar CamoeyvanaT, aramed mciremiwiani qarTveli
glexebisaTvis daerigebinaT.
rogorc vxedavT qarTveli glexobis `gamamulianebas~ aferxebda carizmis koloniuri politika. ruseTis saxelmwifo bankis amierkavkasiuli ganyofileba amoZravebul miwebs rusi kolonistebis Camosasaxleblad yidulobda [312, 11].
193
1910 wlis 23 seqtembers baTumis olqis gubernatori b. romanovski-romanko mefisnacvals
moaxsenebda: `saxelmwifo interesebis TvalsazrisiT friad sasurvelia muslimanebis gandevna
kintriSis, goniosa da arTvinis ubnebidan, radgan aRniSnuli midamoebis niadagi da klimaturi
pirobebi, mTebis simdidre, zRvispiri, strategiuli mosazreba, bunebrivad ayenebs sakiTxs gamoyenebul iqnan isini umaRlesi (sasoflo-sameurneo)
kulturebisaTvis da rusi xalxis gadmosasaxlebad. es unda ganxorcieldes samxedro uwyebis,
administraciis, sagadasaxlebo da samTo sammarTveloebis mier winaswarmofiqrebuli da damuSavebuli gegmiT... aWaris sxva nawilebidan muslimanebis gandevna, Cemi azriT, sasurveli ar aris,
radgan Semoxiznuli ubnebis garda, aWaris teritoria warmoadgens mTiansa da miuval adgilebs,
romlebic
rusebis
dasasaxleblad savsebiT
uvargisia~. magram pirvel msoflio omamde kazakebisa da kolonistebis aq Camosaxleba SeferxebiT mimdinareobda. es ganapiroba rigma obieqturma faqtorebma, pirvel yovlisa, miwaTmflobeloba-miwaTsargeblobis sakiTxis bolomde gadauwyvetelobam am olqSi, agreTve, aqaurma mTagorianma reliefma, dasaxlebis simWidrovem da
nayofieri miwebis simcirem.
gasaTvaliswinebelia kolonizaciis xelSemSleli faqtorebic. kerZod, Tavdapirvelad TviTon mTavroba iyo winaaRmdegi sazRvrispira –
strategiul punqtebSi Camoesaxlebina seqtantebi. rusi marTlmadideblebi ki adgilmonacvleobis did survils ar amJRavnebdnen. amasTan, rusi
moaxalSeneebi Znelad eguebodnen adgilobriv
194
pirobebs da soflis meurneobis tradiciul
dargebs, ris gamoc maTi mniSvnelovani nawili
ukan brundeboda. Tavis mxriv, mkvidri mosaxleobac energiulad ewinaaRmdegeboda ucxoTa Camosaxlebas.
kolonizaciis yvelaze aqtiur etapzec ki,
rac stolipinis mmarTvelobis periodSi gatarda, samxreT-dasavleT saqarTveloSi rus moaxalSeneTa yvelaze mcire raodenoba Camosaxlda.
1908-1914 wlebSi kolonizaciis Sedegad kavkasiis
samefisnacvloSi sul aiTvises 285 aTasi desetina miwa, romelzec 50 aTasi suli Camoasaxles.
maTgan: yarsis olqSi – 1520, baTumis olqSi ki
mxolod 273 suli, maSin roca, Savi zRvis guberniaSi Caasaxles 4 aTasze meti; afxazeTSi – 6518,
Tbilisis – 3263, baqos guberniaSi ki – 14 aTasamde kolonisti.
yarsis olqSi sakolonizaciod SearCies artaanis mxare, romelic gamoirCeoda nayofieri miwebiT da xorbleuliT, kulturebis uxvmosavlianobiT [313, 49-50].
1905 wels am mxareSi iyo 5 rusuli dasaxleba (giulgerani, odincovski, plodorodnenski,
petropavlovski), romlebSic 1365 rusi moaxalSene cxovrobda [314, 197].
baTumis olqSi ZiriTadad aTvisebul iqna
Tanamedrove aWaris zRvispireTi, romelic naklebad iyo dasaxlebuli da adgilobrivi mkvidrni mas ZiriTadad saZovar-saTibebad iyenebdnen.
ramdenime ojaxi mdinare kontriSis dablobSi,
baTumis SemogarenSi dasaxlda (`gorodoki~...) da
mdinare Woroxis deltaSi (soflebSi: Txilnari,
195
Warnali, axalsofeli, gonio, zRvis SesarTavTan
ki _ `aleqseevka`).
rusuli axalSenis Tavisebur nairsaxeobas
warmoadgenda Caqvis saufliswulo mamuli. misi
administraciuli aparati da mudmivi muSaxelis
mniSvnelovani nawili rusebi iyvnen. agreTve, baTum-qobuleTis dablob raionebSi 200-mde araqarTveli vWar-mrewvelebis mier mowyobili da
daqiravebul Sromaze dafuZnebuli Cais da subtropikuli meurneobebi, amaT emateboda maRalCinosani moxeleebis zRvispira agarakebi maxinjauridan cixisZiramde. magaliTad, 1914 wlis maisisaTvis mwvane koncxze aRiricxa 15 wels zemoT
asakis 195 moaxalSene, CaqvSi 840 suli, maxinjaurSi – 202 suli (149 agaraki), xolo cixisZirSi
– 52 agaraki, rac sagrZnoblad aRemateboda am
sofelSi adgilobriv mosaxleobas [313, 50-51].
XIX saukunis 80-ian wlebSi guriis sofel
ewerSi rusebi dasaxldnen, romelTac samxedro
samsaxuri daamTavres [315, 66]. yvela maTganma
icoda xeloba: durgloba, kasris keTeba, mewaReoba da sxv. rusebi mTavrobam yvela gadasaxadisagan gaaTavisufla. aseve, komlze sami Tumani
gadasca saCuqrad [315, 68].
jer kidev 1879 wels arakini Tavis moxsenebiT baraTSi werda, rom afxazeTi xelsayrel
sayrden punqts warmoadgenda ruseTis Semdgomi
winsvlisaTvis aziaSi. amitom aucilebeli iyo,
rom zRvispira zoli, romelic muhajirobis Sedegad dacarielebuli iyo, ruseTis imperiisaTvis sasurveli da sando mosaxleobiT SeevsoT.
marTlac es mitovebuli miwebi ruseTis xelisuflebam msxvil samxedro da samoqalaqo moxe196
leebs dauriga. am procesma 80-90-ian wlebSi didi masStabebi miiRo. amave dros e. w. Tavisufal
miwebzec rusma Cinovnikebma sxvadasxva erovnebis
kolonistebis Casaxleba daiwyes. maT Soris iyvnen; rusebi, berZnebi, estonelebi, bulgarelebi
da sxv. [316, 23-24]. da mainc, ruseTis xelisufleba pirvel rigSi cdilobda afxazeTi gadaeqcia
rusul olqad. amitom aq pirvel rigSi intensiurad asaxlebdnen rus kolonistebs [316, 25].
cnobilia, rom saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavroba awarmoebda umiwawylo
glexebis Casaxlebas saqarTvelos sxvadasxva
kuTxeSi. Casaxlebis erT-erT aseT punqts warmoadgenda yaraiazis raioni. es teritoria cnobili iyo, rogorc malariis bude, da saerTod
janmrTelobisaTvis zianis momtani. miuxedavad
mTavrobis energiuli daxmarebisa, CamosaxlebulTa cxovrebis pirobebi mZime iyo. col-SvilTan ojaxebs mTavroba aZlevda Sviddesetina miwas, xolo dasaojaxeblebs xuT desetinas.
sainteresoa, rom 1910 wels yaraizSi Camosaxlda 54 komli rusis ojaxi [317, 2].aq maT daaarses sofeli voikovo. TiToeul ojaxs gadaeca
18 desetina miwa. miwis reformis gatarebisas yovelma ojaxma miiRo normis farglebSi 4 desetina pirveli kategoriis miwa [318, 6]. saqarTvelos
damoukideblobis aRdgenis Semdeg rusebi samSobloSi dabrundnen.
saqarTveloSi sabWoTa reJimis damyareba
aRiniSna rusebisa da ukrainelebis daCqarebuli
zrdiT, rac gamowveuli iyo maTi didi raodenobis CamosaxlebiT. 1926 wels axalqalaqis mazraSi cxovrobda 2492 rusi erovneba, baTumis mazra197
Si – 9190, qobuleTis mazraSi – 295, xulos mazraSi – 117, qedis mazraSi – 54. 12 wlis manZilze
samjer da kidev ufro metad gaizarda dasaxelebul erovnebaTa ricxvi saqarTveloSi.
adigenis raionSi 1939 wlis aRweriT 1281 rusia dafiqsirebuli. aspinZis raionSi – 293, axalqalaqis raionSi – 1538, bogdanovkis raionSi –
5862. baTumis raionSi – 21786, qobuleTis raionSi
– 8096, xulos raionSi – 397, qedis raionSi –
21786, qobuleTis raionSi – 8096, xulos raionSi
– 397, qedis raionSi – 256 [319, 5].
rusebi da ukrainelebi Camosaxldnen upiratesad Crdilo kavkasiidan. maTi ZiriTadi masa
Camosaxlda qalaqebSi, umTavresad TbilisSi da
zRvispira dasaxlebul punqtebSi. nawili damkvidrda axlad Seqmnil sabWoTa meurneobebSi.
migrantTa ZiriTadi masa mosuli iyo soflebidan; isini Caebnen warmoebis sxvadasxva sferoSi:
fabrika-qarxnebSi, Saxtebsa da maRaroebSi, transportsa da mSeneblobaSi, soflis meurneobasa
da sxva momsaxure dargSi. didi cvlilebebi moxda maT socialur mdgomareobaSi. mravali guSindeli glexi qalaqis samrewvelo sawarmos muSa
gaxda. axlad CamosaxlebulTa adaptaciam da
maTTvis materialur-kulturuli cxovrebis pirobebis Seqmnam, bevri dabrkolebis gadalaxva
moiTxova. rusebsa da ukrainelebs Soris sakmaod bevri iyo samxedro mosamsaxure (oficrebi)
[105, 144, 289].
xazgasasmelia, rom mxolod Sida qarTlSi
1979 wlis aRweris monacemebiT 14 335 rusi mkvidrobda, romelTa TiTqmis ZiriTdi nawili XIX saukuneSi iyo aq dasaxlebuli [320, 153].
198
$8. kazakebi
bunebrivia, kazakebs eTnosad ver miviCnevT,
magram am `statusiT~ rusebisa da ukrainelebis
garda sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebic
moiazrebodnen. radgan aRniSnuli saxeliT moxda
saqarTvelos teritoriaze maTi gansaxleba, CavTvaleT, rom kazakebis fenomenzec gagvemaxvilebina yuradReba.
sityva kazaki Turquli wamoSobisaa, rac
niSnavs Tavisufals, TavzexelaRebul kacs; adamiani, romelmac kavSiri gawyvita Tavis socialur garemosTan. XV saukunis bolos kazakebi
ewodeboda ruseTis saxelmwifos ganapira mxareebis Tavisufal mosaxleobas [321, 315].
qarTul enaSi kazaki moiazreboda, rogorc
yaCaRi (abragi); zogierT kuTxeSi ki Seupovars,
vaJkacs niSnavda [322, 5]. mas ukavSirdeboda iseTi
Tvisebebi, rogoric aris guladi, patiosani, Tavisuflebis moyvare da, ra Tqma unda, mSromeli
[322, 138]. XIX saukunis 40-ian wlebSi TbilisSi
myofi germaneli mecnieri da mogzauri moric
vagneri aRniSnavda, rom `TviT mTvrali kazakic,
miuxedavad imisa, aris Tu ara es mebrZoli sulis mTieli, srul iaraRSia Camjdari...~ [323, 34].
Tavdapirvelad maT uwodebdnen mrewvelebs,
romlebic Tevzis Weras misdevdnen. Semdeg Searqves meomrebi, romlebic avsebdnen daSkoviCisa
da dimitri viSneveckis razmebs. mogvianebiT
litvis xelisuflebam Seqmna socialuri fena,
gansakuTrebuli xelmZRvanelobiT. amave dros
TviTneburad daaarses dnepris napirebze Tavisufal meomarTa saZmo, zaporoJies seCis saxelwo199
debiT. aseTive movlenebs adgili hqonda aRmosavleT ruseTSi [324, 522].
yovelgvar mecnierul safuZvels moklebulad migvaCnia zogierTi rusi istorikosis mosazreba, rom TiTqos `kazakebi~ igive `Cerqezebi~
arian. magaliTad, a. buSkovs miaCnia, rom `Cerqezebi Zvel rusul wyaroebSi aRniSnavs ara mebrZol kavkasiel xalxs, aramed Tanamedrove kazakebis winaprebs~. avtori Tavisi mosazrebis dasamtkiceblad Semdeg arguments gvTavazobs: kazakebis yvelaze did qalaqebs ewodeba `novoCerkaski~ [325, 66].
kazakebi iyvnen sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebi, magram maT aerTianebdaT erTi sarwmunoeba, Tavisi xalxis dacvisa da gadarCenis
saerTo interesebi.
vinme faTerakis maZiebeli, ama Tu im eris
warmomadgeneli, kazakebis rigebSi rom mieRoT,
mas aucileblad didi simamace unda gamoeCina da
mkacri kanonebis brma morCili yofiliyo. Tu erTi kazaki meores winaswari ganzraxviT moklavda, mkvlelsac sikvdiliT dasjidnen da orives
erTad marxavdnen.
rodesac ukrainaSi didi xnis winaT damkvidrebuli kazaki ucolobis aRTqmas daarRvevda,
kanoni mas ar sjida. qalTa TavaSvebulobis mimarT ki mkacrad Seuwynarebeli iyo. Tu axalgazrda gauTxovari qali bavSvs gaaCenda, mas TmebiT
miabamdnen eklesiis karze da yvela iq Semsvleli am qals saxeSi afurTxebda, Tan ukanaskneli
sityvebiT lanZRavda. Tu gaTxovil qals qmris
Ralats daumtkicebdnen, mas miwaSi kisramde Caflavdnen da SimSiliT suls amoxdidnen.
200
am Cveulebebisa da kanonebis mqoneT, stumarTmoyvareoba sayovelTao wesad hqondaT miRebuli da maTTan Camosul ucxoels yvelgan sanaqebo maspinZlobas uwevdnen. amasTanave, uxucesebis
mimarT kazakebi gansakuTrebul pativiscemas
iCendnen, rac patriarqaluri Cveulebebis tradicia iyo [177, 65].
eqspluatatorTa xelisuflebis ukmayofilo
da mis winaaRmdeg amxedrebul glexebs gviani
Sua saukuneebis saqarTveloSi yazaxebs uwodebdnen. meurneobas mowyvetil da tyved gaWril yazax glexTa simravle, `moyazaxeTa~ mZime mdgomareoba xelsayrel viTarebas qmnida maTi jgufjgufad gaerTianebisa da met-naklebad organizebuli brZolisaTvis. berZnuli samarTlis qarTul versiaSi ixsenieba `yazaxTa ufrosi~ (mis
sasjelad dadgenilia xel-fexis moWra an Tvalis amoTxra) da `cxadad yazaxni, romelnica
dganan tyeSia anu gzazeda~ (isini unda `daiWiron da anZaze acvan, rome sxvaTac naxon da SeSindnen~).
vaxtang VI-is samarTlis mixedviT (muxli
89), `mzirobiT (CasafrebiT) kacismkvlel yazaxs,
Tu mefe sagangebod ar dasjida, sammagi `sisxlis gadaxda ekisreboda~; TviT `mziri~ yazaxis
mkvleli ki ar isjeboda [326, 15].
eqspluataciisa da batonymobis gaZlierebam
ruseTsa da poloneT-litvis saxelmwfioebSi
XV-XVI saukuneebSi gamoiwvia glexTa masobrivi
gaqceva am saxelmwfiebis sazRvrebs gareT, upiratesad samxreTis auTvisebel miwebze – donis,
volgis, iaikis auzebSi. mezobeli feodaluri saxelmwiflebisa da momTabareebis winaaRmdeg
201
brZolis aucileblobam ganapiroba am Tavisufali xalxis gaerTianeba samxedro organizaciebSi. aRmocenda donis, volgis, dnepris Cerkasis,
grebenis da iaikis kazakTa gasamxedroebuli Temebi. XVI saukunis meore naxevarSi Camoyalibda
aseve cimbirisa da Tergis Temebi.
XVIII saukunis dasawyisSi kazakTa Temebi
gardaiqmnen iregularul kazakTa jarebad. 1721
wlidan isini samxedro uwyebas damorCildnen.
kazakebSi TandaTan gauqmda jaris ufrosebis arCeviToba, maT ruseTis mTavroba niSnavda. ukrainaSi XVI saukunis meore naxevridan sareestro
kazakebis winamZRols hetmani ewodeboda. 1648
wels hetmanis tituli miiRo bogdan xmelnickim.
1708 wlidan hetmans mefis ruseTis xelisufleba
niSnavda. feld-marSali, grafi kirile grigolis Ze razumovski (1728-1803 ww) elisabed petres
asulis favoriti, ukrainis ukanaskneli hetmani
iyo (1750-1764 wlebSi). 1827 wlidan kazakTa mTeli
jarebis atamanad ruseTis taxtis memkvidre iTvleboda.
kazakebma sazRvao laSqrobebis dros Tavisi
yuradRebis areSi moaqcies saqarTvelos zRvis
sanapiroebi, ramdenadac am sanapiroebsa da mdinareTa SesarTavebs moxerxebuli dasayrdeni punqtebis rolis Sesruleba SeeZloT kazakebisaTvis, maTi xSiri sazRvao eqspediciebis dros
TurqeTis
winaaRmdeg.
agreTve,
saqarTvelos
zRvispireTis mosaxleobaSi nadavlis gasaRebis
advili SesaZlebloba, cxadia, donis kazakTa yuradRebas izidavda. garkveuli mniSvneloba hqonda imasac, rom qarTvelebi da kazakebi erTmorwmuneni, marTlmadidebeli qristianebi iyvnen,
202
rac maTi urTierTdaaxloebis erT-erT pirobad
SeiZleba miviCnioT. amis dasturia is faqtic,
rom kazakebi xSirad qarTvelTa zRvispira eklesiebSi RmerTs samadlobels swiravdnen da eklesiebsac didZal oqrosa da vercxlis fuls utovebdnen saCuqrad.
mZime laSqrobidan dabrunebuli kazakebi,
Svebasa da mosvenebas xSirad zRvispireTis qarTvelebTan povebdnen. aqve asaRebdnen isini nadavlis nawils, romelzedac moTxovnileba adgilobriv mosaxleobaSi mudam arsebobda.amgvari
urTierToba qarTvelebsa da kazakebs Soris Tavis mniSvnelobas marto sabrZolo warmatebaTa
periodSi rodi inarCunebda: igive urTierToba
maT Soris avbedobis drosac grZeldeboda. cnobilia, rom kazakTa sazRvao laSqrobani zogjer,
araxelsayrel garemoebaTa gamo, maTTvis mZime
marcxiT Tavdeboda, aseT SemTxvevaSic kazakebi
daxmarebas, TavSesafarsa da mfarvelobas zRvispireTis qarTvel mosaxleobaSi povebdnen [327,
40-41]. sagulisxmoa pietro dela-vales cnoba: `es
ori xalxi emoyvrebodnen erTmaneTs...~ [328, 57]. es
Sefaseba mravlis metyvelia – dasturdeba qarTvelebsa da kazakebs Soris axlo urTierToba,
erTmaneTisadmi ndobisa da pativiscemis arseboba. sxvanairad maT Soris damoyvreba warmoudgeneli iqneboda.
sainteresoa, rom XVIII saukunis zaporoJiel
kazakTa Soris qarTvelebic iyvnen. 1770 wels aq
arsebul kazakTa banakebs Soris moixsenieba patara sofeli `gruzinovka~ [322, 46].
1918 wlis ivlisSi bolSevikebisagan devnili
500-mde kazaki, romelTa raodenoba SemdegSi ki203
dev ufro gaizarda Crdilo kavkasiidan mTiani
uReltexilebis gamovliT Camovidnen soxumSi da
iTxoves ukrainaSi gamgzavrebisaTvis daxmareba.
imdenad, ramdenadac im dros saWiro pirobebi ar
arsebobda, saqarTvelos samxedro ministrTan SeTanxmebiT, afxazeTis general-gubernatorma giorgi mazniaSvilma winadadeba misca kazakebs
droebiT, vidre maTi Txovnis Sesrulebis SesaZlebloba Seiqmneboda, emsaxuraT qarTul armiaSi. kazakebi daTanxmdnen. generali mazniaSvili
kazakebTan dakavSirebiT Semdegs aRniSnavda: `miveciT maT formis tansacmeli da iaraRi. ori
aseuli oCamCireSi ganlagda, danarCenebi – soxumSi. maTi aq yofnis periodSi kazakebs araviTari mcire danaSaulic ar CaudeniaT, iqceodnen
samagaliTod, disciplinas ar arRvevdnen da kargad asrulebdnen dakisrebul movaleobas~.
1918 wlis agvistoSi kazakebma qarTuli jaris SemadgenlobaSi gaanadgures Turqebis desanti, romelic gadmosves oCamCires raionSi. imave
wels kazakebma miiRes yvelaze aqtiuri monawileoba bolSevikebis winaaRmdeg brZolaSi, romelTac dakavebuli hqondaT gagra da gudauTa.
Semdeg monawileobdnen general mazniaSvilis
razmTan erTad bolSevikebis gansadevnad, romlebisagan gaaTavisufles Savi zRis sanapiroebi
tuafsemde [322, 92].
qarTveli kazaki nikoloz baraTaSvili, ruseTis armiis kavaleriis generali (1917 w.), denikinis TanamebrZoli da megobari iyo. 1919 wlis 13
seqtembers TbilisSi n. baraTaSvilze ganxorcielda teritoriuli Tavdasxma. rusTavelis prospeqtidan veris daRmarTze mimaval saqarTvelos
204
samxedro uwyebis avtomobils, romelSic isxdnen
generlebi: i. odiSeliZe, n. baraTaSvili da misi
adiutanti selim alxavi, xelyumbara esrola
bolSevik-teroristma arkadi elbaqiZem. Tavdasxmis mTavari iniciatori iyo pavle mardaleiSvili, romelic warmatebiT asrulebda bolSevikuri partiis davalebebs da erT-erT mrisxane teroristad iTvleboda. Tavdasxma pavles dagegmili iyo, Semsrulebeli arkadi elbaqiZe. teraqtis
Sedegad baraTaSvili mZimed daiWra. masTan avtomobilSi mjdomi qarTveli generali ilia odiSeliZe msubuqi WrilobebiT gadarCa, xolo baraTaSvilis adiutanti polkovniki selim alxavi
da orive mZRoli – vasil JuJiaSvili da Salva
samakaZe daiRupnen. elbaqiZe devnis operaciisas
mokla sisxlis samarTlis samZebros TanamSromelma gelovanma, xolo mardaleiSvilma gaqceva
moaxerxa. misi dapatimreba gansakuTrebulma razmma mxolod 1920 wlis 3 marts SeZlo [329, 38-39].
sabWoTa mTavrobam arkadi elbaqiZe sikvdilis Semdeg, 1928 wels, wiTeli droSis ordeniT
daajildova, xolo veris daRmarTs, sadac teraqti ganxorcielda elbaqiZis daRmarTi daarqva.
XVIII saukunis germaneli mogzauri iakob rainegsi erekle meoris karze imyofeboda 1778-1781
wlebSi. misi Canawerebi pirvel wyaros warmoadgens aRniSnuli periodis saqarTvelos istoriisaTvis. am mxriv udidesi mniSvneloba eniWeba kazakebis dasaxlebis cnobas saqarTveloSi, rac
jerjerobiT cnobil sxva arcerT naratiul da
dokumentur wyaroSi ar gvxvdeba. bambakis qedis
daxasiaTebisas rainegsi aRniSnavs, rom `es qedebi, iseve rogorc maTi nayofieri velebi (xeobe205
bi), dasaxlebulia xalxiT, romelic Tavs doneli kazakebidan warmoSobilad Tvlis (xazgasma
Cemia – a. s.) da amitom mTel mxares, romelSic
isini saxloben, yazaxs uwodeben. es xalxi borCalosagan mdinare xramiT gamoiyofa, romelzec
gadebulia qvis mSvenieri xidi. is aSenebulia mefe rostomis mier...
sagulisxmoa, rom rainegsi maRalkvalificiurad mijnavs kazakebsa da yazaxebs. kerZod, avtori aRniSnavs, rom `yazaxs eZaxian kidev xalxs,
romelic, rogorc maT mier dasaxlebuli qveyana,
iwodeba SamSadilad. misi mosaxleobis naxevarze
metni arian agreTve mahmadianebi...~ [330, 161].
georgievskis traqtatis dadebis Semdeg kazakebis regularulma polkebma miiRes brZaneba
imperiis samxreTi sazRvrebis dasacavad kavkasiaSi dislocirebis Sesaxeb. saqarTvelos rukaze
gamoCnda qalaqi lagodexi (rusulidan TargmanSi niSnavs `kazakebis dasasvenebel banaks~), aseve
– ramdenime sofeli rusuli saxelwodebiT.
kazakTa sasazRvro samsaxuris formireba
moxda tveris, yubanisa da donis kazakebisagan.
aTasobiT maTgani aRar dabrunebula samSobloSi. mravali ganisvenebs lagodexis sasaflaoze,
nawili – kukiaze, romlebic ruseT-TurqeTis omSi daiRupnen [331].
aqve aRvniSnavT, rom realurad lagodexi
wyaroebSi cnobilia lagoeTis, lakuaTis da lakuastis saxelwodebiT. pirvelad damowmebulia
VIII saukuneSi (adaministraciuli erTeuli lakuastis xevi), roca erismTavarma arCilma aq cixesimagre aago. XI saukuneSi aq iyo hereTis erTerTi mniSvnelovani monasteri [332, 97].
206
saimperio kari yvela did saomar operacias
kazakebis meSveobiT axorcielebda. cnobilia pavle pirvelis dros uSedego laSqroba indoeTze.
amasTan dakavSirebiT saxelmwifo sabWos wevrebi
– voroncovi da koCubei sinanuliT miuTiTebdnen, rom indoeTis `gauval tramalebSi didZali kazakoba daiRupao~ [333, 15].
kazakebis myarad Semosvla saqarTveloSi,
bunebrivia, ganapiroba ruseTis mier saqarTvelos Tavis SemadgenlobaSi moqcevam. kazakebi,
TavisTavad cxadia, monawileobas iRebdnen im
brZolebSic, romlebic mimarTuli iyo qarTveli
xalxis mier ruseTis xelisuflebis winaaRmdeg.
1804 wlis qarTlis mTianeTis ajanyebis
dros, ajanyebulebisagan saqarTvelos samxedro
gzis gasawmendad, kavkasiis xazidan daiZra donis kazakTa polki, romelmac pirvel SetakebaSi
marcxi ganicada [333, 49-50]. Tavisuflebis simbolod qceulma kazakebma brZolaSi ar gamoamJRavnes mTeli SesaZleblobebi. maT kargad hqondaT
gacnobierebuli damoukideblobisa da Tavisuflebis mniSvneloba.
1810 wels, imereTis ajanyebis dros, mTavarmarTebeli tormasovi iZulebuli gaxda iranisa da
osmaleTis frontebze moqmedi rusTa jari gaenaxevrebina, ramdenime batalioni da kazakTa razmebi
imereTis ajanyebis CasaxSobad gaegzavna [334, 19].
XIX saukunis pirvel meoTxedSi saqarTvelos mTel teritoriaze dabanakda rusis jari.
magaliTad, xobis marcxena napirze XIX saukunis
20-ian wlebSi ganlagebuli iyo yazarmebi da
oficerTa sacxovrebeli saxlebi. garnizoni 700mde kacisagan Sedgeboda. eseni iyvnen qveiTi ja207
riskacebi, artileristebi da kazakebi. xobis marjvena napirze moTavsebuli iyo karantini. Tofiswamlis, marilisa da saxelmwifo momsaxurebis sxva sawyobebic mdinaris marcxena mxares
iyo ganlagebuli [177, 98].
kazakTa saguSago aseve iyo civis xeobaSi da
zemodan dahyurebda mdinares... yvela kazaki janmrTeli iyo. Cveulebriv, kazakTa saguSagoebisaTvis adgils ase kargad ver arCevdnen xolme [177,
124]. kazakebis saguSago moqmedebda abaSaSic [177,
127]. sxva adgilas kazakebis saguSago ganlagebuli iyo nestian da mavne adgilas or mdinares
Soris: erTi maTgani patara nakaduls warmoadgenda, meore ki – gubiswyals [177, 131], romelic
mdinare rionis marcxena Senakadia imereTis dablobze [177, 332].
ruseTis saokupacio xelisuflebisaTvis kazakebi rom mTavar dasayrden Zalas warmoadgendnen, kargad amtkicebs vagneris cnoba: rodesac,
kaTolike mRvdlebis saqarTvelodan gaZevebis
dros, `general-gubernatoris brZanebiT, kazakTa
TanxlebiT sakmaod uxeSad (pirutyvulad) miaTries uaxloes navsadgurTan da iq ZaliT arekes
trapezundisken mimaval gemze~ [323, 24].
saaRdgomo zeimze TbilisSi vagneri Seeswro
samxedro turnirs, sadac sxvebTan erTad `doneli da xazis kazakebi uCvenebdnen mxedrul xelovnebas, romelSic maT msoflios sxva romelime xalxi Znelad Tu ajobebs. isini tyorcnidnen
Subebs, sruli Wenebisas isvrian Tofebsa da dambaCebs, iqneven xmlebs da awarmoeben brZolis
imitacias [323, 50].
208
kavkasiis mefisnacvlis Tavad voroncovis
gegmis mixedviT, demografiuli problemis da
mxaris rusifikaciis mizniT, miRebul iqna gadawvetileba regionSi malorosi kazakebis Camosaxlebis Sesaxeb. kazaki kolonistebis dasasaxleblad voroncovma borjomis xeoba airCia. amas igi
ori mosazrebiT akeTebda: jer erTi, osmaleTis
sazRvarze sando mosaxleobas Seqmnida (adgilobriv mosaxleobas xom ruseTis TviTmpyrobeloba ar endoboda, piriqiT, cdilobda rac SeiZleba metad daeCagra da Tu SeiZleboda, ucxoeTSic gaegzavna).
da meorec – am metad mdidar da lamaz kuTxes rusi mosaxleobiT daasaxlebda da rusul
provinciad gadaaqcevda.
1853 wlis 25 ivliss kavkasiis mefisnacvali
Tbilisis guberniis prokuroris amxanags amis Sesaxeb swerda: `umaRlesi mTavrobis gadawvetilebiT borjomis xeobaSi dasasaxleblad miemgzavreba malorosebis (ukrainelebis) orasi ojaxi~.
poltavis guberniidan Camosulebia Semdegi
gvarebi: paSenko, banduri, gaava, rac Seexeba martinenkoebs, isini Cernigovis olqis sofel martiniukidan arian Tavisi nebiT Camosulebi.
1853 wels poltavis saxelmwifo qonebis palatam miiRo 4 aTasi maneTi vercxlis fuliT malorosiis kazakTa borjomis saxazino mamulSi
CasaxlebisaTvis. imave wels daiwyo ukrainel kazakTa 200 ojaxis poltavis guberniidan gadmosaxleba. borjomis saxazino mamulSi waRverSi,
dabaSi, mitarbSi, bakurianSi, cemSi da cixis ZirSi gamoiyo 3000 desetina saTanado miwa gadmosaxlebulTaTvis. ukrainelTa TiToeul ojaxs
209
gamoeyo 20 maneTi pirvandeli xarjebisaTvis da
20 maneTi sasoflo iaraRis da saqonelis SesaZenad [170, 39-40].
gansakuTrebiT uaryofiTi damokidebuleba
gamoamJRavna komunisturma reJimma kazakebisadmi
XX saukunis 20-iani wlebis dasawyisSi. daiwyo
kazakebis devna, fizikuri ganadgureba, represiebi... mxolod 1936 wels gauqmda wiTel armiaSi kazakebis samsaxurSi SezRudvebi. 90-iani wlebis
dasawyisSi mimdinare politikuri procesebis
fonze Seiqmna saqarTvelos kazakTa kavSiri. es
idea aRmocenda jer kidev afxazeTis omis dros.
kavSiris mizans Seadgenda qveynis teritoriuli
mTlianobis aRdgena da amave dros rusueT-saqarTvelos Soris kulturuli, ekonomikuri da politikuri kavSirebis ganmtkiceba.
saqarTvelos kazakTa kavSiris umaRles atamanad airCies general leitenanti vasil ivanes
Ze kadeneci, romelic orjer Sexvda yubanis kazakebis radis atamans vladimer gromovs, raTa
aekrZalaT daqiravebul kazakTa Semosvla afxazeTSi, separatistebis mxardasaWerad.
$9. germanelebi
qarTveli da germaneli xalxebis istoria
saukuneebs iTvlis. mravali germaneli mogzauri
aRfrTovanebula Cveni xalxis da bunebis silamaziT. bevris SemoqmedebisaTvis ki saqarTvelo
muzis STagonebis wyarodac qceula.
jer kidev XII saukunis meore naxevarSi germaniis imperatori fridrix II barbarosa sTava210
zobda mefe Tamars Tavis erT-erT vaJs. saqarTveloSi am winadadebas uyuradRebod ar Sexvedrian. am qorwinebaSi, bizantiis mmrTveli dinastiis
sawinaaRmdegod, bevri xedavad bagrationebisa da
germaniis saimperatoro karis Staufenebis damoyvrebas. es kavSiri mtkice xids gasdebda saqarTvelo-germanias Soris, rasac, SesaZloa, mohyoloda gavlenis sferoebis gayofa mcire aziaSi.
mefe-qalis daqorwineba iyo udidesi politikuri
aqti. fridrix II barbarosas winadadebis SemoTavazeba savaraudoa 1185-1187 wlebSi momxdariyo, e.
i. Tamaris pirvelsa da meore qorwinebas Soris.
Staufenebis winadadeba uaryofil iqna, radgan
gaimarjva Crdilo kavkasiurma orientaciam. proevropuli orientaciis momxreni ufro sustni
aRmoCndnen, Tumca daido politikuri kavSiri saqarTvelo-germanias Soris, rac gamoCnda jvarosanTa IV laSqrobis dros [335, 222-223].
kavkasiiTa da saqarTveloTi dainteresebaze
migviTiTebs Sua saukuneebis udidesi germaneli
mwerlis volfram fon eSenbaxis saraindo romanebi, aseve fon volkenStainis, adam oleariusis,
grifiusis, vinkelmanis, kantis, lesingis, bodenStedtis da mraval sxvaTa SemoqmedebaSi asaxuli saqarTvelos Tema. germanel mogzaurTa cnobebi ki Cveni eris istoriis araerTi sakiTxisaTvis pirvel wyaros warmoadgens.
germaneli da qarTveli xalxis urfierToba
gansakuTrebiT gaZlierda mas Semdeg, rac saqarTveloSi XIX saukunis 10-iani wlebidan ruseTis
carizmis iniciativiT germaneli kolonistebi
damkvidrdnen.
211
Tavad ruseTSi germanelebis mosvlas xeli
Seuwyo 1762-1764 wlebSi gamoqveynebulma manifestebma, romelTa mixedviTac ucxoelebs iwvevdnen
sxvadasxva qveynidan. 1764 wels samxreT volgaze
aRmocenda pirveli germanuli dasaxlebebi. mogvianebiT maT SeuerTdnen sxva erovnebaTa warmomadgenlebic – frangebi Sveicarielebi, holandielebi, romlebic, germaniidan gadmosaxlebulebTan erTad, ukve am droidan iTvlebian volgispirel geramnelebad. mefis xelisuflebis wyalobiT germanelebi ruseTSi CasaxlebisTanave privilegiebiT sargeblobdnen. maTze ar gaavrceles
batonymuri urTierToba, e. i. arcerTi germaneli
sabatono glexi ar gamxdara, xolo samxedro
valdebulebisagan gaaTavisufles asi weli [336,
68]. ruseTis teritoriaze germanelebis Camosaxleba periodulad mimdinareobda XIX saukunis
70-ian wlebamde [337, 87].
XIX saukunis dasawyisSi germaniaSi aRmocenda seqtanturi moZraoba e. w. `separatizmi~. xelisuflebis devnam seqtantebi aiZula gadasaxlebuliyvnen amerikasa da ruseTSi. aRniSnuli moZraoba ufro metad SesamCnevi gaxda viurtembergSi,
bavariasa da SveicariaSi, rasac xeli Seuwyo im
dros cnobili mqadageblebis – bengelisa da
Stilingis – gavlenam. isini winaswarmetyvelebdnen samyaros dasasrulis moaxloebas da arwmunebdnen `separatistebs~ Tavis gadarCena samSoblos gareT, kavkasiaSi, araratis mTasTan axlos
eZebnaT. SeSinebulma seqtantebma kavkasiaSi gamogzavnes `gansakuTrebuli mzveravebi~ adgilis
dasaTvaliereblad da kolonizaciisaTvis xelsayreli garemos SesarCevad [338, 14, 15]. ruseTis
212
xelisufleba daTanxmda germanelebis Camosaxlebas maTTvis sasurvel adgilze.
samxreT kavkasiaSi, kerZod saqarTveloSi
germanelTa Camosaxleba carizmis uSualo xelSewyobiT xdeboda, rac ganpirobebuli iyo, politikuri da ekonomikuri mosazrebiT. ekonomikuri pozicia igive iyo, rac ruseTis imperiis sxva
kuTxeebis kolonizaciisa. politikuri Tvalsazrisi imaSi gamoixateboda, rom saqarTveloSi ucxo eTnikuri erovnebebis CamosaxlebiT mefis xelisuflebas Tavisi dasayrdeni gaeCina adgilobriv mosaxleobaSi [339, 43].
kolonistTa pirveli jgufi 31 ojaxis (181
sulis) SemadgenlobiT TbilisSi Camovida 1817
wlis 31 seqtembers. es kolonistebi daasaxles
sarTiWalis maxloblad, kolonias ewoda marienfeldi [340, 17]. germanelTa pirveli nakadis Tbilisis SemogarenSi gamoCenam adgilobriv mosaxleobaSi didi gaoceba gamoiwvia. mTavarmarTebelma ermolovma, romelic winaswar iyo gafrTxilebuli kavkasionis samxreT kalTebze am
uCveulo gamocxadebis Taobaze, maTi miznebisa
da msjelobis gacnobis Semdeg ifiqra, rom saqme
hqonda giJebTan. ermolovma daibara winamZRolebi da ganumarta, rom `Tqven ruseTis miwaze imyofebiT; aq SegiZliaT imogzauroT mSvidobianad
da uflis mfarvelobiT, ramdenadac es TqvenTvis
sindis-namusis sakiTxia, magram icodeT, rogorc
ki Cvens sazRvars gascdebiT, aRmoCndebiT sparseTis teritoriaze, muslimebTan, romelTac naklebad ainteresebT Tqveni mogzaurobis mizani.
Tuki somxeTis (romelic jer kidev ar aris rusuli provincia) mmarTvelebi monebad ar gaqce213
ven da ar gagamweseben TavianT mamulSi samuSaod, xom ar ggoniaT, rom qurTebs – am daundobel yaCaRebs dauZvrebiT xelidan? isini ulmoblad gagZarcvaven, Tanac CaTvlian, rom didi
mowyaleba gamoiCines, mTlianad rom ar amogJlites da mxolod maTi jogebis samwyemsad gagamweses. da kidev, _ Tuki davuSvebT, rom sparselebsa da qurTebs gadaurCebiT, Turqebsa da udabnos arabebs namdvilad ver daaRwevT Tavs~.
am saubarma didad SeaSfoTa moZraobis winamZRolebi: ermolovis mier aRwerili momavlis
suraTi marTlac aRsavse iyo uTvalavi xifaTiT,
Tuki isini xels ar aiRebdnen TavianT ganzraxvaze; amasTanave, xangrZlivi mogzaurobis gadaRlilobam da Tanmdevma daavadebebma maTi ricxvi
sagrZnoblad Seamcira, ramac erTgvarad gaanela
maTi SemarTeba. isini daTanxmdnen SemoTavazebul pirobebs, rac gulisxmobda, rom samxreT
ruseTis sxva kolonistebis msgavsad maTac daakmayofilebdnen: TiToeul ojaxs gadascemdnen sakuTrebaSi 35 desetina saxnav miwas, auSenebdnen
saxlebs, romlis safasuric, procentis gareSe,
aTi wlis manZilze unda daefaraT. am drois
amowurvis Semdeg ki kolonistebi daibegrebodnen 20 kapikiT anu 1 santimiT erT desetinaze. manamde ki isini yovelgvari begarisagan Tavisufldebodnen [340, 225-256].
1818 wels Cvens dedaqalaqs germanelTa didi
talRa moawva (500 kolonisti germanelis ojaxi).
isini Tbilisis guberniis sxvadasxva adgilas
daasaxles. mTavrobam maT mosawyobad gaiRo 65
aTasi maneTi oqroTi. TiToeul kolonist muSa
mamakacze unda gamoeyoT 35 desetina saxnavi sau214
keTeso adgilebSi haviT da sasmeli wyliT. garda amisa, mkvidr mosaxleobas aiZulebdnen miwebi
daexnaT da saSeni masala miewodebinaT Camosaxlebul moaxalSeneTaTvis [333, 195].
1819 wlis bolos samxreT kavkasiaSi sul
rva kolonia Seiqmna, aqedan eqvsi saqarTveloSi
ganlagda. eseni iyo: 1. marienfeldi – 31 ojaxiT,
kaxeTis gzatkecilze (sarTiWalaSi); 2. Tbilisis
kolonia – qalaqis maSindel gareuban kukiaze
(axlandeli daviT aRmaSeneblis gamziris teritoria) – 51 ojaxiT. 1852 wels es kolonia, romelic xelosnebisagan Sedgeboda, qalaqs miekuTvna, xolo 1861 wlidan kolonistebis sargeblobaSi arsebuli miwebi srul sakuTrebaSi gadaecaT; 3. aleqsandersdorfi – 23 ojaxi (daerqva
aleqsandre
I-is
sapativcemulod),
mdinare
mtkvris marcxena napirze, Tbilisidan CrdiloeTiT, 6 versis daSorebiT; didubis saxazino miwebze (axlandeli samtrediis quCis midamoebi); 4. petersdorfi – 17 ojaxiT (saxelwodeba miiRo petre I-is pativsacemad). es kolonia daarsda marienfeldis maxloblad; 5. elizavettali – 65 ojaxiT
(somxiTSi – dRevandeli asureTi). saxelwodeba miiRo dasaxlebis adgilis arCevis dResTan dakavSirebiT (1818 w. noemberi axali stiliT); 6. ekaterinenfeldi – 116 ojaxiT (saxelwodeba miiRo
viutenbergis dedoflis ekaterine pavles asulis sapativcemulod). es kolonia mdebareobda
borCalos mazraSi, bolnisTan, Tbilisidan 60
versis manZilze [341, 11-33]. Camosaxlebuli `separatistebis~ didi nawili swored ekaterinenfeldSi damkvidrda, es teritoria amave dros SerCeul iqna seqtantebis xelmZRvanelTa mudmiv sac215
xovrebel adgilad. amis gamo ekaterinenfeldis
koloniam daarsebis dRidanve yvelaze sapatio
adgili daikava kavkasiaSi arsebul koloniaTa
Soris da naxevar saukuneze meti xnis ganmavlobaSi did rols TamaSobda kavkasiel kolonistTa cxovrebaSi [338, 15].
1826-1828 wlebSi ruseT-iranis omis dros mZime dartyma ganicada dasaxelebulma germanelTa
koloniam. kerZod, 1826 wlis 14 agvistos qurTebis cxenosani jaris aTasiani razmi SeiWra ekaterinenfeldSi da sul erTianad gaanadgura. daxoces 70 kaci, xolo 150, umTavresad qalebi
tyved waiyvanes [342, 115].
germaniidan CamosulTa garda saqarTveloSi,
mogvianebiT, sxvadasxva teritoriidan modiodnen
kolonistebi. 1842 wels ruseTidan saqarTveloSi
Camovida germanelTa 10 ojaxi. maT kurorti abasTumani moewonaT, magram, adgilobrivi mosaxleobis mxridan winaaRmdegobis gamo, 1 ojaxi ruseTSi dabrunda, 18 ojaxma marienfeldTan axlos 370
desetina miwa aiRo. mTavrobam maT materialuri
daxmareba aRmouCina. am dasaxlebas mareidentali
uwodes. erTi komli bolnisSi mivida da ekaterinenfeldel germanelebs Seexizna [343, 115].
1843 wlis monacemebiT kolonia `noi-tiflisSi~ cxovrobda 63 ojaxi, aleqsandersdorfSi
36, elizabettalSi 90, helenendorfSi 186, marienfeldSi 39, ekatarinenfeldSi 153. sul 588 ojaxi
3000 sulze meti~ [323, 97].
1848 wlamde germanel kolonistTa dasaxlebebi CvenSi iwodebodnen `saqarTvelos germanul
koloniebad~, xolo aRniSnuli wlidan maT `ami216
erkavkasiis germanuli koloniebis~ saxelwodeba
miiRes [341, 11, sqolio -1].
germanuli eTnikuri elementis ekonomikur
da politikur gaZlierebas xeli Seuwyo carizmis mier miniWebulma privilegiebma, rac aqtiuri
formiT XIX saukunis 40-iani wlebidan xorcieldeboda. magaliTad, germanuli koloniebi jer
emorCilebodnen CamosaxlebulTa sagangebo komitets, romelic samoqalaqo gubernatoris kancelariasTan iyo Camoyalibebuli. 1841 wels igi gauqmda da misi funqciebi axlad Seqmnil `qarTlimereTis samefo qonebaTa palatas~ gadaeca. rva
wlis Semdeg misi reorganizacia moxda. kolonistTa mmarTvelobis saqme, e. w. `saxelmwifo qonebis eqspediciis~ kopetencias daeqvemdebara, romelic kavkasiaSi mefisnacvlis sammarTvelosTan
daarsda.
1859 wels moxda misi morigi reorganizacia
da Seiqmna `ucxoelTa koloniebis soflis meurneobis sagangebo mmarTveloba~. xuTi wlis Semdeg ki `saxelmwifo qonebis departamentad~ gardaiqmna. reorganizebul iqna agreTve germanelTa
koloniebis zedamxedvelobac.
1884 wels soxumis maxloblad ruseTidan
gadmoasaxles kolonistebi, romlebmac aq Seqmnes ori kolonia: naidorfi (53 mcxovrebi) da
gandenbergi (26 mcxovrebiT) [341, 32].
germanelebis raodenoba saqarTveloSi mkveTrad izrdeba gansakuTrebiT mas Semdeg, rac ucxourma, da kerZod, germanulma kapitalma mtkiced moikida fexi ruseTis imperiaSi.
saqarTvelos politikuri dapyrobis Semdeg,
carizmma ver moaxerxa misi sruli ekonomikuri
217
aTviseba. amitom igi xels uwyobda ucxouri kapitalis mozidvas. es procesi gansakuTrebiT gaZlierda XIX saukunis 80-iani wlebidan. erT-erTi
mniSvnelovani adgili am sferoSi germanulma kapitalma moipova.
XIX saukunis damdegisaTvis germanelebis
Zvel koloniaTa bazaze warmoiSva axali dasaxlebani. aqve unda aRiniSnos isic, rom kavkasiis
administraciis cdas – Caesaxlebina isini dasavleT saqarTveloSi, Sedegi ar mohyolia. amaSi
TviT kolonistebs miuZRodaT `brali~ [296, 15].
germanuli kapitalis warmomadgenlebi cdilobdnen, rac SeiZleba meti miwis nakveTebi SeeZinaT saqarTveloSi. 1901 wels karl simensma miiRo baTumidan 57 kilometris manZilze, arTvinis
maxloblad, sofel qvarcxanasTan arsebuli spilenZis mdidari sabados damuSavebis ufleba. aq
male aages Saxtebi da daiwyes madnis mopoveba.
simensebma izrunes agreTve axali madniani miwis
nakveTebis SeZenaze.
1900-1909 wlebSi qvarcxanis axlos, sofel
baSaulSi, krl simensis memkvidreebma, ruseTis
qveSevrdomma baronesebma maria grevenicma da
Sarlota buksgevdenma adgilobrivi glexebisagan SeiZines miwis nakveTebi da daiwyes madnis
mopoveba. rogorc wyaroebSia aRniSnuli, simensebi miwas iZendnen Calis fasad [344, 45].
sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli respublikis dapyrobas germanelebi skeptikurad Sexvdnen. zogierTi maTgani gasabWoebas
uaryofiTad afasebda. mxolod mcire nawili TanaugrZnobda axal xelisuflebas. saerTod ki
218
kolonistebi amjobinebdnen politikisagan ganze
dgomas [345, 35].
germanelebis Semosvlis procesi saqarTveloSi 20-iani wlebis dasawyisSic grZeldeboda.
rogorc cnobilia, 1921 wels SimSilobam mTeli
ruseTi moicva. ubedureba gansakuTrebiT mZvinvarebda germanelebiT dasaxlebul volgispireTSi.
mZime mdgomareobaSi Cavardnili germanelebi daxmarebas saqarTveloSi mcxovreb Tanamemamuleebs
sTxovdnen. xSiri iyo maTi Camosvlac. 1921 wlis
Semodgomaze volgispireTidan TbilisSi Camovida 41 wlis aleqsandre pelSi meuRliT da 10
wlis SviliT. germanelTa erovnuli sabWo saqarTvelos xelisuflebas TxovniT mimarTavda, raTa
yovelgvar pirobebs moklebuli ltolvilebisaTvis daxmareba aRmoeCina [346, 59].
1921 wlis bolos TbilisSi volgispireTidan 23 ltolvili germaneli Camovida. isini moaTavses nersesis quCaze. am droisaTvis Cvens dedaqalaqSi Seqmnili iyo `volgispireTis damSeulTa daxmarebis komiteti~, romelic maqsimalur daxmarebas uwevda mZime mdgomareobaSi Cavardnil adamianebs [346, 65]. volgispireTis damSeuli mosaxleobis dasaxmareblad walkis raionis sofel (`kolonia~) aleqsandresgilfidan
Segrovda 7 375 250 maneTi [346, 102].
1922 wels TbilisSi cxovrobda 2 457 germaneli [184, 69]. 1926 wels maTma ricxvma 3 156 suli
Seadgina [184, 91]. 1927 wels saqarTveloSi arsebobda 13 germanuli kolonia 9253 mosaxliT:
1. elizavettali; 2. luqsenburgi; 3. rozenfeldi;
4. libknexsdorfi; 5. rozenbergi; 6. valdheimi;
7. georgestali; 8. marksgeimi; 9. anenfeldi; 10. vi219
zendorfi; 11. Steinfeldi; 12 gofnugstali; 13
griuntali. TbilisSi cxovrobda 4200 germaneli
[347, 162]. 30-iani wlebis dasawyisSi, mxolod aRbulax-manglisis, luqsenburgis, baSkiCeTisa da
borCalos raionebSi 5 924 germaneli cxovrobda
[348, 8, 10, 11].
1930 wels luqsenburgis raionSi mcxovrebma
germanelebma gadawyvites daetovebinaT saqarTvelo da germaniaSi gamgzavrebuliyvnen. wasvlis
win isini moiTxovdnen kompensacias datovebuli
Senobebis, baRebis, venaxebisa da sabostne nakveTebisaTvis. aseve damuSavebuli niadagis gamo,
romelsac tovebdnen mosavlis auReblad.
germaniaSi gamgzavreba surda ramdenime aTeul germanul ojaxs. kompensacia 100 aTas maneTs
Seadgenda maSindeli kursiT. respublikis saxkomsabWom uari ganacxada germanelebisaTvis raime anazRaurebaze, im motiviT, rom isini nebayoflobiT tovebdnen saqarTvelos da maT aravin aiZulebda aqedan wasuliyo [349, 1, 6].
meore msoflio omis moaxloebasTan erTad
sabWoTa xelisuflebam gaamkacra germanelebisadmi damokidebuleba. kerZod, amierkavkasiis
saxkomsabWos dadgenilebiT germanul kolonistebs mkacrad mosTxoves binis qiris, gaTbobisa
da sxva saxis gadasaxadi. Tavis aridebis SemTxvevaSi pasuxisgebaSi micemiT emuqrebodnen. Zalovani struqturebi germanel mosaxleobas mZime
mdgomareobaSi ayenebdnen. zogierTi samarTaldamcavis damokidebuleba germanelebisadmi imdenad mZafrad gamovlinda, rom amerkavkasiis xelmZRvanelobam Samqoris raionis prokuroris TanaSemwe xalilovi moxsna Tanamdebobidan da ori
220
wlis ganmavlobaSi aukrZala sapasuxismgeblo
Tanamdebobis dakaveba [350, 2].
jer kidev pirveli msoflio omis dawyebis
Semdeg, germaneli kolonistebis mimarT mefis
ruseTis mTavroba gansakuTrebul interess iCenda, radgan maTi kavSir-urTierToba germaniasTan
ruseTis saxelmwifo interesebis sawinaaRmdego
moqmedebis saSiSroebas qmnida. SesaZloa, es saSiSroeba iyo meore msoflio omis drosac. pirveli msoflio omis periodSi ruseTis saxelmwifo administracia imas dasjerda, rom germanelTa koloniebs saxelwodeba Seucvala (magaliTad, aleqsandreshilfs ewoda aleqsandrovskoe,
petersdorfs – petrovskoe, marienfelds – marino, fraidentals – vesioloe (aw. saqarTvelos
sasazRvro raioni ruseTTan), elizavettals –
asureTi, xolo ekaterinnfelds – ekaterinovka).
meore msoflio omis dros, kerZod, omis
dawyebisTanave, ganxorcielda germaneli mosaxleobis pirwmindad gasaxleba qveynis centraluri da samxreT regionebidan, maT Soris saqarTvelodan, aRmosavleT raionebSi [296, 15-16].
aqve unda aRiniSnos, rom msgavs faqtebs adgili hqonda antihitleruli koaliciis wevr saxelmwifoebSic. magaliTad, meore msoflio omis
sawyis etapze germanuli warmoSobis britaneli
moqalaqeebi inglisis mTavrobam sanapiro zolidan qveynis siRrmeSi gadaasaxla.
igive moimoqmeda SeerTebuli Statebis mTavrobamac iaponuri warmoSobis amerikeli moqalaqeebis mimarT. daaxloebiT 12 aTasi iaponuri
warmoSobis sakuTari moqalaqe sakoncentracio
banakebSi gamoketa [351, 43].
221
sabWoTa kavSiris mTavrobis mier saqarTvelodan, da ara mxolod saqarTvelodan, germaneli
mosaxleobis ayra usamarTlo aqcia iyo da, rogorc Semdgomma movlenebma cxadyves, albaT, arc
aucilebeli. magram mxedvelobaSi misaRebia is garemoebac, rom gasaxleba ganxorcielda germaniasabWoTa kavSiris omis yvelaze mZime etapze. daZabul strategiul viTarebaSi, rodesac faSisturi
armiis nawilebi moskovis `karibWes~ miadgnen, qveyana didi safrTxis winaSe aRmoCnda. amasTan, germaniis sardloba did mniSvnelobas aniWebda kavkasiis dapyrobis hitleruli gegmis realizacias.
safiqrebelia, sabWoTa kavSiris xelisufleba lamobda moespo dasayrdeni mtrisTvis germaneli mosaxleobis saxiT. aseT SiSsa da zedmet sifrTxiles Seewira mravali adamianis sicocxle. gasaxlebuli germaneli mosaxleobidan iyvnen bavSvebi,
moxucebi da sxvebi, vinc ver gadaitana Soreuli
mogzauroba da gaWirveba [296, 18-19].
marTalia, germanelTa gasaxleba oficialurad omis dawyebis Semdeg moxda, magram es aqcia
didi xniT adre mzaddeboda. ufro metic, rogorc zeviT davinaxeT, sabWoTa xelisufleba
iseT pirobebs uqmnida germanel moqalaqeebs,
rom iZulebuli gaexada TviTon gamoeTqva germaniaSi waslis survili.
gasaxlebuli germanelebis sacxovrebeli
adgili qarTlis mTianeTidan Camosaxlebulma
qarTvelebma daikaves. ase SemorCa dRes arsebuli ramdenime sofeli bolnissa da marneulSi...
es procesebi berias uSualo miTiTebebiT xorcieldeboda da, nebsiT Tu uneblied, saqarTvelosaTvis dadebiTi Sedegebi gamoiRo [352, 56].
222
omis periodSi Seiqmna e. w. `SromiTi armiebi~, sadac `sabWoTa~ germanelebi iyvnen CarTulni. 1947 wlis bolos SromiTi armiebi, ZiriTadad, demobilizebuli iqna da mraval germanels
ufleba mieca dabrunebuliyvnen iq, saidanac 1941
wels gaasaxles. magram 1948 wlis 26 noembers gamoqveynda axali brZaneba, sadac naTqvami iyo,
rom germanelebi, rogorc kalmikebi, inguSebi,
CeCnebi, balyarelebi, yirimeli TaTrebi da sxva
xalxis warmomadgenlebi gadasaxlebuli arian
mudmivad da maTi wamosvla sacxovrebeli adgilidan Sinagan saqmeTa saministros gansakuTrebuli nebarTvis gareSe isjeba sakatorRo samuSaoebiT 20 wlis vadiT.
adamianebs aRniSnulma brZanebam dabrunebis
imedi gadauwura. mTeli xalxebi gaxdnen devnilni sakuTar qveyanaSi. im wlebSi `sabWoTa~
germanelebs ar SeeZloT Sesuliyvnen partiaSi,
eswavlaT umaRles saswavlebelSi an emsaxuraT
armiaSi... mxolod 1974 wlis umaRlesi xelisuflebis gadawvetilebam misca ufleba germanelebs
dabrunebodnen mSobliur adgilebs [336, 72]. Tumca mTlianobaSi arc es gadawvetileba ganxorcielebula.
223
$10. qurTebi
saqarTveloSi mcxovreb erovnul umTiresobaTa Soris qurTebi, ebraelebis msgavsad, is
xalxia, visac TiTqmis arasodes hqonia qarTvelebTan dapirispireba da Cveni qveynis Wirvarami
da sixaruli gauziarebia.
qurTebis sakuTari saxelwodebaa qurdi, kurmanji. qurTebi miekuTvnebian uZvelesi arieli
xalxis ricxvs. qurTebi wina aziis erT-erTi uZvelesi eTnosia. swored aq dafuZnda da Semdgomi
ganviTareba hpova mdidarma ariulma civilizaciam,
romelic mogvianebiT msoflios mravalma xalxma
SeiTvisa. qurTi eTnosis CamoyalibebaSi monawileobdnen Zveli midieli da iraneli tomebi.
didi gadasaxlebisa da omebis periodSi mravali xalxi da tomi gaqra istoriis sarbielidan, magram qurTebma SeZles gadarCena da SeinarCunes Tavisi erovnuli kultura, ena, religia, yofa da tradiciebi.
saxelwodeba `qurTi~ moxseniebulia jer kidev qsenofontesTan. arabebi iyenebdnen eTnonims
`kordu~, xolo toponimi `qurTistani~ qurTi istorikosis garo sasunis azriT, pirvelad Cndeba
selCukebis batonobis dros (1071-1110 wlebSi).
1340 wlamde sxvadasxva wyaroebSi moxseniebulia ocamde calkeuli qurTuli tomi anu, ufro sworad, tomebis konfederaciebi (es dokumentebi inaxeba egviptis saxelmwifo arqivSi). am
tomobrivi gaerTianebebidan yvelaze msxvili iyo
murani, jelali, zangali, kusa, xasanani, kerkuki,
sori, zarzani, Culamerki, hakkiari, zibari, dimbili [353, 342].
224
qurTebi ZiriTadad cxovroben iranSi, TurqeTSi, siriaSi, eraySi (qurTistanis teritoriaze), libanSi, avRaneTSi, somxeTSi, azerbaijanSi,
saqarTveloSi, yazaxeTSi, TurqmeneTSi. 1978 wlis
monacemebiT, qurTebi 10 280 aTass Seadgendnen.
aqedan yofil sabWoTa kavSirSi cxovrobda 116
aTasi, saqarTveloSi – 26 aTasi kaci. amJamad
qurTebis raodenoba 40 milions aRwevs.
qurTuli ena ganekuTvneba iranuli enis dasavlur Stos da gamoiyofa ori ZiriTadi dialeqti: kurmanji (Crdilo-dasavluri) da sorani
(samxreT-aRmosavluri). qurTebi ZiriTadad suniti muslimanebi arian, mcire nawili Siitebi, iezidebi, ali-ilahebi da sxva.
VII-VIII saukuneebSi arabi dampyroblebi, maT
kvalze sparselebi da Turq-osmalebi Zalismieri
meTodebiT cdilobdnen qurTebs uari eTqvaT sakuTar religiaze – iezidizmze da mieRoT maTTvis ucxo religia – islami. qurTebis erTma nawilma ar isurva mahmadianobis miReba da mravali saukunis ganmavlobaSi gmirulad ibrZoda winaparTa aRmsareblobis SesanarCuneblad [354, 4].
1514 wels qurTistani gainawila TurqeTma
da iranma, xolo pirveli msoflio omis (1914-1918
ww.) Semdeg gaiyo oTx saxelmwifos Soris (TurqeTi, irani, erayi da siria). am dayofam qurTi
eri Cagruli umciresobis mdgomareobaSi Caayena.
XIX saukuneSi qurTebis nawilma ruseTis qveSevrdomoba miiRo.
qurTebi cameti saukunis ganmavlobaSi imyofebian mtrul-agresiul garemocvaSi da ganicdian diskriminacias. masobrivi ganadgureba qurTiezidebma ganicades osmalTa mxridan imis gamo,
225
rom maT uari ganacxades islamis miRebasa da
1915 wels somexi mosaxleobis genocidSi monawileobaze. amis gamo mravali iezidi daiRupa. zogierTi avtori miiCnevs, rom osmalTa mxridan
qurTebis genocidic maSin ganxorcielda. qurTiiezidebi ruseTis imperiis sazRvrebs moawydnen.
ZiriTadad maTi gansaxleba somxeTsa da saqarTveloSi ganxorcielda [355, 64].
amdenad, vanisa da yarsis mxaris, baiazidis,
surmalisa da osmaleTis imperiis sxva raionebidan qurTebi aRmoCndnen Cveni qveynis teritoriaze. vanis vilaieTSi iezidebis, somxebisa da aisorebis mitovebul soflebSi damkvidrdnen qurTi-mahmadianebis tomebi, romlebic daepatronen
ltolvilTa saxlebsa da qonebas [354, 4].
qurTebi genetikurad ar hgvanan arc iranelebs, arc arabebs da arc Turqebs, romelTa garemoSi saukuneebis ganmavlobaSi cxovroben. qurTebis umravlesobas lurji Tvalebi da Ria feris
Tmebi aqvs. maTi qalebi gamoirCevian silamaziT,
xolo mamakacebi meomruli TvisebebiT [355, 15].
ai, rogor axasiaTebs aWaraSi mcxovreb qurTebs Tedo saxokia: `tanad saSualoze naklebi
arian, xmelni, Savgvremanni, saxis swornakvTebianni, mkvircxlni da SemmarTebelni, amaTi qalebic
sakmao silamazisani arian: Savgvremanni, SavTvalwarbni, brolis msgavs da mijriT miwyobil kbilebiani. aWarlebis qalebiviT kargamoketilSi
ara cxovroben: amaT gacilebiT meti Tavisufleba aqvT~ [315, 272].
saqarTveloSi, kerZod mesxeTSi, calkeuli
qurTuli momTabare tomebi XVI saukuneSi gaCnda
[244, 575-576]. XVIII saukunis 60-iani wlebidan
226
qarTl-kaxeTis samefos gaerTianebisa da gaZlierebis kvaldakval TbilisSi Camodiodnen qurTiiezidebis delegaciebi [189, 380], romlebic imedovnebdnen osmaleTSi ganmaTavisuflebeli moZraobis dros erekle meores mxardaWeras. 1770
wels ereklesTan urTierToba daamyara qurTebis
tomis beladma Coban-aRam. mimoweridan irkveva,
rom qurTebi 20 aTasi meomriT monawileobas miiRebdnen osmalTa winaaRmdeg brZolaSi qarTl-kaxeTis mefis winamZRolobiT, rac totlebenis
avantiuram CaSala. dokumenturi wyaroebidan irkveva, rom ukve am periodSi SeimCneva aRmosavleT
saqarTveloSi qurTebisa da aisorebis Camosaxleba [356, 29].
Coban-aRas werilze mefe erekle aseT SeniSvnas akeTebs: `es Coban-oRli, gvarad iezidi, arc
qristiania da arc musulmani. ufro metad qristianebis mxarezea da muslimanebis mteria [356,
22, sqolio 49].
qurTebi TbilisSi gamoCndnen XIX saukunis
II naxevarSi. pirvelad erTi qurTi, rogorc Tbilisis mcxovrebi, dafiqsirebulia 1876 wels [357,
29], 1886 wels – 3, 1899 wels 464 qurTia aRwerili [357, 40].
saerTod, qurTebis ZiriTadi masa saqarTveloSi dasaxlda 1918-1920 wlebSi, mas Semdeg, rac
Turqebma daiwyes maTi religiur-politikuri Seviwroeba. qurTebi gadmosaxldnen vanidan da yarsidan [358, 102].
XX saukunis 20-ian wlebSi saqarTveloSi
qurTebis raodenoba 10 217 suls udrida [359, 63].
amave periodSi qurTi-iezidebi 1,5 aTas kacs iTvlidnen [360, 139].
227
1926 wlis aRweriT, TbilisSi cxovrobda 458
qurTi, maTgan 258 mamakaci da 200 qali. amave aRweriT TbilisSi iezidi iyo 2044 suli, aqedan
1157 mamakaci da 887 qali [184, 91]. igive aRweris
mixedviT afxazeTSi cxovrobda 22, aWaraSi – 3295
da e. w. `samxreT oseTSi~ _ 1 qurTi [361, 20].
1926 wels TurqeTidan qurTebis sakmaod didi raodenoba cdilobda samxreT kavkasiaSi Semosvlas. xelisufleba sacxovrebeli teritoriis
simciris gamo SeuZleblad Tvlida qurTebis tomis – brukis miRebas uaxloesi wlebis manZilze
[362, 2]. Tumca imave wlis noemberSi TurqeTidan
ltolvil qurTebs ufleba miecaT dasaxlebuliyvnen samxreT kavkasiaSi, risTvisac sarezervo
fondidan gamoiyo 100 aTasi maneTi [362, 31].
1930 wlis monacemebiT qurTebis didi nawili
cxovrobda TbilisSi, mcire-soflad, ZiriTadad
kaxeTSi. TbilisSi qurTebi cxovrobdnen kompaqturad, ubnebad, xarfuxis gagrZelebaze – orTaWalaSi, berZnebis ubnis gverdiT, aseve gafantulad –
saqarTvelos sxvadasxva qalaqebSi [360, 139].
30-iani wlebis meore naxevarSi qurTi-iezidebi iseve gaxdnen represiebis obieqti, rogorc
qurTi-mahmadianebi saqarTvelos danarCen mosaxleobasTan erTad. oficialuri sabWoTa reJimi
ltolvil iezidebs didi xnis ganmavlobaSi (XX
saukunis 30-40-iani wlebi) TurqeTis qveSevrdomebad Tvlida. mraval iezids mowmobaSi asec ewera: TurqeTis qveSevrdomi. represiebis periodSi,
kerZod 1937 wels iezidebis umravlesobas SesTavazes aeRoT sabWoTa pasporti. uaris SemTxvevaSi maT emuqrebodaT deportacia ukan, TurqeTSi.
228
am mizniT mravali iezidi Tavisi ojaxiT gaasaxles Sua aziasa da yazaxeTSi [355, 20].
omis Semdgom periodSi, gansakuTrebiT 40-50ian wlebSi samuSaos mZebneli mravali iezidi
sacxovreblad gadmovida somxeTidan saqarTveloSi. Camosaxldnen saqarTvelos sxvadasxva qalaqebsa da soflebSi, rogoricaa baTumi, ozurgeTi, qobuleTi, Telavi, manglisi da sxv. iezidebis ZiriTadma masam sacxovreblad mainc Tbilisi irCia [355, 19].
1956 wels saqarTveloSi dabrunda 1944 wels
gasaxlebuli qurTebis 242 ojaxi 1030 sulis raodenobiT. maT Soris iyvnen xemSilebic. gaiTvaliswina ra maTi mZime materialuri pirobebi xelisuflebam isini daasaxla baTumis, qobuleTisa da xaSuris raionebSi. magram aRniSnuli ojaxebi ar cdilobdnen axal sacxovrebel adgilebze damagrebas. maT survili hqondaT dabrunebuliyvnen Zvel sacxovrebel adgilas – sasazRvro
raionebSi.
saqarTvelos xelisufleba ar iziarebda
maT survils da Tavs ikavebda Zvel sacxovrisSi
maT dabrunebaze, ramdenadac am raionebSi ukve
Camosaxlebuli iyvnen qarTvelebi sxvadasxva
kuTxidan. Zvel mcxovrebTa dabruneba sasazRvro
raionSi daZabavda viTarebas sazRvarze, miT ufro, rom 1944 wels mravali gadasaxlebuli naTasaur kavSirSi imyofeboda TurqeTis mosaxleobasTan. amitom Tvlidnen ZalaSi darCeniliyo
sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
1956 wlis 28 aprilis miTiTeba [319, 1-2].
sainteresoa, rom 1927 wlisaTvis saqarTveloSi cxovrobda 6000-ze meti qurTi. isini Ziri229
Tadad cxovrobdnen TbilisSi, axalcixeSi da
sxva mazrebSi. TbilisSi iTvleboda 3200 qurTi
[363, 36]. 1970 wlis sruliad sakavSiro aRweriT
ki saqarTveloSi qurTebis raodenoba 21 aTasamde aRwevda, maT Soris TbilisSi cxovrobda 18
aTasze meti [364, 238].
$11. aisorebi
asurelebis, romelTac Cven `aisorebs~ uwodebT sakuTari saxelwodebaa aTurai, surai, qaldai. isini semituri modgmis xalxia, arameelebis
STamomavalni. ZiriTadad cxovroben iranSi, TurqeTSi da siriaSi. asurelebi cnobilni arian
sxva saxelwodebiTac (nestorianelebi, iakobitebi, qaldevelebi), rac ZiriTadad dakavSirebulia
maT konfesionalur dayofasTan. asurelebi umeteswilad qristianebi arian. iudeveli asurelebi ZiriTadad israelSi cxovroben; muslimi asurelebiT oriode sofelia dasaxlebuli siriaSi,
antilibanis mTebSi baxa da jubadini [365, 240].
`sirieli~ dRes gulisxmobs ara marto siriis arabuli saxelmwifos mkvidrs, radgan amJamad
siria arabuli saxelmwifoa, aramed qristian
arameelsac da swored es ukanaskneli iyo misi
pirveladi da ZiriTadi mniSvneloba. rac Seexeba
termin `asurels~, dRes igi ZiriTadad (ZiriTadad da ara mxolod), radgan Tanamedrove sirielebi Tavis Tavs `asurelebs~ uwodeben, Tvlian
ra Tavs Zveli asurelebis (aqadelebis) STamomavlebad.
230
`sirielisa~ da `asurelis~ aRmniSvneli eTnikuri terminebi qarTulSi didi xania Semosulia. leonti mroveli qarTlis ucxo eTnosTa
Soris asurebsac asaxelebs. dasaxelebuli terminebis gavrceleba saqarTveloSi ukavSirdeba
qristianul sarwmunoebas. rogorc cnobilia,
swored qristianobis gavrcelebam Seqmna CvenSi
pirobebi mis mebairaRtreTa – berZenTa da sirielTa saeklesio Tu sxva xasiaTis TxzulebaTa
qarTulad Targmnisa. qristianul aRmosavleTSi
(siria, mesopotamia, palestina, egvipte, somxeTi
da saqarTvelo) berZnulze naklebi mniSvneloba
rodi hqonda siriul enas, am enaze Seqmnil literaturas. sayuradReboa, rom TviT qristianobis gavrcelebac saqarTveloSi sirieli saeklesio moRvaweebis saxelebTanaa dakavSirebuli.
amitom sirielTa da maTi enis moxsenieba qarTul literaturaSi misi saTaveebidanve daiwyo.
Tu gaviTvaliswinebT im faqtsac, rom qristianobis dasawyisSi saqarTveloSi (IV-VI ss.) monofizitoba mniSvnelovnad iyo gavrcelebuli, xolo
monofizitobis kerad siria iTvleboda, maSin
savsebiT gasagebi iqneba is mWidro kavSiri qarTul da siriul samyaroTa Soris, romelic im xanebSi unda arsebuliyo. `sirielisa~ da `asurelis~ aRmniSvneli eTnikuri terminebi qarTuli
literaturis istoriis mTel manZilzea damowmebuli, dawyebuli Cvenamde moRweuli xelnawerebiT
(X s.). saTanado masalis Seswavlam gamoavlina xsenebuli cnebebis Semdegi terminebiT gadmocema:
asuri, asurastaneli, asureli, maTTan dakavSirebuli saxelebi (asurebi, asurastanuli, asuruli)
231
da qveynis saxelwodebani: `asuri, asurastani, asureTi, asuria, siria, aram) [366, 177-178].
eTnikuri termini `asureli~ asuris nacvalia da qarTulSi gvian Semodis. igi Cveulebriv,
XIX saukuneSi jer kidev qristiani arameelis –
sirielis aRmniSvneli terminia [366, 183].
termini `asureli~ dadasturebulia XVIII saukunis ZeglebSi vaxuSti bagrationis TxzulebaSi, `aRwera samefosa saqarTvelosa~, sadac mas
`aqadelis~ Zveli asureTis mkvidris mniSvneloba
aqvs. magram `asureli~ dRes ZiriTadad `aqadels~ niSnavs, rac asaxulia qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic [366, 183-184]. `asureli~
qarTuli da somxuri tradiciiT `siriels~, e. i.
qristian arameels niSnavs [367, 155].
arameuli ena erT-erTi umniSvnelovanesi semituri enaa, romelsac 30-saukunovani fiqsirebuli istoria aqvs. marTalia, am enis matarebelma
arameelebma ver Seqmnes didi saxelmwifoebrivi
gaerTianebani, magram maTi ena aseuli wlebis
ganmavlobaSi samsaxurs uwevda iseT did da
Zlier saxelmwifoebs rogoric iyo asureTisa
da iranis imperiebi [367, 150].
arameul enas Cvens qveyanaSi didi xnis istoria aqvs – igi 20 saukuneze metia saqarTveloSi
ismis. ufro metic, savaraudoa, rom arameulis
gamoyenebas samwerlobo enad (Tundac saqmis warmoebaSi) saTave unda hqondes aqamenianTa imperiis
(e. i. Zv. w. VI-IV ss.) xanidan. swored `saxelmwifo
arameulis~ xangrZlivi xmarebis niadagze Seiqmna
`arameuli damwerloba~ _ arameuli damwerlobis
saxeoba, romelic ZiriTadad saqarTvelosTvisaa
specifikuri [367, 156].
232
axali arameuli saqarTvelos teritoriazec
fiqsirdeba; kerZod, aq SevxvdebiT misi aRmosavluri dialeqtebis mTel jgufs (urmiuls, salamasurs, vanurs, botanis) [365, 155].
amave dros, Tanamedrove aRmosavlurma arameulma dialeqtebma, romelTa warmomadgenlebi
dRes saqarTvelos mkvidrni arian, ZiriTadad daicves Zveli semituri enis tipi, Tumca struqturam mravali cvlileba ganicada. ZiriTadad
cvlileba exeba zmnas, zmnis dro-kiloTa warmoebas, aseve bgeriT sistemasac. sayuradReboa, rom
Tanamedrove arameuli dialeqtebidan swored
Cven asurelTa metyvelebaSi dasturdeba TanxmovanTa iseTi rigebi, romlebic semiturisaTvis
cnobili ar aris, xolo qarTulisaTvis (aseve
somxurisaTvisac) damaxasiaTeblad miiCneven.
aqve unda aRvniSnoT, rom saqarTveloSi
mcxovrebi arameelebis (asurelebis) didi nawilisaTvis dRes siriuli damwerloba ucnobia da
mSobliur teqsts Cveulebriv qarTuli asoebiT
gadmoscemen (kerZo werilebi, leqsebi, zRaprebi,
romlebsac TviTonve Txzaven). aq isic unda iTqvas, rom swored saqarTvelos teritoriaze damkvidrebul asurelTa metyvelebis mixedviT dadginda arseboba aqamde ucnobi dialeqtisa – vanis
dialeqtisa, romelic saintereso TaviseburebebiT xasiaTdeba (masze metyveleben TurqeTidan,
kerZod vanis vilaieTidan ltolvili asurelebi) [367, 155-156].
1970 wlis monacemebiT asurelebis saerTo
raodenoba erT milions Seadgenda. aqedan yofil
sabWoTa kavSirSi cxovrobda 24,3 aTasi asureli
233
[368, 661]. saqarTveloSi ki maTi raodenoba 5617
suliT ganisazRvreboda [367, 156].
asurelebis masobrivi imigracia ruseTis imperiaSi moxda ruseT-iranis 1828 wlis TurqmanCais
sazavo
xelSekrulebis
Semdeg.
ltolvilTa
mZlavri nakadi iyo pirveli msoflio omis drosac. asurelebis kompaqturi dasaxlebebia somxeTisa da krasnodaris mxareSi (armaviris maxloblad).
ruseTSi bolSevikebis xelisuflebaSi mosvlamde gavrcelebuli saxelwodeba `aisorebi~,
romelic maTi somxuri saxelwodebidan modis
[365, 240]. termini `aisorebi~ mefis ruseTSi damamcireblad iTvleboda [368, 661].
XIX saukunis pirveli naxevridan daiwyo
asurelebis migracia mSobliuri adgilebidan.
dRes emigrirebuli asurelebi mTel msoflioSi
arian gafantulni. maTi erTi nawili saqarTveloSic damkvidrda (sofeli qanda – mcxeTis raioni, vasilevka – gardabnis raioni, qalaqebi –
Tbilisi, quTaisi, samtredia, zestafoni) [365,
240]. zestafonis saqorwilo aqtebSi warmodgenili asirielebi aRniSnulni arian: ionaniZe, iWvaiZe, igavaiZe, azvaniSvili, erTaderTi araqarTuli
gvaria bitkaSi, Tumca is sxva SemTxvevaSi qarTvelad aris moxseniebuli [369, 73-74].
savaraudoa, rom ltolvilTa pirveli nakadi erekle meores dros Semovida saqarTveloSi,
razedac miuTiTebs asureli kaTalikosis marSimunisa da esaias werilebi erekle meorisadmi
[365, 240]. es werili erekles 1770 wlis 26 seqtebmers miuRia. werils aqvs erekles minaweri:
`asurT episkopozi isaia, romelic amis uwinares
CvenTan movida da mkiTxa: asurT SemoerTeba un234
daT Tqvenio~... samwuxarod, CvenTvis ucnobia, Tu
ra Sedegi mohyva am molaparakebas.
Sida qarTlSi mosaxle aisorebi XIX saukuneSi arian migrirebulni. 1827 wels TurqeTidan
urmiis raionis ori soflidan (ormedRaji da
Taqurdebai) ayrilebi jer erevnis guberniaSi
dasaxlebulan, Semdeg TbilisSi.
sofel qandaSi asirielebis dasaxleba daiwyo 1867 wlidan, rodesac es sofeli muxran-batonis kuTvnilebas warmoadgenda. Tavidan muxranbatons asirielTa 20 ojaxi dausaxelebia. amaTgan
yvelaze adre sami gvarisani – biTbadalovebi,
biTCemianovi da biTeliavi mosulan. mogvianebiT
aisorTa gvaris mwarmoebeli TavsarTi – biT –
CamoucilebiaT da dRes isini iwerebian: badalovebad, Cugianovebad, iliaevebaT, xoSabaevebad, iakobovebad, isaevebad, osipovebad da sxv. [320, 153].
qandaSi mcxovrebi asirielebi 1900 wlamde
xiznebad iwodebodnen. 1900 wels sofeli iyida
erT-erTma asirielma usta-alaverdim da 1917
wlamde yvela gadasaxads ixdida.
saqarTvelos demokratiuli respublikis periodSi sofels da mis mosaxleobas aRniSnuli
uflebebi aRar hqonda. sofels gaaCnda kargi savargulebi, romlebic CamoarTves da gadasces mezobel qarTul soflebs. dadga qandadan asirielebis gasaxlebis sakiTxi.
XIX saukunis meore naxevarSi yaraiazis TemSi dasaxleba daiwyo calkeulma asirielma. isini
Tavdapirvelad qiraze muSaobdnen. mogvianebiT gadaecaT miwebi meurneobis sawarmoeblad [370, 43].
gviandeli imigraciis did nakads adgili
pirveli msoflio omis Semdeg hqonda, rodesac
235
iranidan dabrunebul ruseTis jars kvaldakval
qristiani asurelebi mohyvebodnen. 1916 wels saqarTveloSi saxldebian vanis vilaieTidan (TurqeTi) ltovlili asurelebi [367, 155].
sabWoTa reJimma Sors gamiznuli politikuri mosazrebiT asirielebs saukeTeso pirobebi
Seuqmna. TviT asirielebis sityviT arcerT erovnebas ar miuRia iseTi donis Tavisufleba da SesaZleblobebi, rogoric maT mieniWaT [371, 34].
1922 wlis zafxulSi baTumsa da axalqalaqis mazraSi Semovidnen asirieli da somexi
ltolvilebi [372, 92]. somxebis raidenoba 7
aTass aRwevda. asirielebi 360 suls iTvlidnen.
amierkavkasiis xelmZRvanelobam miiRo gadawvetileba ltolvilebi daesaxlebinaT axalqalaqis
mazris somxur soflebSi [372, 93].
1927-1928 wlebSi sofel vasilievkaSi cxovrobda 203 sulisgan Semdgari 55 komli asirielis ojaxi. yaraTafaSi – 16 komli 55 suliT. yaraTafa naxevari versiT iyo dacilebuli vasilievkas da amitom mosaxleoba yoveldRiuri
cxovrebiT iyvnen dakavSirebulni erTmaneTTan
[371, 71]. am droisaTvis asirielTa raodenoba saqarTvelos mosaxleobis 1% udrida. sul maTi
ricxvi 2904 suls aRwevda [371, 68]. sxva saarqivo
dokumentis mixedviT 1926 wels asirielebi saqarTveloSi 6 aTasi suli iyo [371, 20].
1897 wlis aRweriT TbilisSi cxovrobda 1017
suli aisori [184, 42]. 20-iani wlebis pirvel naxevarSi aisorebis raodenoba 1861-iT ganisazRvra
[184, 91]. 1930 wels 2303 suls miaRwia [184, 105]. 1939
wlis monacemebiT ki TbilisSi 2986 aisori iyo
236
[184, 109]. XX saukunis 80-ian wlebSi, mxolod qandaSi 250 komli aisori cxovrobda [320, 154].
$12. udiebi
rogorc cnobilia, mosaxleobis migraciis
procesSi didi mniSvneloba eniWeba migraciis xasiaTs – nebayoflobiTs an iZulebiTs da jgufis
sociofsiqologiur ganwyobas. migraciis gansxvavebuli xasiaTi jgufSi gansxvavebul – dadebiT
an uaryofiT socialur ganwyobebs ayalibebs. am
ganwyobaTa Sesabamisad TandaTan ikveTeba axal
garemosTan jgufis akulturizaciis konkretuli
strategia, ris Sedegadac SesaZlebelia adgili
hqondes rogorc srul izolacias an marginalizacias, ise integracias an asimilacias. saqarTveloSi udiebis gadmosaxleba nebayoflobiTi
iyo [373, 128].
udebi miCneulia kavkasiis istoriuli albaneTis erT-erT (zogis azriT, erTaderTi) gadarCenil tomad, romelsac Zvelad gavrceoebis didi areali hqonda. udiurs pirvelad iv. javaxiSvilma uwoda albanuri. i. abulaZis saxels albanuri enis aRmoCena ukavSirdeba, xolo a. SaniZem
Seiswavla aRniSnuli anbani da daadastura udiur enasTan misi kavSiri [374, 79].
es xalxi cxovrobda dRevandeli azerbaijanis aRmosavleT nawilSi. qalTvelebi maT herebs
eZaxdnen, somxebi – alvanebs, berZnul-laTinurad
isini cnobili arian albanelebis saxeliT. evropelebi maT kavkasiis albanelebs eZaxian, rom gaarCion balkaneTis albanelebisagan, romelTac
237
araferi saerTo ara aqvT maTTan. arabobis xanaSi albanelebs mahmadianoba miuRiaT da aqedan
iwyeba maTi erovnuli gadagvarebac.
ra modgmis iyvnen albanelebi, ra sistemis
anbani hqondaT, ra Sinaarsisa iyo maTi kultura,
_ ar vicodiT. bolo dromde araferi iyo moRweuli, maCvenebeli kavkasiis am civilizebuli Zveli eTnikuri elementis raobisa [375, 75].
es problema gadawyvita a. SaniZem sruli eWvmiutanlobiT. 1938 wels misma vrcelma gamokvlevam msoflio filologiur mecnierebas amcno
erT-erTi gadaSenebuli civilizebuli xalxis
damwerlobis aRmoCena, damwerlobisa, romlis
bedi aRelvebda sxvadasxva qveynis mkvlevarebs.
aTi wlis Semdeg (1948 w.) mingeCaurSi warmoebuli gaTxrebis dros, aRmoCnda taZris nangrevSi oTxkuTxa qva, ucnobi asoebiT irgvliv Semowerili. Semdeg mas miemata warwerebi Tixis sasanTleze da Tixis WurWlis natexebze.
a. SaniZem Seiswavla es ucnobi warwerebi da
isini albanurad aRiara. am axali fragmentis safuZvelze mecnierebas saSualeba aqvs, daaxloebiT warmodgena SeimuSaos ukve albanuri enis
aRnagobaze. avtori midis im daskvnamde, rom albanuri ena kavkasiuri modgmis ena iyo da Zalian
axlos idga dRevandel udurTan. a. SaniZis azriT, albanuri – es aris dRevandeli udiebis
Zveli saliteraturo ena, anu, rac igivea, udiebi
arian Zveli albanelebis erT-erTi tomis Camomavlebi [375, 76-77].
albaneTis saxelmwifom kavkasiaSi pirveli
aTaswleulidan Cveni welTaRricxvis X saukunemde iarseba. maT erTi saerTo mefe hyavdaT da sa238
xelmwifoebrioba gaaCndaT. Tavidan maTi dedaqalaqi iyo yabala, xolo mogvianebiT man qalaq
utikSi (udiebis) gadainacvla.
samecniero literaturidan cnobilia, rom
albanTa umetesoba mtris Semosevebs Seewira, nawili ki sxvadasxva eTnosebSi gaiTqvifa. udiebis
mxolod mcirericxovani jgufi gadarCa, romelic, rogorc aRvniSneT dRes saqarTvelos
(yvarlis raionis sofel zinobianSi), azerbaijanSi (kabalinskovos raionis sofel nijsa da
raionul centrSi varTaSenSi amJamad oRuzi), agreTve ruseTis federaciaSi (msxvil qalaqebSi
gafantulad, umetesad rostovis olqSi) cxovrobs [376, 5-6].
saqarTveloSi sacxovreblad wamosul udiebs oficialur cnobebSi `gruzino udin~-ebs
uwodebdnen, rac xazs usvamda maT qarTvelTa
marTlmadideblur mimdevrobas. jer kidev 1836
wels ruseTis imperatorma nikoloz pirvelma
udiebs albanuri tradiciis uaryofa aiZula, ris
Semdeg varTaSenis udiebi qarTul marTmadidebel
eklesias SeuerTdnen. es faqti savaraudod, erTerTi mTavari mizezi gaxda saqarTveloSi emigraciisa. sofel nijSi mcxovrebi udiebi ki somxur
grigorianul eklesias Seerwynen [374, 87].
20-iani wlebis dasawyisSi udiebis saqarTveloSi gadmosaxlebis mizezi azerbaijanelebisa
da somxebis urTierTdapirispireba gamxdara. am
konfliqtis dros somxebi qristianul mosaxleobas – udiebs, azerbaijanelebisagan ver arCevdnen da udanaSaulo xalxi xdeboda sisxliani
Setakebis msxverpli. udiebi xsnas erTmorwmune
saqarTveloSi eZebdnen, sadac religiuri mrwam239
sis gamo maT arsebobas safrTxe aRar Seeqmneboda. amitom udidebis saqarTveloSi migraciaze,
upirveles yovlisa, religiuri rwmenis erTianobis faqtors unda emoqmeda. specialistebi swored maTi da qarTvelTa identuri religiuri
orientaciiT xsnian aRniSnul gadawvetilebas.
udiebma saqarTveloSi wamosvlisas azerbaijanSi datoves saucxood gaSenebuli sofeli: baRebi, venaxebiT, bostnebiTa da qviTkiris SenobebiT [377].
udiebis soflis Tavkaci zinobi silikaSvili iyo. igi ganaTlebuli da SorsmWvreteli pirovneba yofila. swored man iTava udiebis gadmoyvana saqarTveloSi. maT Tavdapirvelad aWaraSi undodaT Casaxleba, Semdeg mukuzanSi, magram
arc erTi adgili ar moswonebiaT da arCevani
yvarlis raionze SeuCerebiaT, iq sadac dResac
cxovroben. aqauri bunebrivi pirobebi xelsayreli aRmoCnda maTTvis. udiebis Camosaxlebisas es
adgili dausaxlebeli da tyiT dafaruli yofila, gansakuTrebiT muxnariT. Tavdapirvelad
soflisTvis muxianis darqmevac ki ufiqriaT, magram sabolood zinobiani daurqmeviaT zinobis
pativsacemad [378, 183].
varTaSeneli udiebi yvarlis raionSi gadmosaxlebis Taobaze maTi religiuri winamZRolis,
qarTlis saepiskoposos nuxis eparqiis mRvdlis
mixeil jeiranaSvilis winadadebas mxolod im
pirobiT daTanxmdnen, rom maTTan axlos iqneboda wminda giorgis eklesia. religiuri identobis gamo, qarTvelebTan udiebis kulturuli
adaptacia SedarebiT iolad unda warmarTuliyo.
aseve advilad unda momxdariyo maTi axal fizi240
kur-geografiul garemosTan adaptaciac, vinaidan
udiebis axali da Zveli sacxovrebeli teritoria
am TvalsazrisiT didad ar gansxvavdeboda erTmaneTisagan, piriqiT, mravalfrovani sameurneo yofis SesaZleblobis mxriv saqarTvelo ufro momgebiani da saxarbielo iyo vidre varTaSeni.
yvarlis raionSi gadmosuli udiebi kompaqturad dasaxldnen, rac xelsayrel pirobas qmnida maTi identobis SenarCunebisaTvis. mosaxleoba laparakobda udiurad (nawilma icoda aseve
azerbaijanuli, somxuri da rusuli enebi). maT
ar gauwvetiaT kavSiri azerbaijanSi (varTaSenSi)
darCenil naTesavebTan, rac amyarebda maT kavSirebs da eTnikur TviTSegnebas. sabWoTa periodSi, rodesac mimosvla Tavisufali da uproblemo
iyo, udiebs hqondaT ormxrivi intensiuri mimosvla erTmaneTTan, xSirad midiodnen TavianT samSobloSi, stumrobdnen erTmaneTs tradiciul
religiur dResaswaulebze, gvaris dReobebze
sxva mniSvnelovani TariRebis aRsaniSnavad. amdenad, SeuzRudavi intensiuri kavSirebi xels uwyobda maTi identobis SenarCunebas.
saqarTveloSi dasaxlebulma udiebma gezi
integraciisaken aiRes. mimdinareobda udiebis
gvarebis qarTuli gvarebis yaidaze gaformeba.
magaliTad, Tu varTaSenSi gvarebis daboloeba
`ov~-ze mTavrdeboda, saqarTveloSi maTi gvaris
fuZem `Svili~ daboloveba miiRo. kerZod, silikovi – silikaSvili, tizlarovi – tizlariSvili da sxv. Tumca sabWoTa periodSi pasportSi
erovnebis grafaSi maT udini eweraT, erTi SexedviT, gvaris mixedviT maTi qarTvelisagan gansxvaveba rTuli iyo [373, 128-129].
241
1927 wels zinobi xalxis mtrad gamoacxades
da sikvdiliT dasajes. Semdeg komunistebs soflisTvis saxeli SeucvliaT da oqtomberi daurqmeviaT. dRes ki mas Zveli saxeli daubrunda [378, 184].
$13. qistebi
veinaxebi XVIII saukunis dasasrulsa da XIX
saukunis dasawyisSi intensiurad moiwevdnen rogorc CeCneT-inguSeTis, aseve aRmosavleT saqarTvelos barisaken. bunebrivia, saqarTveloSi gadmosaxlebul veinaxebs qarTvelma mefeebma pirvel rigSi dausaxlebeli mamulebi miuCines sacxovrebel adgilebad da dauweses garkveuli gadasaxadi.
gadmosaxlebul veinaxebs mSvidobiani cxovrebis pirobebi SeeqmnaT. aseT SemTxvevaSi isini
ZiriTadad saxaso ymaTa rolSi gamodiodnen. mezobeli osi Tu sxva eris warmomadgenelTa
msgavsad, veinaxTa saqarTvelos teritoriaze dasaxleba, umetes SemTxvevaSi, mSvidobian safuZvelze xdeboda [379, 48].
saqarTvelo-CeCneT-inguSeTis
urTierTobas
garkveuli urTierTmigraciuli procesebic axasiaTebs, ris gamoc arsebuli gza-bilikebiT TuSeTsa da xevsureTSi mcire, xolo pankisis xeobaSi veinaxTa kompaqturi dasaxleba Seiqmna. es
movlena daaCqara im garemoebamac, rom CeCneTis
mTianeTis erTi nawili, administraciulad TianeTisa da duSeTis raionebSi iyo gaerTianebuli
[379, 36]. veinaxebis saqarTvelos teritoriaze
gadmosaxleba da ekonomikurad mWidro kontaqti
242
iyo CeCneT-inguSeTis saqarTvelosTan urTierTobis erT-erTi gza [379, 45].
CeCnebi da inguSebi eTnikurad da enobrivad
monaTesave xalxebia. CeCnebis TviTsaxelwodebaa
`noxCo~. am sityvidan miiRo Tavisi saxelwodeba
kavkasiur enaTa naxurma anu vainaxurma ganStoebam. amis Sesabamisad, naxi da vainaxi saerTo saxelwodebaa CeCnebisa da inguSebisa. TiToeuli
maTgani dayofilia ramdenime eTnografiul jgufad. inguSebis amgvar danayofebSi cnobili iyo
jeiraxis, fepis (qistebis), RalRelebis, corisa
da mecxalis Tem-sazogadoebebi [380, 10].
CeCnebis saqarTveloSi Camosaxleba gviani
feodalizmis periodSi da gansakuTrebiT XIX saukuneSi sxvadasxva faqtorma ganapiroba. magaliTad, sisxlis aRebam gadmosaxlebis saqmeSi garkveuli roli iTamaSa, magram mTavari mainc ekonomikuri pirobebi iyo. iyo agreTve sxva istoriuli da politikuri mizezebic. magaliTad, islamis miRebis mowinaaRmdege mTielTa devna. cnobilia, rom mTiani Sarois mcxovrebni, romlebmac
islamis miReba ar indomes, Samilis brZanebiT
koSkSi gamoketes da dawves. amasTanave, arsebobda dawinaurebuli meurneobis mqone ojaxis konfiskaciis wesi, romelic mTaSi vrceldeboda
ekonomikurad Zlier ojaxebze. saZovari soflis
Tems ekuTvnoda da yvelasTvis saerTo iyo. Tu
romelime meurnes wvrilfexa da msxvilfexa saqoneli gaumravldeboda da es xels uSlida danarCeni mosaxleobis meurneobis ganviTarebas,
arsebuli wesiT, soflis Tavkacebi Seiyrebodnen
da gamoitandnen ganaCens, rom dawinaurebuli meurnisTvis zedmeti saqoneli CamoerTmiaT da ga243
daenawilebinaT Tanasoflelebs Soris. am wesis
gamo araerTma mTielma datova Tavisi sacxovrebeli adgili da gadasaxlda mezobel mTielebSi
– CeCneTis barSi da saqarTveloSi [381, 29].
saqarTvelos teritoriaze veinaxebis mudmivi dasaxlebiT XIX saukuneSi ukve ruseTis mTavrobac dainteresda. amave saukunis meore naxevarSi kavkasiaSi saglexo reformis gatarebam qarTveli da veinaxi mosaxleobis ekonomikur erTierTobazec moaxdina gavlena. am garemoebam xeli
Seuwyo aRmosavleT saqarTvelos mTianeTisa da
baris zogierT raionSi veinaxebis masiurad gadmosaxlebas. isini Tavis mxriv erTgvar saSuamavlo rols asrulebdnen CeCneT-inguSeTis sazogadoebebisa da kaxeTis baris urTierTobaSi. bunebrivia es kontaqtebi xorcieldeboda kavkasiis
mTavar qedze gamavali arteriebiT da uSualod
mTaTuSeTisa da xevsureTis meSveobiT [379, 56].
saerTod, XIX saukunis 30-iani wlebidan veinaxTa aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze Semosaxleba ufro aqtiurdeba, rasac isev ganapirobebda mTielTa samiwaTmoqmedo bazis siviwrove, agreTve sisxlis aRebis adaTi.
veinaxur modgmas ganekuTvnebian hankisis xeobaSi dasaxlebuli qistebic. warmoSobiT zogi
maTgani CeCenia da zogic inguSi. saxelwodeba
qisti momdinareobs inguSebis erTi zemoxsenebuli erTeulis (Tem-sazogadoebis) lokaluri saxelwodebidan da qarTul literaturaSi da metyvelebaSi SecdomiT ixmareba yvela inguSis,
zogjer ki CeCnebis aRsaniSnavadac.
Zvel qarTul saistorio mwerlobaSi vainaxebis Sesatyvisad ixmareboda ZurZuki an durZu244
ki. dRes arsebuli eTnikuri nominaciis mixedviT,
vainaxebis SemadgenlobaSi Sedian eTnosebis saxiT CeCnebi da inguSebi, xolo eTnografiuli
jgufis saxiT – qistebi. vainaxebis gagebiT qisti
iseTive mniSvnelobis erTeulia, rogoric nebismieri sxva eTnografiuli jgufis Tem-sazogadoeba: jeiraxis, coris, mecxalis da a. S. [380, 11].
vaxuSti batoniSvili vainaxebs sam Temad
yofs: ZurZukebad, RliRvebad da qistebad. rogorc aRvniSneT, ZurZukebi da RliRvebi dRes Sesabamisad CeCnebad da inguSebad arian cnobili.
qisti, es ufro krebiTi saxelwodeba unda iyos,
vinaidan qarTvelebi qistebs uwodebdnen maT mezoblad mobinadre vainaxuri warmoSobis yvela
toms. arc CeCnebisaTvis, arc inguSebisaTvis eTnonimi `qisti~ cnobili ar aris, Tumca toponimebSi SemorCenili Ziri (`qisteTis wyali~, `qisti
baso~ CrdiloeT kavkasiis teritoriaze) miuTiTebs, rom eTnonimi adre garkveul toms ekuTvnoda. pankisis xeobaSi Camosaxlebulma CeCnebma eTnonimi `qisti~ TviTdasaxelebad miiRes. maT sabWoTa pasportebSic grafaSi `erovneba~ Cawerili
hqondaT _ `qisti~. Tumca misi erovnebad miCneva
rasakvirvelia, ar SeiZleba [54, 85-86].
qarTuli naratiuli wyaroebis cnobebiT CeCen-inguSebi (ZurZukebi) saqarTveloSi saxldebian farnavazis Zis saurmagis dros, rac Semdgom
periodSic grZeldeboda. mogvianebiT maTi asimilireba xdeboda qarTvelebTan.
migraciul procesebs adgili hqonda saukuneebis ganmavlobaSi, risi dasturicaa aRmosavleT saqarTvelos mTielebSi gafantulad macxovrebeli qisturi warmomavlobis gvarebi. qis245
tebis qarTvelebTan xangrZlivma siaxlovem ganapiroba samSoblodan devnilTa Tu sakuTari surviliT gadmosaxlebulTa saqarTvelos miwawyalze daubrkoleblad dasaxleba. gadmosaxlebulebs TuSeTis, xevsureTis, fSavis Tu xevis sasoflo Temi uqmnida cxovrebis saTanado pirobebs, SeZlebisdagvarad uyofda miwas da sxva.
cxadia, maT yofas Tan sdevda tradiciuli wesCveulebebi, rac arc Tu didad gansxvavdeboda
adgilobrivisagan [381, 21].
pankisis xeobis sofel duisSi qistebi 18401858 wlebSi Camosaxldnen, `mTa-qisteTis~ sofel
xaxanodan [382, 107]. saerTod ki xeobaSi qistebis
damkvidreba XIX saukunis 30-iani wlebidan 18561860-ian wlebSi grZeldeboda. TiTo-orola ojaxis Camosaxlebas meore msoflio omamdec hqonda
adgili [381, 30-31].
pankisis xeoba mdinare alaznis zemo dinebaSi (baxtrionis zemoT) mdebareobs. xeobis sigrZe
34 kilometria (mTa borbalodan alaznis vakemde). Semofarglulia kavkasionis mTavari qedis
samxreT ganStoebebiT – pankisisa da didgverdnaqeralis qedebiT. xeobis centrs pankisis cixe
warmoadgenda. cixis naSTi SemorCenilia xalawnisa da maRranis xevebis wyalgamyof mTaze (axmetis raioni).
pankisis erisTavi wyaroebSi pirvelad XI saukunis Sua wlebSi moixsenieba, Tumca TviT cixesimagre ufro adre unda iyos agebuli. pankisis
cixe Tavdapirvelad pankisis saerisTavos centri
iyo, XII-XIII saukuneebSi – kaxeTis saerisTavosi,
XVI saukunidan ki – kaxeTis samefos erT-erTi
samouravos centria. gvian Sua saukuneebSi panki246
sis cixes maRranis cixe erqva. cixis naSTad miCneuli nangrevebi dReisaTvis kargad aris Semonaxuli. aRsaniSnavia mravali koSkis naSTi, romlis miwisqveSa sarTuli wyaros wylis rezervuars warmoadgenda [383, 663].
maTe albuTaSvilis mosazrebiT xeobis saxeli `pankisi~ warmodgeba sityvidan _ `pantisi~ _
adgili, pantis xevi an kidev pantiani. winaT am
xeobaSi bevri panta scodnia, gemrieli, tkbili.
`saerTod asea: sadac bevri Txilia, Txilians
eZaxian, sadac bevri kakalia – kaklians da sxva~
[382, 39].
cnobilia, rom qarTveli mTielebi (TuSi,
fSaveli, xevsuri, moxeve, mTiul-gudamayreli)
yvela CeCens – qists uwodebs. es gamowveulia
imiT, rom Zvel wyaroebSi ZurZukTan erTad moixsenieboda qisti da qisteTis qveyana. Semdgom periodSi saxelwodeba ZurZukis adgili daikava
CeCenma, RliRvis – inguSma da qisti darCa Cvens
dromde ucvleli. igi `kustis~ saxiT gvxvdeba
VII saukunis somxur geografiaSi, xolo rogorc
tomis saxelwodeba, `qiSti~ ixsenieba saqarTvelos xelnawerTa institutis fondSi dacul
Zvel qarTul enaze Sedgenil XIII saukunis sabuTSi [381, 19].
qarTveli mTielebis SegnebaSi eTnonim qistSi gaerTianda CeCeni, inguSi da qisti, rom qisti
XVII-XVIII saukunemde dadgenili eTnonimia, romelic sadReisod qarTvelis gagebiT CeCenis da inguSis gamomxatvelia [381, 20].
pankisis xeoba amJamad dasaxlebulia sami
eTnikuri jgufiT: qistebiT, qarTvelebiT (fSavlebi) da osebiT. Tu istoriuli retrospeqtiviT
247
ganvixilavT, samive jgufi xeobisaTvis migrirebul, Camosaxlebul mosaxleobas warmoadgens.
istoriul warsulSi xeoba mWidrod dasaxlebuli yofila qarTuli tomebiT da ekonomikurad
ganviTarebul mxares warmoadgenda, rasac mowmobs am teritoriaze SemorCenili xat-salocavebisa da cixe-simagreebis nangrevebis simravle.
pankisis xeobis orive mxares ganlagebuli cixesimagreebi (balTaSoris mTaze, sofel dumasturSi, xalawanSi, WobiosxevSi da sxv) imazec metyvelebs, rom xeobis mosaxleobas mtris mravali
Semosevis mogerieba uxdeboda. magram droTa ganmavlobaSi gauTavebeli `lekianobisagan~ gabezrebulebma miatoves es adgilebi da qveynis siRrmeSi gadasaxldnen. XVIII saukunis bolosa da
XIX saukunis dasawyisSi pankisi TuSebis mfarvelobaSia. aq iyo maTi zamTris saZovrebi, saqonlis sadgomebi da binebi. saarqivo dokumentebSi
Semonaxulia erekle meoris gankarguleba, romelSic naTqvamia, rom pankisi TuSebs ekuTvnis
da fSavelebs ufleba ara aqvT xelyon maTi
mflobeloba. miuxedavad amisa, pankisis xeobaSi
TandaTan iwyes Camosaxleba fSavelebma da ramdenime sofeli daarses [54, 83].
adgilobrivi mosaxleoba kompaqturad, eTnikuri niSnis mixedviT dayofili saxlobs. aq aris
wminda qisturi, qarTuli da osuri soflebi.
qisturi soflebia: birkiani, omalo, joyolo,
duisi; qarTuli: sakobiano, dedisferuli, zemo
da Sua xalawani, yvarelwyali, kuwaxta, bayilovani, xevisWala; osuri: dumasturi, qoreTi, winubani, fiCxovani, qvemo xalawani. mxolod bolo
wlebSi daiwyes qistebma Camosaxleba qarTul da
248
osur soflebSi. miuxedavad amisa, SeiZleba dabejiTebiT iTqvas, rom Tanacxovrebis TiTqmis ori
saukunis manZilze pankisis xeobaSi Camoyalibda
erTiani socialuri organizmi Tavis winaaRmdegobebiT, lokaluri TaviseburebebiT, magram amave dros, mWidro urTierTkavSirebiT. yovel SemTxvevaSi, ase iyr XX saukunis 90-ian wlebamde.
bolo aTeuli wlebis movlenebma bevri ram Secvala pankisis xeobis sazogadoebrivi cxovrebis
viTarebaSi [54, 84].
249
meoTxe Tavi
avtonomiuri formirebebi
$1. saqarTvelos teritoriaze Cadebuli
naRmebi
risTvis iqna gamogonebuli avtonomiuri erTeulebi da ras warmoadgenen isini Cvens sinamdvileSi?
1917 wlis Tebervlis recoluciis Semdeg imperiis masStabiT yoveli samazro qalaqi eswrafoda Tavi gamoecxadebina damoukidebel respublikad. istoriul kuriozad SeiZleba CaiTvalos 1917
wlis aprilSi gamocxadebuli `Sliselburgis saxelmwifo~, romelSic yoveli sasoflo dasaxleba
moiazreboda amerikis Statebis msgavsad [384, 230].
aseve, bolSevikebi, sadac sabWoTa xelisuflebas daamyarebdnen, ganurCevlad teritoriisa maSinve aZlevdnen respublikis statuss. cota xanSi
aRniSnuli kvalifikacia ecvleboda miniWebul eTnoss. magaliTad, rodesac 1918 wlis ianvarSi yirimSi sabWoTa xelisufleba damyarda, 22 marts
gamocxadda Tavridis sabWoTa socialisturi respublika. magram, mxolod erTi TviT [335, 59].
odnav mogvianebiT, oqtombris gadatrialebiT mopovebuli xelisuflebis SenarCuneba bolSevikebma adre gacemuli dapirebebis wyalobiT
moaxerxes. maTi dauyovnebeli realizacia axali
xelisuflebisaTvis iyo aucilebeli da im mosalodnel winaaRmdegobaTa Tavidan acilebisaTvisac, rac dapirebaTa Seusruleblobas ueWvelad
mohyveboda. amasTan erTad, adgilobriv marTvagamgeobas iseTi forma unda hqonoda, rom xeli250
suflebisaTvis xalxis sruli morCilebiT `socializmis mSeneblobisaTvis~ saWiro viTarebac
yofiliyo garantirebuli. gamoyenebuli iqna imperiis istoriaSi kargad cnobili `samouravo
sistema~. garkveuli piri, am SemTxvevaSi msxvili
partiuli funqcioneri, ibarebs erovnebasa Tu
ers teritoriiTurT, kisrulobs politikur da
sameurneo valdebulebas, romelTa Sesasruleblad ahyavs xelqveiTTa Stati da Tavisive xalxis morCilebisaTvis eyrdnoba mpyrobeli eris
samxedro Zalas. am erTeulebs daerqvaT avtonomiuri `respublikebi~, `olqebi~, `nacionaluri
okrugebi~ da sxv.
qarTveli eris damoukidebloba rus bolSevikebs burJuaziul nacionalizmad hqondaT monaTluli, ase iyo saWiro maTi saxelmwifosaTvis. orjonikiZes aqtiurad uWerda mxars qarTveli bolSevikebis umravlesoba da, ra Tqma unda,
TviT stalinic bolSevikuri partiis xelmZRvanelobiT. qarTvelTa damoukideblobisaken swrafvis aRmosafxvrelad, panacead iqca Cveni erovnuli energiisa da teritoriis daqucmaceba, erTa
Soris winaaRmdegobaTa gamwvavebisaTvis xelis
Sewyoba. avtonomiasa da mis dawesebulebebs orasi, samasi da iseTi Tanamdeboba axlavs, romlebic amdenime piris keTildReobas uzrunvelyofs
da ise, rom raime gamorCeuli niWi, Wkua da Sromismoyvareoba saWiro ar aris... mouravi am Tanamdebobebs axloblebsa da sando pirebSi anawilebda. iqmneboda sibaritebis kasta, romelic
momdevno, mxveWelTa fenas ayalibebda da mis kanonsawinaaRmdego saqmianobas mfarvelobda yovelTviuri fuladi Tu sxva ram Rirebulebrivi
251
monarTmevis sakompensaciod. mxveWvelebi, xazinisa da xalxis ZarcviT, sarfiani adgilebis gayidviT, spekulaciis, xelqveiTTa dabegvriT,
qrTamiTa da sxva saSualebebiT mdidrdebodnen,
amdidrebdnen mfarvelebs, da ra Tqma unda morCilebaSi yavdaT Tavisi klanebi. ase xorcieldeboda regionSi simSvide, stabiluroba, da adgilobrivi `pirveli kacis~ valdebulebebis Sesruleba [386, 19-20].
rusi komunistebis saprogramo debulebidan
gamomdinare, saqarTvelos komunistur partias
(ruseTis komunisturi partiis organul nawils),
iseTive politika unda ganexorcielebina, rac
xorcieldeboda ruseTis farglebSi. rusuli Sabloni maT didi gulmodginebiT gadmoitanes saqarTvelos sinamdvileSi. es iyo Secdoma. ratom?
ruseTi iyo metropolia, romelsac TviTon
komunistebis aRiarebiT, udidesi danaSauli
hqonda Cadenili koloniuri erebis mimarT. ra
Tqma unda ruseTis komunisturi partiis erovnuli programa am Taviseburebis gaTvaliswinebiT
dgeboda. roca saqarTvelos komunisturi xelmZRvaneloba brmad iRebda rusul Sablons saerovnebaTaSoriso urTierTobis dargSi, saqarTvelos ayenebda faqtobrivad `metropoliis~ poziciaSi, romelsac mis teritoriaze mcxovrebi eTnosebisTvis unda Seeqmna gamorCeuli pirobebi
erovnuli skolis, erovnuli kulturis gasaviTareblad. saqarTvelos xelisuflebisaTvis es aSkarad sizifes Sromas udrida. aseTma poziciam
saqarTveloSi erovnuli konsolidaciis sakiTxebi ukana planze gadaswia da XX saukunis 20-iani
wlebis Sua xanebSi seriozulad gaarTula sae252
rovnebaTaSoriso urTierTobani, radgan saqarTvelosagan avtomaturad moiTxovdnen iseTive
erovnuli politika ganexorcielebina, rogoric
ruseTSi iyo: unda Seeqmna avtonomiuri respublikebi da olqebi, rac saqarTvelos erovnul
interesebs ewinaaRmdegeboda, unda SeeCerebina
ukve dawyebuli procesi erovnuli konsolidaciis mimarTulebiT, rom es nacionalizmis gamovlenad ar CaTvliliyo. unda ezruna nacionalur
skolebze im pirobebSi, roca amisaTvis arc kadrebi, arc SesaZleblobebi ar arsebobda, xolo
saqarTvelos erovnuli interesebi ki moiTxovda
skolis unificirebis safuZvelze nacionaluri
konsolidaciis gaZlierebas. faqtobrivad, nacionaluri skola, romlis firniSis qveS, iqmneboda
skolebi afxazi da osi erovnebis axalgazrdobisaTvis, `mesxeTeli TurqebisaTvis~, somxebisa da
azerbaijanelebisaTvis, romlebic faqtobrivad,
rusul skolebad gadaiqca. am procesma ki ar daaaxlova es erebi qarTvelebs, aramed daaaxlova
puSkinis, lermontovis, tolstois ruseTs [387,
307-308].
amrigad, saqarTvelos sasazRvro-teritoriuli cvlilebebis sakiTxi moskovma Tavidanve sakuTar prerogativad aqcia. saqarTveloSi Seqmnes
sami avtonomiuri warmonaqmni. erT fiora teritoriaze sami avtonomiis arseboba internacionalizmis orjonikiZiseuli gegmis nayofad unda
CaiTvalos. an unda miviRoT, rom igi oqtombris
gadarialebis WeSmarit miznebSi Cinebulad erkveoda _ `dayavi da ibatone!~.
arsebobs azri, rom gadawvetileba teritoriuli avtonomiis miniWebis Sesaxeb ar aris mar253
Tebuli, radganac igi warmoqmnis sxva umciresobebs avtonomiis SigniT. amitom saerTaSoriso
organizaciebi mxars ar uWeren teritoriul avtonomias, isini ufro metad emxrobian kulturuli avtonomiis miniWebas [64, 37].
sruliad SeuZlebelia normaluri logikiT
axsna, Tu ratom mieniWaT erTgan erovnul umciresobebs avtonomiis statusi da sxvagan saerTod araferi, rom aRaraferi vTqvaT aseTi warmonaqmnebis istoriul uniadagobaze.verc sabWoTa kavSiris konstituciaSi da verc sabWour iuridiul literaturaSi ver ipoviT ganmartebas –
rodis, rogor, ra pirobiT, ra uflebebiT SeiZleba miiRos ama Tu im xalxma avtonomiuroba.
yvela sabWouri avtonomia Seqmnilia sabWoTa
kavSiris imdroindel mmarTvelTa guneba-ganwyobilebis Sesabamisad.
saerTod, unda aRiniSnos, rom msoflios
qveynebis gamocdilebaSi da samarTlebriv koncefciebSi politikuri avtonomia srulebiT ar
gvevlineba erovnul umciresobaTa problemebis
gadaWris gzad. arcerTi saerTaSoriso dokumenti ar Seicavs aseTi avtonomiis Seqmnis saxelmwifo valdebulebebs [388]. amave dros, saerTaSoriso gaerTianebani erTdroulad aRiareben
rogorc TviTgamorkvevas, aseve sazRvrebis daurRvevlobis princips, rac TavisTavad erTmaneTs
ewinaaRmdegeba.
saerTaSoriso
organizaciebi
TviTgamorkvevis uflebas cnoben ZiriTadad sakuTar teritoriaze mcxovrebi xalxisTvis (magaliTad, afrikis saxelmwifoebi, ruseTis federaciaSi Semavali umciresobebi da, saerTod, yofili imperiis Semadgeneli erebi, romelnic saku254
Tar teritoriaze mkvidr mosaxleobad iTvlebian) [64, 39].
yvela droSi da yvela qveyanaSi, winaTac da
axlac, avtonomia eZleva im xalxs, romelic mocemuli teritoriis mkvidri mosaxleobaa, magram,
istoriuli peripetiebis Sedegad, sxva ufro mravalricxovani saxelmwifos SemadgenlobaSi aRmoCnda. roca espaneTis erTiani saxelmwifo yalibdeboda, baskeTi mis SemadgenlobaSi moyva.
raki baskebi baskeTis mocemuli teritoriis
mkvidri mosaxleobaa, maT sruli ufleba aqvT
avtonomiisa. magram espaneTSi mosaxle ebraelobas, misi aramkvidrobis gamo, avtonomiis ufleba
ara aqvs. Tumca ebraelebma espaneTis istoriulkulturul cxovrebaSi udidesi roli Seasrules [389].
faqtia, rom ruseTSi arsebul avtonomiebsa
da sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg saqarTveloSi Seqmnil avtonomiur warmonaqmnebs
Soris principuli gansxvavebaa da ar SeiZleba
maTi saerTo, sabWoTa saxelmwifos TvaldaxedviT ganxilva. garkveviT unda iTqvas, rom ruseTSi arsebuli TiTqmis yvela (Tu absoluturad
yvela ara) avtonomiuri warmonaqmni aris ruseTis mier sxvadasxva dros dapyrobili Tu `nebiT
SeerTebuli~ (ratom gasagebia), manamde damoukideblad arsebuli qveynebi. magaliTad, Crdilo
kavkasiis teritoria, sadac Semdeg ruseTis federaciaSi Semavali avtonomiuri erTeulebi Seiqmna, Crdilo oseTis, yabardo-balyareTis, CeCeninguSeTis, daRestnis... sxvadasxva dros ruseTis
mier dapyrobili, Tu sxvadasxva pirobiT SeerTebuli miwa-wyalia.
255
sul sxva viTarebaa saqarTveloSi. yvelam
kargad viciT, rom aWara saqarTveloa da aWarlebi qarTvelebi arian. ra absurduli principiT
Seiqmna aWaris avtonomia esec yvelas moexseneba.
is teritoria ki, sadac sabWoTa reJimis damyarebis Semdeg Seiqmna afxazeTis da e. w. `samxreT
oseTis~ avtonomiuri erTeulebi, uZvelesi droidan qarTuli miwa-wyalia, qarTul saxelmwifoTa
farglebSi myofi regionebia [390].
1992 wlis 3 marts vaSingtonSi, radiosadgur `amerikis xmis~ saaqto darbazSi Catarda
konferencia, romelic bWobda yofil sabWoTa
kavSirSi arsebul mdgomareobaze. ganxilul sakiTxTagan erT-erTi centraluri iyo situacia
kavkasiaSi, maT Soris saqarTveloSi. am Temaze
isaubra cnobilma amerikelma sovetologma viqsmanma. man aRniSna, rom `Cems mraval publikaciaSi vsvam kiTxvas: ratom arsebobs afxazeTis avtonomia? gana sagulisxmo ar aris is faqti, rom
afxazeTis avtonomiuri respublika Tavidan mxolod 34 aTasi afxazisaTvis Seiqmna? – viqsmanis
marTebuli daskvniT – TavianTi teritoriis sakiTxebs qarTvelebi saqarTveloSi ki ar wyvetdnen, aramed moskovSi xdeboda~ [391].
da bolos unda aRiniSnos, rom yvela erovnul umciresobas ar SeiZleba hqondes sakuTari
saxelmwifos Seqmnis ufleba, radgan, es, pirvel
yovlisa, arsebuli saxelmwifoebis teritoriul
mTlianobas ayenebs safrTxis qveS da eTnokonfliqtebis gamowvevis erT-erTi mizezi xdeba.
rogorc cnobilia, saerTaSoriso samarTali
TviTgamorkvevis uflebas aZlevs mxolod koloniur da damokidebul, e. i. ZaliT mierTebul da
256
morCilebaSi myof xalxebs. erovnul umciresobas ki, romelic sxvadasxva istoriuli kataklizmebis Sedegad ucxo qveynebis binadari gaxda,
miuxedavad cxovrebis drois xangrZlivobisa,
TviTgamorkvevis ufleba ara aqvs.
kremlis diqtatiT warmoebuli erovnuli
ideologia, xels uwyobda `mokavSire~ respublikebSi mcxovrebi erovnul umciresobaTa konsolidacias. gansakuTrebiT visac avtonomiuri statusi mianiWes. maTi yuradRebis xarjze xdeboda
ZiriTadi, aborigeni eris uflebebis SezRudva,
erTgvari dapirispirebis xelovnuri Seqmna. ukanonod, sxvis miwaze saxelmwifoebriv warmonaqmnebs garkveuli naRmis roli unda SeesrulebinaT im SemTxvevaSi, Tu romelime aseTi saxis
respublika Seecdeboda sabWoTa kavSiridan gasvlas da damoukideblobis gamocxadebas. aRniSnulis TvalsaCino magaliTia saqarTvelo, romelic komunisturi reJimis erTgvar sasinj qvas
da `laboratorias~ warmoadgenda.
avtonomiuri erTeulebis Seqmnisas garkveuli roli Seasrula lozungma – komuniszmis
dros sul erTia mainc waiSleba sazRvrebi urTierTSoriso. antipatriotulad ganwyobili qarTveli bolSevikebis mier ganxorcielebul am
uaRresad mtkivneul aqts sruli gulgrilobiT
Sexvda `komunizmisa~ da `internacionalizmis~
demagogiuri lozungebiT motyuebuli eris erTi
nawili.
257
$2. aWara
aWaris avtonomiis idea SeiZleboda Casaxuliyo da Caisaxa kidec qarTveli xalxis, pirvel
rigSi aWaris mkvidri mosaxleobis arakeTilmosurneTa Teoriul samzareuloSi. amitom man gasavali naxa adgilobrivi feodalur-sasuliero
fenebis mxolod elitur nawilSi. farTo masebs,
mSromel mosaxleobas da patriotulad ganwyobil inteligencias avtonomiis idea arc gauTavisebia da, samwuxarod, arc gadaWriT uaruyvia is,
rac im dros erovnuli cnobierebis umwifarobaze migvaniSnebs [392, 51].
1919 wlis agvistoSi baTumis olqis warmomadgenelTa yrilobam daadgina saqarTvelosTan
SeerTeba avtonomiur safuZvelze da gamohyo am
avtonomiuri erTeulis mmarTveli organo, romlis Tavmjdomared arCeul iqna memed ibrahimis
Ze abaSiZe.
bunebrivia, TurqeTTan ukiduresad daZabuli
urTierTobis gamo Jordanias mTvroba Tanaxma
iyo aWaris avtonomiuri mmarTvelobisa saqarTvelos SemadgenlobaSi. Tumca Znelad egueboda
aWaris TviTmmarTvelobas da cdilobda misi uflebebis Seviwroebas, ris gamoc konfliqturi
situacia Seiqmna respublikis mTavrobasa da avtonomiuri mmarTvelobis xelmZRvanelTa Soris
[393, 227].
memed abaSiZis politikuri dajgufeba aWaris avtonomias imaze met mniSvnelobas aniWebda,
rasac `avtonomiis~ cneba moiazrebda da warmoadgenda `saxelmwifos saxelmwifoSi~. misi realizacia xels ver Seuwyobda erTiani saqarTve258
los formirebas. am wreebSi musirebda `aWaraSi
sakuTari saxelmwifos Seqmnis~ ideac [394, 110].
amitomac iyo mkacri da erTmniSvnelovnad
uaryofiTi reaqcia qarTuli sazogadoebrivi azris mxridan. aWaris avtonomiis statusis warmodgenili proeqti sajarod daiwunes Tedo
Rlontma, konstantine gamsaxurdiam, vaxtang kotetiSvilma da sxv.
vaxtang kotetiSvili werda: `dRes aWara adgens... memorandums da iseTi kiloTi, iseTi gamoTqmiT, TiTqos aWareli sxva nacia iyos, damoukideblad arsebuli, romelic dRes Tanxmdeba avtonomiuri aWaristanis Seqmnaze~. werilis avtori, sruliad samarTlianad, win wamowevs im garemoebas, rom aWaras `saqarTvelosTan akavSirebs
mxolod sagareo saqmeebi~. `aravis ar mivcemT gaumarTlebeli pretenziebiT iaros Cvens qveyanaSi
da gamouangariSebeli survilebiT hglijos qarTveli eris isedac nagleji tani~, `is rasac
mejlisi moiTxovs – is saxelmwifos Seqmnaa~.
konstantine gamsaxurdia miuTiTebda: `memorandumis toni iseT STabeWdilebas hqmnis, TiTqos aWara Cveni mezobeli damoukidebeli saxelmwifo iyos, romelsac Sesvla unda Cveni respublikis SemadgenlobaSi... partikularizmi saqarTvelos warsulSi erT damRupvel mizezTagani
iyo. axla saqarTvelom unda uaryos yovelive partikularizmi, sul erTia romeli qarTuli tomi gamoiCens amas~.
memarcxene socialist-federalistebis aRiarebuli lideri Tedo Rlonti aRSfoTebiT werda: `ramdenadac akvirdebiT mimarTvas, imdenadve
SeuZlebeli xdeba ara marto misi zogadi safuZ259
vlebis miReba, autaneli xdeba misi TviT suli,
xasiaTi, miswrafeba, romelic mainc sCans Sig~
[394, 105].
samxreT-dasavleT saqarTveloSi mahmadianebisaTvis avtonomiis Seqmnis sakiTxis ganxilvisas
demokratiuli saqarTvelos xelmZRvanelTa pozicia ganisazRvreboda erTiani saqarTvelos politikuri interesebiT da am sakiTxis gaWianureba
SeiZleba aixsnas warmodgeneli proeqtis principebisadmi maTi kritikuli damokidebulebiT.
1921 wlis 25 Tebervals, qarTvelTa Tavganwiruli brZolebis miuxedavad, bolSevikebis XI
armia TbilisSi Sevida. mTavroba Tbilisidan baTums gaemgzavra. aseT pirobebSi ankaris mTavroba atyobinebs saqarTvelos xelisuflebas, rom
ardaganis da arTvinis dakavebis Semdeg osmaleTisaTvis aRar arsebobs araviTari sadavo teritoria saqarTveloSi da ankaris jarebi daexmarebian qarTul jarebs bolSevikebis winaaRmdeg
omSi im SemTxvevaSi, Tu noe Jordania acnobebda
qiazim-beis, rom saWiroa TurqTa jarebis Semoyvana baTumis gziTo.
aseT viTarebaSi saqarTvelos mTavrobam
Tanxmoba ganacxada TurqTa baTumSi Sesvlaze.
es, ra Tqma unda, didi Secdoma iyo da isini unda mimxvdariyvnen Turqebis mizans. rogorc ki
Turqebi baTumSi Sevidnen, is Tavis teritoriad
gamoacxades da sakuTari kanonebis damkvidrebas
Seudgnen. aqedan gamomdinare, Semdgom ise gamovida, rom aRniSnuli teritoria saqarTvelos sabWoTa ruseTma daubruna, razec saubedurod madlobelic unda vyofiliyaviT [395, 42-43].
260
sabWoTa ruseTisa da TurqeTis daaxloeba
am or qveyanas Soris Zmobisa da megobrobis
xelSekrulebiT dagvirgvinda. igi 1921 wlis 16
marts gaformda moskovSi. es is droa, roca saqarTvelos gasabWoebis procesi mTavrdeboda. am
xelSekrulebiT sabWoTa mTavrobam oficialurad cno TurqeTis damoukidebloba, uari Tqva am
qveynis mimarT mefis ruseTis yvela gansakuTrebul privilegiaze da dautova mas vrceli teritoria, romelic adre ruseTis imperiaSi Sedioda [396, 50]. dokumentis mixedviT gadawvetili aRmoCnda ardaganis, yarsis, naxCevanis, baTumis olqis kuTvnilebis sakiTxi. xelSekrulebis pirvel
muxlSi gacxadebuli iyo, rom ruseTi aRiarebs
TurqeTis teritoriebs 1920 wlis 20 ianvris
TurqeTis erovnuli paqtis (aRTqmis) safuZvelze.
meore muxliT TurqeTi mowyalebas iRebda da
uTmobda saqarTvelos q. baTums CrdiloeTiT mimdebare teritoriebiT im pirobiT, rom adgilobrivi mosaxleoba didi avtonomiuri uflebebiT
isargeblebda [395, 43].
xelSekrulebis me-15 muxlis ZaliT ruseTma
ikisra valdebuleba TurqeTis mimarT, rom igi
yvelafers gaakeTebda imisaTvis, raTa amierkavkasiis respublikebs `ueWvelad ecnoT TurqeTsa
da ruseTs Soris dadebuli xelSekrulebis is
muxlebi, romlebic uSualod maT exebodaT~. Tu
gaviTvaliswinebT, rom amierkavkasiis respublikebi im periodisaTvis faqtobrivad aneqsirebulni iyvnen sabWoTa ruseTis mier, ueWvelia, aseTi
zegavlenis moxdena ruseTs ar gauWirdeboda.
ruseT-TurqeTis aRniSnuli xelSekruleba ar Seesabameba saerTaSoriso samarTlis iseT funda261
mentur normas, romelic jer kidev romis samarTlis mier aris Camoyalibebuli – xelSekruleba
ar qmnis mesame mxarisaTvis arc uflebebs da
arc movaleobebs [397, 240-241].
amrigad, ruseT-TurqeTis aRniSnuli garigebiT aWara saqarTvelos Semadgenel nawilad
cnes. amasTan ruseTma saqarTvelos xarjze didi
xelgaSliloba gamoiCina da teritoriul daTmobebTan erTad, meore mxares `mtkiced~ aRuTqva,
rom adgilobriv mosaxleobas avtonomias miscemda, rac kremlis didmpyrobluri gegmebiTac iyo
gaTvaliswinebuli. es iyo politikuri cinizmis
Sedevri: erTi mxriT, gegmaven TurqeTis sazRvrebSi mcxovrebi milionobiT qarTvelis daCqarebul asimilacias, arafers amboben maT politikur uflebebze, xolo, meore mxriv, viTomcda
icaven aWarelTa interesebs. gvaqvs safuZveli vifiqroT, rom qemalistebis amgvari pozicia bolSevikebis Sors gamiznul gegmebs emTxveoda. igi
faqtobrivad carizmis ruseTisa da sulTnis osmaleTis tradiciuli politikis axali, koordinirebuli, sabWour-qemalisturi gagrZeleba iyo.
savaraudoa, rom avtonomiis sakiTxi xelSekrulebaSi sabWoTa delegaciis iniciativiT Seitanes.
saqarTvelos gasabWoebis Semdeg aWaris axali politikuri xelmZRvanelobis mier warmodgenili avtonomiis proeqti ZiriTadad imeorebda
memed abaSiZis politikuri dajgufebis mier SemuSavebul proeqts. aRniSnulma poziciam arakomunisturi sazogadoebrivi azris mkveTrad uaryofiTi damokidebuleba gamoiwvia. saqarTvelos
komunisturma reJimma damoukideblad aWaris politikuri mowyobis sakiTxi ver gadawyvita.
262
TbilisSi stalinis Camosvlis Semdeg (1921
wlis ivlisSi) misi monawileobiT moxerxda aWaris avtonomiis statusis gansazRvra. 1921 wlis
16 ivliss saqarTvelos revkomis dekretiT aWara
sabWoTa socialistur respublikad gamocxadda.
dekreti iTvaliswinebda centris imperiums, ZiriTadi da mniSvnelovani komisariatebis upirobo
daqvemdebarebas centrisagan da centris kontrols. regionis ekonomikuri berketebi darCa
centrs. Tu amas davumatebT partiul-ierarqiul
damokidebulebas – rac centrisgan srul daqvemdebarebas gulisxmobda – faqtobrivad aWaraSi
ganxorcielda avtonomizaciis sruli modeli –
formalurad atonomiuri da faqtobrivad unitaruli, ramac momavalSi adgilobrivi plutokratiis mkveTri gaRizianeba gamoiwvia [394, 111].
1921 wlis 13 seqtembers somxeTis, azerbaijanis da saqarTvelos socialisturi sabWoTa respublikebisa da osmaleTis didi erovnuli yrilobis mTavrobasTan dadebuli xelSekrulebis VI
muxlis I punqtiT ganisazRvra, rom baTumis olqis
`mosaxleoba am adgilebisa, romelic naCvenebia am
muxlSi, isargeblebs farTo adgilobrivi avtonomiiT administraciulis mxriT, romelic uzrunvelyofs TiToeuli Temis kulturul da sarwmunoebriv uflebebs da rom mosaxleobas miecema saSualeba daadginos iseTi saadgil-mamulo kanoni,
romelic eTanxmeba mis survilebs~ [397, 246].
oficialurad miCneulia, rom aWaris avtonomiuri respublika Seiqmna am kuTxis sameurneo,
socialuri da kulturuli CamorCenilobis dasaZlevad, magram faqtobrivad kremli mas imisTvis qmnida, rom aWaris mkvidri mosaxleoba da263
narCeni saqarTvelosTvis daepirispirebina, rac
momavalSi gaadvilebda qarTvelTa, maT Soris
mahmadian qarTvelTa garusebis saqmes, erTiani
`sabWoTa xalxis~ formirebas.
aWaraSi daamkvidres administraciul-mbrZanebluri xerxebiT ganxorcielebuli iseTi Sefaruli, Seuracxmyofeli RonisZiebebi, rogoric
iyo qalaq baTumSi mkvidri mosaxleobis miRebaCaweris mkacrad SezRudva. saasmisod, TiTqos yovelTvis, an yovelTvis qalaqis sapasporto magidis ufrosad iniSneboda ara adgilobrivi mkvidri (aWareli). amave dros aWaris wylis xeoba, saidanac bari yovelTvis iRebda mosaxleobis namats, `gadaiketa~ sami sasazRvro-sajariso xergiliT (maxunceTSi, qedasTan da goderZis uReltexilze), rac bunebrivia, sazRvrebis dacvas garegnulad Tu emsaxureboda [392, 53, 54].
$3. afxazeTi
afxazeTis politikuri statusis gansazRvra
dakavSirebulia saqarTvelos iZulebiT gasabWoebasTan. bunebrivia, sabWoTa istoriografiaSi wiTeli armiis saqarTveloSi intervencia interpretirebulia, rogorc wiTeli armiis mier
`mSromeli xalxisadmi daxmareba~. paradoqsia,
magram faqtia, rom sabWoTa liderebi 1921 wels
saqarTveloSi wiTeli armiis SemoWras Tavad
axasiaTebdnen okupaciad da intervenciad. magaliTad, stalini mas okupacias uwodebda, lev
trocki – intervencias. filipe maxaraZe daufaravad ambobda, rom 1921 wlis Teberval-martSi
264
ruseTis winaaRmdeg TiTqmis mTeli saqarTvelo
ajanda [398, 32].
saqarTvelos `gasabWoebis~ procesSi, kerZod
1921 wlis TebervalSi calkeuli regionebis
mxardaWera rom moepovebinaT ruseTis zeda eSelonebSi miiRes gadawvetileba, afxazeTi damoukidebel sabWoTa socialistur respublikad gamoecxadebinaT, xolo partiuli organizaciisaTvis afxazeTis komunisturi partia ewodebinaT.
1921 wlis 13 Tebervals kavkasiis biuros
rkp(b) ck-is wevrma a. sajaiam weriliT mimarTa
afxazeTis saxalxo sabWos wevrs m. cagurias,
romelSic mouwoda cru socialistebis – menSevikebis winaaRmdeg aRemarTaT revoluciis wiTeli droSa. a. sajaia pirdapir miuTiTebda, rom
ajanyebaSi monawileobis SemTxvevaSi afxazeTi
sabWoTa social